- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-08-01
- Bylos Nr.
- 1-2750-1201/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Božena Mozūraitienė
- Kaltinamasis
- V. P.
- Nukentėjusysis
- V.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:
1. 2000 m. sausio 17 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 246 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 2 metams;
2. 2001 m. lapkričio 15 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 241 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme su ¼ turto konfiskavimu, kuri subendrinta su bausme, paskirta 2000 m. sausio 17 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, ir paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė su ¼ turto konfiskavimu;
3. 2002 m. balandžio 12 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su bausme, paskirta 2001 m. lapkričio 15 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, ir paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė su ¼ turto konfiskavimu. 2003 m. birželio 20 d. Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi nusikalstamos veikos perkvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1, 2 dalis, 187 straipsnio 1 dalį ir bausmes subendrinus su 2001 m. lapkričio 15 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme bei pritaikius amnestijos įstatymą paskirta galutinė 2 metų 2 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė;
4. 2006 m. rugsėjo 15 d. Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį – 5 MGL (625 Lt) dydžio bauda;
5. 2007 m. birželio 8 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su bausme, paskirta 2006 m. rugsėjo 15 d. Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, ir paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė;
6. 2009 m. rugsėjo 8 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 178 straipsnio 4 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme;
7. 2013 m. balandžio 11 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme;
8. 2013 m. balandžio 12 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, kuri 2013 m. gegužės 20 d. Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi subendrinta su 2013 m. balandžio 11 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
9. 2015 m. birželio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
10. 2015 m. lapkričio 11 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2016 m. vasario 10 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su bausme, paskirta 2015 m. birželio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, ir paskirta galutinė 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
11. 2017 m. rugsėjo 8 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės apibojimo bausme;
12. 2017 m. spalio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su bausme, paskirta 2017 m. rugsėjo 8 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, ir paskirta galutinė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
13. 2018 m. vasario 12 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su bausme, paskirta 2017 m. spalio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, ir paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
14. 2018 m. kovo 27 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su bausme, paskirta 2018 m. vasario 12 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, ir paskirta galutinė 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
15. 2019 m. sausio 23 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su bausme, paskirta 2018 m. kovo 27 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, ir paskirta galutinė 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
16. 2021 m. gruodžio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme;
17. 2022 m. gegužės 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su bausme, paskirta 2021 m. gruodžio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, ir paskirta galutinė 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
18. 2022 m. birželio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri 2022 m. lapkričio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi subendrinta su bausme, paskirta 2022 m. gegužės 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, ir paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
19. 2023 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį – 40 parų arešto bausme;
20. 2024 m. vasario 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 30 parų arešto bausme;
21. 2024 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 40 parų arešto bausme (bausmė atlikta),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. V. P. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: 2025 m. vasario 22 d., apie 18.50 val., būdamas viešoje vietoje – Kudirkos aikštėje, Vilniuje, neblaivus, kai patikrinimo metu jam buvo nustatytas 2,00 promilių girtumo laipsnis, matant pašaliniams asmenims, dėl menkavertės priežasties dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą į veido sritį nukentėjusiajam V. (V.) J., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine viršutinės lūpos žaizda, tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiais savo veiksmais V. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
2. Kaltinamasis V. P. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino ir parodė, kad su draugu gėrė Vilniaus centre, aikštėje ir prie jo priėjo nukentėjusysis su kitu asmeniu, norėjo išgerti, prisikabino, turėjo 0,7 l talpos butelį degtinės. Nukentėjusysis jį išprovokavo ir jis (kaltinamasis) vieną kartą jam trenkė ranka į veidą. Šis smūgis galėjo sukelti muštinę viršutinės lūpos žaizdą. Nukentėjusysis nukrito ir gulėjo ant grindinio. Nematė, ar nukentėjusiajam kraujavo, nes nuėjo į „McDonald‘s“ pavalgyti. Toje vietoje buvo daug žmonių, lyg ir vyko kažkoks ukrainiečių renginys. Kažkas iš pašalinių asmenų priėjo, kažkoks ukrainietis. Tuo metu jis buvo neblaivus. Sutinka, kad tikrinimo metu jam buvo nustatytas 2 promilių neblaivumas. Jeigu būtų blaivus, taip nepasielgtų. Toks jo elgesys gal ir galėjo sutrikdyti visuomenės rimtį. Kai išėjo iš „McDonald‘s“, matė, kad buvo atvykusi policija ir tie patys asmenys (ukrainiečiai) suėmė jį už rankų ir nuvedė prie policijos automobilio. Savo elgesį vertina blogai, taip pasielgė nepagalvojęs. Su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka. Žalą atlygins. Dirba neoficialiai, gauna pajamas, nuo kito mėnesio įsidarbins oficialiai.
3. Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padarytas nesunkus nusikaltimas, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus ir juos davė, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad ji teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.
4. Kaltinamasis V. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2025 m. vasario 22 d., apie 18.50 val., jis Vilniuje, Kudirkos aikštėje vartojo alkoholinius gėrimus. Tuomet prie jo priėjo jam nepažįstamas asmuo ir galimai paprašė cigaretės ir dar kažką jam pasakė, tačiau jis neprisimena ką, kadangi nuo įvykio praėjo nemažai laiko ir tuo metu buvo neblaivus. Nieko nelaukdamas jis asmeniui sudavė savo dešinės rankos kumščiu vieną kartą į veido sritį, po jo suduoto smūgio vyras nukrito ant grindinio/šaligatvio. Tuomet prie vyro pribėgo šalia buvę asmenys, jis mano, kad vyras gulėjo be sąmonės, o jis tuo metu nuėjo pavalgyti. Kai pavalgė, grįžo į tą pačią vietą, minėtoje vietoje jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi (t. 2, b. l. 33–35, 86–88).
5. Nukentėjusysis V. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. vasario 22 d. buvo Vilniaus centre, Gedimino prospekte. Parduotuvėje buvo nupirkęs 0,7 l talpos butelį degtinės, gėrė. Kas buvo vakare – neprisimena, nes buvo girtas. Kažkas jam sudavė smūgį į veidą, tačiau kas, kur ir kada, pasakyti negali, nes neprisimena. Prisimena, kad medicinos įstaigoje užsiuvo viršutinę lūpą kairėje pusėje. Autobusu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), su savimi turėjo pusę butelio degtinės. Dėl įvykio jis niekam jokių pretenzijų neturi (t. 1, b. l. 142–144).
6. Liudytojas L. Š. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. vasario 22 d., apie 18.50 val., jam su pažįstamu „I.“ (jis jam taip prisistatė) einant per perėją Gedimino prospekte, šalia V. Kudirkos aikštės, Vilniuje, „I.“ pasakė, kad nori parūkyti, tačiau neturi žiebtuvėlio, todėl nurodė, kad paprašys sutiktų asmenų prisidegti cigaretę, ir nuėjo į šalį. Kiek matė, „I.“ priėjo prie kažkokio asmens, tačiau jis minėto asmens neįsidėmėjo ir į jį nekreipė dėmesio. Pamatęs „I.“ prie minėto asmens, jis (liudytojas) nusisuko į Gedimino prospekto pusę, todėl nematė, kas vyko toliau. Praėjus kelioms sekundėms, atsisukęs pamatė ant grindinio, ant nugaros gulintį „I.“, susiėmusį už veido, o šalia jo būriavosi žmonės. Priėjęs prie „I.“ pasiteiravo, kas nutiko, o jis jam nurodė, jog buvo sumuštas asmens, kurio paprašė prisidegti cigaretę. Nedelsiant atvyko greitoji medicinos pagalba, kuri, apžiūrėjusi „I.“, jį kažkur išsivežė. Negali nurodyti, kas sumušė „I.“, nes minėto asmens gerai neįsidėmėjo, jo ankščiau niekada nematė (t. 1, b. l. 9–10).
7. Liudytoja R. J. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. vasario 22 d., apie 18.50 val., buvo Kudirkos aikštėje, Vilniuje, su S. K.. Matė, kaip apie 15 m atstumu nuo jų stovėjo du vyrai. Prie jų priėjo kiti du vyrai ir vienas jų paprašė prisidegti cigaretę. Vienas iš stovėjusių vyrų iškart vieną kartą smūgiavo galimai dešine ranka (kumščiu) priėjusiam vyrui į veido sritį. Po smūgio minėtas vyras nukrito ant žemės be sąmonės, pakaušiu stipriai trenkėsi į žemę. Ji priėjo, bandė jį judinti, šalia stovėjęs vyras pavertė ant šono, jam iš burnos bėgo kraujas, kvietė greitąją medicinos pagalbą. Smūgį sudavęs vyras su savo draugu neskubėdamas išėjo link Vilniaus gatvės. Po kurio laiko sužeistas vyras atgavo sąmonę ir atvyko greitoji medicinos pagalba. Jos pažįstamas S. K. asmenį, kuris sudavė smūgį, vijosi, po kurio laiko rado ir atvedė policijai (t. 1, b. l. 15–17).
8. Liudytojas S. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. vasario 22 d., apie 18.50 val., jis buvo Kudirkos aikštėje, Vilniuje, su R. J.. Matė, kaip apie 15 m atstumu nuo jų stovėjo du vyrai. Prie jų priėjo kiti du vyrai ir vienas jų paprašė prisidegti cigaretę. Netrukus išgirdo smūgį, kritimo garsą. Atsisukęs pamatė, kad ant žemės guli vyras, jis buvo be sąmonės, kraujavo. Suprato, kad jam, greičiausiai, buvo suduotas smūgis. Priėjęs prie vyrų, stovėjusių prie gulinčio žmogaus, paklausė, ką jie čia daro. Jie su juo nekalbėjo ir po truputį šalinosi link Vilniaus gatvės. Jis bandė eiti paskui juos, tačiau jie pasišalino. Jam grįžus į vietą, jau buvo policija. Draugė jam pasakė, kuris iš vyrų sudavė asmeniui. Po kurio laiko pamatė, kad vyras grįžta. Jis (liudytojas) jį atpažino ir perdavė policijai (t. 1, b. l. 21–23).
9. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2025 m. vasario 22 d. 18.56 val. asmuo pranešė, jog Kudirkos aikštėje ties viešbučiu prieš 2 min. sumušė vyrą. Vyras guli be sąmonės, kraujuoja. Mušė vienas asmuo (t. 1, b. l. 1).
10. 2025 m. vasario 22 d. įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele nurodyta, jog apžiūrėta įvykio vieta – V. Kudirkos aikštė, esanti Vilniuje. Įvykio vietoje, žiūrint nuo Gedimino prospekto pusės, dešinėje V. Kudirkos aikštės pusėje matomas kioskelis „Narvesen“. Už minėto kioskelio, 5 m atstumu matomas iš granitinių plokščių padarytas gėlynas. Priešais minėtą gėlyną matomi raudonos spalvos galimai kraujo lašai. Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuota įvykio vieta. Nuotraukose Nr. 6–9 užfiksuotos ant grindinio esančios raudonos spalvos dėmės (t. 1, b. l. 25–33).
11. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2025 m. vasario 22 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad į juos kreipėsi įvykio liudytojas S. K., kuris nurodė, jog sulaikė galimai nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kaip nustatyta – V. P.. V. P. nurodė, kad tarp jo ir nukentėjusiojo V. J. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis sudavė vieną smūgį dešiniu kumščiu V. J. į veido sritį, po ko šis nukrito ant žemės, dėl ko jis (V. P.) išsigandęs pasišalino iš įvykio vietos (t. 1, b. l. 37).
12. Alkotesterio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKA0039 kvito ir jo patikros sertifikato Nr. 2200383 duomenimis, kaltinamajam V. P. 2025 m. vasario 22 d. 19.54 val. nustatytas 2 promilių neblaivumas. Patikros metu alkotesteris buvo patikrintas ir tinkamas naudoti (t. 1, b. l. 46–47).
13. Iš 2025 m. vasario 26 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) garso įrašas „2025_02_22_18-55-56_37067309168“, kuriame užfiksuotas operatoriaus ir pranešėjos pokalbis. Pranešėja rusų kalba nurodo, kad prie Kudirkos aikštės, priešais „Novotel“ viešbutį reikalinga greitoji medicinos pagalba, nes žmogui trenkė, bėga kraujas, jis guli be sąmonės, o trenkęs asmuo šalinasi Vilniaus gatve (t. 1, b. l. 87–89).
14. Iš 2025 m. vasario 27 d. apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai, padaryti pareigūnų kūno kameromis (angl. body camera):
14.1. vaizdo įrašas „PSS-20250222-190501UTC+0200.mp4“, iš kurio matyti, kaip pareigūnas išlipa iš tarnybinio automobilio ir nueina į V. Kudirkos aikštę, esančią Vilniuje. Ant žemės matyti sėdintis vyras Nr. 1 (identifikuotas kaip V. J.), priešais jį stovi vyras Nr. 2 (identifikuotas kaip L. Š.) ir moteris. L. Š. paduoda servetėlę nukentėjusiajam. Nukentėjusiojo dantys ir lūpa kruvini. Kol pareigūnas rusų kalba bendrauja su moterimi, L. Š. valo servetėle nukentėjusiojo veidą. Pareigūnas pritupia prie nukentėjusiojo. Ant grindinio priešais nukentėjusįjį matyti raudonos spalvos dėmės. Pareigūnas paprašo V. J. pateikti asmens dokumentą, bet jis nurodo, kad jo neturi, prisistato kaip „V. J.“. Netrukus nukentėjusysis nusispjauna ant grindinio ir vėl matosi raudonos spalvos dėmės. L. Š. nurodo, kad yra nukentėjusiojo draugas ir visą laiką stovėjo šalia nukentėjusiojo. Pareigūnas paklausia, ar L. Š. buvo šalia, kai kažkas sumušė nukentėjusįjį. L. Š. atsako: „jo, jisai bėgo pas žmogų, paprašė prisidegt“. Pareigūnas paklausia, kaip atrodė asmenys, užpuolę nukentėjusįjį. L. Š. atsako: „plius, minus apie 40 metų“. Pareigūnas paklausia, ar nukentėjusysis tiesiog paprašė prisidegti ir jam iškart sudavė smūgius. Nukentėjusysis atsako, kad taip. Pareigūnas pasiteirauja, kiek smūgių jam sudavė, o nukentėjusysis nurodo, kad daug. Pareigūnas paklausia, ar nukentėjusįjį sumušė kumščiais, o nukentėjusysis atsako: „čia ne kumščiai, čia jau su kojom“. Netrukus matyti, kaip į įvykio vietą atvyksta paramedikai;
14.2. vaizdo įrašas „PSS-20250222-193128UTC+0200“, iš kurio matyti, kaip pareigūnas išlipa iš tarnybinio automobilio ir pradeda rusiškai kalbėti su prie tarnybinio automobilio stovinčiu vyru Nr. 3 (identifikuotas kaip V. P.), kurį už peties prilaiko kitas vyras. Pareigūnas pasiteirauja, kas nutiko, nurodo, kad V. P. bus sulaikytas. Šis klausia, dėl ko. Pareigūnas aiškina, kad jis sumušė žmogų. Pareigūnas dar kartą klausia, kas nutiko, V. P. atsako, kad užsikabino dėl to, kad nepastatė degtinės, papildo, kad jis išėjo į lauką, norėdamas eiti namo, kitas vyras priėjo prie jo su keiksmažodžiais, tada sudavė jam vieną smūgį kumščiu ir tas žmogus nukrito ant žemės;
14.3. fotolentelėje esančios nuotraukos padarytos iš aptartų vaizdo įrašų. Nuotraukose Nr. 1–2 užfiksuotas nukentėjusysis, sėdintis ant šaligatvio. Nuotraukoje Nr. 5 užfiksuotos raudonos spalvos dėmės ant šaligatvio (t. 1, b. l. 52–60).
15. Iš 2025 m. vasario 27 d. apžiūros protokole su fotolentele matyti, kad buvo apžiūrėti pareigūnų kūno kameromis (angl. body camera) fiksuoti vaizdo įrašai:
15.1. vaizdo įrašas „PSS-20250222-190459UTC+0200“, kuriame užfiksuota, kaip pareigūnai atvažiuoja į įvykio vietą, išlipa iš tarnybinio automobilio ir nueina į V. Kudirkos aikštę, esančią Vilniuje. Moteris aiškina pareigūnams, kad kai V. J. buvo suduotas smūgis, jis nukrito, atsitrenkė galva ir prarado sąmonę, o kiti du vyrai pasišalino. Moteris, pastebėjusi, kad tie du vyrai grįžta, praneša apie tai policijos pareigūnams. Ant žemės matyti sėdintis nukentėjusysis, o priešais jį stovi L. Š. ir moteris. L. Š. paduoda servetėlę nukentėjusiajam, kurio dantys ir lūpa kruvini. Nukentėjusysis prisistato kaip „V. J.“. Nukentėjusysis nusispjauna ant grindinio ir vėl matosi raudonos spalvos dėmės. L. Š. nurodo, kad yra nukentėjusiojo draugas. Pareigūnė pasiteirauja, ar L. Š. buvo kartu su nukentėjusiuoju, o jis atsako, kad visą laiką stovėjo šalia. Pareigūnas paklausia, ar L. Š. buvo šalia, kai kažkas sumušė nukentėjusįjį. L. Š. atsako: „jo, jisai bėgo pas žmogų, paprašė prisidegt“. Pareigūnas paklausia, kaip atrodė asmenys, užpuolę nukentėjusįjį. L. Š. atsako: „plius, minus apie 40 metų“. Prie pareigūnų prieina vyras Nr. 3 ir vyras Nr. 4, kurie paaiškina, kad nukentėjusysis stipriai atsitrenkė pakaušiu. Policijos pareigūnė klausia vyro Nr. 3 ir vyro Nr. 4, ar jie matė, kur pasišalino asmuo. Vyras Nr. 4 atsako, kad neaišku, jie bandė ieškoti, bet nepavyko surasti. Pareigūnas paklausia, ar nukentėjusįjį sumušė kumščiais, o nukentėjusysis atsako: „čia ne kumščiai, čia jau su kojom“. Netrukus į įvykio vietą atvyksta paramedikai. Pareigūnai, abu vyrai ir paramedikai nueina link greitosios medicinos pagalbos automobilio. Nukentėjusysis atsisėda į greitosios medicinos pagalbos automobilį. Medikai aiškina nukentėjusiajam, kad reikia važiuoti į ligoninę ir gydyti žaizdą. Pareigūnė nueina iki tarnybinio automobilio, paima alkotesterį ir grįžta. Pareigūnas paprašo nukentėjusiojo papūsti į alkotesterį, jam nustatomas 2,87 promilių girtumas. Greitoji medicinos pagalba su nukentėjusiuoju išvyksta į ligoninę. Prie policijos pareigūnės prieina vyras Nr. 5. Pareigūnė pasiteirauja, ar jis kalba lietuviškai. Vyras Nr. 5 atsako, kad ne. Pareigūnė klausia vyro Nr. 5, ar kažkas dar matė įvykį, vyras atsako, kad nežino, ir sako, kad pats matė, kaip žmogus nukrito. Vyras Nr. 5 paaiškina, kad norėjo sulaikyti vyrą, tačiau jis pasišalino;
15.2. vaizdo įrašas „PSS-20250222-193459UTC+0200“, iš kurio matyti, kaip pareigūnė rašo tarnybinį pranešimą. Prie tarnybinio automobilio prieina vyras ir klausia, ar jie gali važiuoti namo. Pareigūnė atsako, kad ne, reikia palaukti vertėjo, kad jie galėtų būti apklausti. Vyras dar kartą aiškina, kad matė, kaip žmogus nukrito, ir sako, kad jis atvedė prie tarnybinio automobilio vyrą, kuris sudavė smūgį. Pareigūnė išeina iš tarnybinio automobilio ir prieina prie V. P., kuris sėdi sulaikymo kameroje;
15.3. fotolentelėje esančios nuotraukos padarytos iš aptartų vaizdo įrašų. Nuotraukose Nr. 2–4 užfiksuotas ant grindinio sėdintis nukentėjusysis (t. 1, b. l. 61–70).
16. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Žalgirio klinikos pateikto Ambulatorinio apsilankymo aprašymo duomenimis, V. J. 2025 m. vasario 22 d. 19.30 val. atvežtas greitosios medicinos pagalbos dėl veido traumos, kurią patyrė, kai jį sumušė kitas asmuo. Vadovaujantis greitosios medicinos pagalbos išrašu, buvo be sąmonės, gulėjo ant žemės. Sklinda alkoholio kvapas. Nustatyta diagnozė – lūpos žaizda (S01.51) (t. 1, b. l. 93).
17. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. kovo 10 d. specialisto išvadoje Nr. G 863/2025 (01) nurodyta, kad V. J. nustatyta muštinė kiaurinė viršutinės lūpos kairės pusės žaizda, padaryta tiriamajam esant bet kokioje padėtyje, kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, kuris yra būdingas kito asmens smūgio sudavimui, tačiau kategoriškai neatmetama galimybė, kad tiriamasis tokį sužalojimą gali padaryti ir pats nukritęs ar nugriuvęs ir sužalota sritimi atsitrenkęs į kietą buką atsikišusį paviršių. Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2025 m. vasario 22 d.). Muštinė viršutinės lūpos žaizda vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, jos padarymas ir buvimas sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 130–131).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
18. BK 284 straipsnyje nurodyta, kad už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Tai tokio pobūdžio veiksmai, kurie yra pavojingi žmogaus sveikatai, moralės požiūriu aiškiai nepriimtini, demonstratyvūs, neadekvatūs ir aplinkinius šokiruojantys, t. y. pažeidžia nustatytas elgesio normas viešoje vietoje ir kartu demonstruoja nepagarbą ne tik nukentėjusiajam, bet ir aplinkiniams. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-310-942/2016; Nr. 2K-159-976/2021 ir kt.).
19. Motyvas ir tikslas nėra būtini BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai, savanaudiški arba kitokie. Nors veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnį neturi, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus, pirmiausia, kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis, jo veikos aspektas. Tai, kad asmuo veikė dėl konkrečios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, kad asmens veika, pirmiausia, nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).
20. Kaltinamasis V. P. neginčijo jam pareikšto kaltinimo aplinkybių, nurodė, kad kaltinime nurodytu metu buvo kaltinime nurodytoje viešoje vietoje, vartojo alkoholinius gėrimus, buvo apsvaigęs (sutiko su nustatytu 2 promilių girtumo laipsniu), kai prie jo priėjo nukentėjusysis ir paprašė cigaretės ar norėjo išgerti, o jis, nieko nelaukdamas, sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį kumščiu į veido sritį, po ko šis nukrito ant grindinio, tai matė ir sureagavo aplinkiniai (ukrainiečiai, nes toje vietoje lyg ir vyko kažkokia jų šventė), į įvykio vietą buvo atvykusi ir policija bei greitoji medicinos pagalba. Kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą patvirtina ne tik jo paties duoti parodymai, bet ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Pirma, kaltinamojo kaltę patvirtina nukentėjusiojo V. J. ir liudytojų R. J., S. K., L. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Nors pats nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu įvykio gerai neprisiminė, tačiau nurodė, kad buvo kaltinime nurodytoje vietoje, kažkas jam sudavė smūgį į veidą, o medicinos įstaigoje siuvo viršutinę lūpą kairėje pusėje. Liudytoja R. J. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino mačiusį smūgio sudavimo momentą, t. y. matė netoli jų su S. K. stovinčius du vyrus, prie kurių priėjo dar du vyrai ir vienas iš jų (nukentėjusysis) paprašė prisidegti cigaretę, po ko vienas iš stovėjusių vyrų (kaltinamasis) kumščiu trenkė nukentėjusiajam į veidą, po ko šis nukrito ant žemės be sąmonės ir ėmė kraujuoti. Liudytojas S. K. nurodė, kad buvo kartu su R. J. ir išgirdo smūgį bei kritimo garsą, o atsisukęs pamatė ant žemės gulintį vyrą be sąmonės, kuris kraujavo. Po kurio laiko liudytojas pastebėjo kaltinamąjį ir jį perdavė policijai. Iš liudytojo L. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis buvo kartu su nukentėjusiuoju, nors, pasak L. Š., jis nematė smūgio sudavimo momento, tačiau matė, kaip nukentėjusysis priėjo prie asmenų ir paprašė prisidegti cigaretę, o atsisukęs jau pamatė nukentėjusįjį gulintį ant nugaros ir susiėmusį už veido. Taigi, įvertinus nukentėjusiojo, kaltinamojo ir liudytojų parodymus, juos sugretinus ir palyginus tarpusavyje, matyti, kad liudytoja R. J. matė smūgio sudavimo faktą, įsidėmėjo, kaip atrodė kaltinamasis, ir apie tai nurodė S. K., po ko jis atpažino kaltinamąjį ir perdavė policijai. Šiuos asmenų parodymus patvirtina ir BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys bei BPC skambučio garso įrašas, iš jų matyti, kad pranešėja R. J. netrukus po nukentėjusiojo sumušimo skambino į BPC ir nurodė matytas įvykio aplinkybes. Iš tarnybinio pranešimo ir byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai rado sužalotą nukentėjusįjį (kruvini dantys ir lūpa), kurį išsivežė greitoji medicinos pagalba (Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Žalgirio klinikoje diagnozuota lūpos žaizda), susirūpinusius liudytojus, o vėliau buvo atvestas ir kaltinamasis, šie asmenys iš esmės nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, kaip ir duodami parodymus, iš vaizdo įrašų smūgio sudavimo vietoje matomos raudonos spalvos dėmės, tai užfiksuota ir įvykio vietos apžiūros metu. Objektų tyrimo metu nukentėjusiajam buvo nustatyta muštinė kiaurinė viršutinės lūpos žaizda, kuri kvalifikuota nežymiu sveikatos sutrikdymu. Specialisto vertinimu, ši žaizda galėjo būti padaryta vienu trauminiu poveikiu, kuris yra būdingas kito asmens smūgio sudavimui.
21. Aptarti kaltinamojo V. P. prieš nukentėjusįjį atlikti veiksmai (smūgio sudavimas nukentėjusiajam į veidą dėl menakvertės priežasties) laikytini įžūliu elgesiu, toks agresyvus elgesys viešoje vietoje moralės požiūriu yra nepriimtinas ir šokiruojantis aplinkinius, demonstruojantis nepagarbą jiems ir aplinkai. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-491/2013, Nr. 2K-303/2014, Nr. 2K-141/2015 ir kt.).
22. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju kilo BK 284 straipsnyje nustatyti padariniai, t. y. buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, su kuo sutiko ir pats kaltinamasis. Kaltinamasis V. P. fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį panaudojo Vilniaus centre – Kudirkos aikštėje, kur, kaip nurodė pats kaltinamasis, vyko kažkoks renginys ir buvo daug pašalinių žmonių. Kaip matyti iš bylos duomenų, pašaliniai asmenys matė ir sureagavo į šią veiką, priėjo prie sužaloto, be sąmonės ant grindinio gulinčio nukentėjusiojo, kuriam kraujavo sužeistas veidas, padėjo jam atsigauti, kvietė pagalbą, patys ėmėsi veiksmų sulaikyti kaltinamąjį, tokiu būdu neabejotinai buvo sutrikdytas jų poilsis, jie buvo šokiruoti. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai ir medicinos specialistai. Dėl V. P. veiksmų nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, jis buvo išgabentas į gydymo įstaigą. Esant tokioms aplinkybėms, teismui nekyla abejonių, kad fizinis smurtas buvo panaudotas pašalinių asmenų akivaizdoje, o kilęs sąmyšis, sutrikdytas poilsis, būtina policijos pareigūnų ir medicinos specialistų pagalba neabejotinai rodo, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdyta.
23. Šioje situacijoje nekyla abejonių ir dėl būtinojo nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios. Kaltinamasis V. P. neabejotinai suvokė, kad viešoje vietoje panaudodamas fizinį smurtą jis demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, numatė, kad bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, bet vis tiek savo elgesio nekeitė.
24. Įvertinus V. P. veiksmų paskatas, jo veiksmų pobūdį, įvykio vietos specifiką, kitas aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, nes jis ne tik nežymiai sutrikdė V. J. sveikatą, tačiau tuo pačiu savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė viešąją rimtį bei tvarką, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
20. BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
21. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltės formą, asmenybę bei į kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.
22. Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Padaryta turtinė žala, kuri nėra atlyginta, nukentėjusysis kaltinamajam jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškė. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, tačiau nedirba, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nesiregistruoja, yra nevedęs. Pasak kaltinamojo, dirba neoficialiai. Sodros duomenimis, kaltinamasis per visą laiką nėra išdirbęs nei metų (t. 2, b. l. 77). Duomenų apie kaltinamojo priklausomybės ir psichikos ligų gydymą byloje nėra, tačiau iš byloje esančių duomenų (ankstesnių teistumų bei nagrinėjamos veikos padarymo aplinkybių) matyti, kad kaltinamasis susiduria su alkoholio vartojimo sunkumais. Iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo jis buvo 21 kartą teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, ne kartą atliko ir griežčiausias su laisvės atėmimu susijusias bausmes. 2025 m. balandžio 29 d. duomenimis, kaltinamasis per paskutinius vienerius metus administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas vieną kartą už tai, kad viešoje vietoje būdamas neblaivus keikėsi necenzūriniais žodžiais, duomenų apie jam paskirtos baudos apmokėjimą nėra (t. 2, b. l. 45). Teismas nenustatė kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nors kaltinamasis teisme prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei formaliai nurodė, kad gailisi taip pasielgęs, tačiau teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamasis sistemingai daro nusikalstamas veikas, daug kartų teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, sprendžia, kad kaltinamojo gailestis yra deklaratyvaus pobūdžio, jis nukentėjusiojo neatsiprašė, nesiėmė jokių veiksmų padarytai turtinei žalai atlyginti. Teismas nustatė dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, o būtent tai, kad jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad V. P., kaip jau minėta, teistas 21 kartą, ne kartą teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą (ne kartą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 1, 2 dalis), taip pat teistas ir pagal BK 284 straipsnį ir kitus tyčinius nusikaltimus, paskutinį kartą likus pusei metų iki šios veikos padarymo – 2024 m. rugpjūčio 27 d., teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, teismas, vadovaujantis BK 27 straipsniu, V. P. pripažįsta recidyvistu.
23. Taigi išdėstytos aplinkybės rodo, kad kaltinamojo padaryta veika nėra atsitiktinio pobūdžio, o, atvirkščiai, yra jo teisei priešingo gyvenimo būdo rezultatas, todėl teismas, atsižvelgęs į nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi – areštu ir sprendžia, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam turi būti nustatytas maksimalus už nusikaltimų padarymą galimas šios bausmės rūšies dydis, t. y. 90 parų. Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu – iki 60 parų arešto.
V. Civilinis ieškinys
29. BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
30. Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa šioje byloje pareiškė 2025 m. kovo 21 d. civilinį ieškinį Nr. 39863, kuriame prašė dėl nukentėjusiojo V. J. gydymo (skubiosios medicinos pagalbos paslaugos) iš kalto asmens priteisti 55,59 Eur žalą, taip pat 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 113–118). Civilinė ieškovė į teisiamąjį posėdį neatvyko, bet pateikė prašymą nagrinėti bylą ieškovės atstovui nedalyvaujant, civilinį ieškinį palaikė (t. 2, b. l. 124).
31. Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).
32. Pateiktas Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas įrodymais, byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam V. J. nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas kaltinamojo veiksmais, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis gydytas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Žala nėra atlyginta, kaltinamasis ieškinį pripažino ir įsipareigojo jį atlyginti, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo priteistina Valstybinei ligonių kasai 55,59 Eur žalai atlyginti ir 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
VI. Kiti klausimai
33. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. P. skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.
34. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – dvi laikmenos su vaizdo įrašais ir fotonuotraukomis, esančios voke – įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 302–305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paskirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. P. paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Pripažinti V. P. recidyvistu.
Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. P. sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.
V. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš V. P. 55,59 Eur (penkiasdešimt penkis eurus ir 59 euro centus) žalai atlyginti bei 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant „Žala PSDF už V. J. gydymą“.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – dvi laikmenas su vaizdo įrašais ir fotonuotraukomis, esančias voke – įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai;
2) nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių r.) atlikti arešto bausmę. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8.00 val. iki 16.00 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu +37034656442;
3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmę datą.