- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-20
- Bylos Nr.
- I-3122-463/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Donatas Vansevičius, Jolanta Malijauskienė, Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Stambrauskaitės ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant atsakovės atstovui Virginijui Varnaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjo A. J. vardu advokato K. Virbicko teiktame skunde (b. l. 1–5) prašoma: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015-03-17 sprendimą Nr. (121/15)9R-842 „Dėl Jūsų perdavimo iš Norvegijos Karalystės į Lietuvos Respubliką“ (toliau – ir Raštas); 2) jei skundžiamas sprendimas būtų pripažintas teisėtu, prašo sustabdyti pareiškėjo perdavimą iš Norvegijos Karalystės likusios bausmės dalies atlikimui Lietuvoje iki bus išnagrinėta pareiškėjo peticija Nr. 61449/14, pateikta Europos Žmogaus Teisių Teismui.
Pareiškėjo atstovas skunde nurodė, kad Norvegijos Karalystės Borgarting apeliacinis teismas 2013-12-19 nuosprendžiu A. J. nuteisė pagal Norvegijos bendrojo civilinio baudžiamojo kodekso 162 str. 1 d., 2 d. nuostatas dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis 8 metų laisvės atėmimo bausme (toliau – ir Nuosprendis). Pasak pareiškėjo atstovo, Nuosprendis yra negalutinis, kadangi yra kreiptasi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (toliau – ir EŽTT) dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 6 straipsnio pažeidimo. Peticija yra nagrinėjama EŽTT, todėl Nuosprendis de facto nėra galutinis. Nurodė, kad 1983 m. Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio 1 dalies b punktas nustato vieną iš būtinų perdavimo sąlygų – nuosprendis turi būti galutinis, todėl atsakovės priimtas sprendimas pažeidžia šią nuostatą. Akcentavo, kad net ir pripažinus Sprendimą teisėtu, yra pagrindas sustabdyti pareiškėjo perdavimo, iš Norvegijos Karalystės įkalinimo įstaigos į Lietuvos įkalinimo įstaigą, procesą iki kol bus priimtas EŽTT sprendimas.
Taip pat pareiškėjo atstovas teigė, kad perdavimas pablogins A. J. padėtį, o tai draudžia Konvencijos 10 straipsnis. Norvegijoje yra nustatytos palankesnės lygtinio paleidimo sąlygos. Pareiškėjo perdavimas sudarys jam nepalankias sąlygas socialinei reabilitacijai lyginant su Norvegijos Karalystėje teikiamomis resocializacijos sąlygomis. Be to, A. J., perkėlus jį bausmę atlikti į Lietuvą, bus persekiojamas su juo bus bandoma susidoroti. A. J. teigimu, perkėlimas į Lietuvą pažeidžia Konvencijos tikslus, kadangi Lietuva negalės garantuoti jam palankių sąlygų nuteistojo socialinei reabilitacijai.
Pareiškėjo atstovui pranešta tinkamai. Pareiškėjas pavedė atstovauti jo interesus atstovui (t. 1, b. l. 4). Jo neatvykimo priežastys nežinomos, negauta prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla nagrinėjama pareiškėjo atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme, o nenutraukus, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 109–112).
Atsakovė nurodė, kad pareiškėjas skundžia ne Teisingumo ministerijos 2015-03-17 raštu Nr. (121/15)9R-843 išreikštą sutikimą perimti iš Norvegijos Karalystės A. J. likusiais laisvės atėmimo bausmės daliai atlikti Lietuvoje (toliau – ir Sutikimas), o Raštą, kuris savaime yra tik informacinio pobūdžio raštas apie duotą Sutikimą. Rašte buvo nurodyta, kad pareiškėjas turi teisę skųsti Sutikimą, kurio kopija buvo pridėta. Kadangi šis raštas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia, byla, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkto pagrindu, turėtų būti nutraukta.
Taip pat nurodė, kad pareiškėjas 2015-04-28 buvo perimtas iš Norvegijos Karalystės į Lietuvos Respubliką toliau atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Kadangi Sutikimas jau yra įvykdytas, o teisės aktai nenustato galimybės grąžinti jau perimtą nuteistąjį atgal į nuteisusią valstybę, atsakovės nuomone, išnyko ginčo dalykas, todėl byla yra nutrauktina ir šiuo pagrindu. Tolimesnis teisminio ginčo nagrinėjimas dėl Teisingumo ministerijos veiksmų, kurių pripažinimas neteisėtais, nesukels jokių pasekmių pareiškėjui, nėra tikslingas.
Pabrėžė, kad pareiškėjo perdavimas Lietuvai buvo vykdomas Norvegijos Karalystės iniciatyva, remiantis Konvencija ir jos 1997 m. Papildomo protokolo 3 straipsnio 1 dalimi.
Atsakovė pabrėžė, kad neturi pagrindo abejoti Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato 2015-01-26 rašte nurodyta aplinkybe, jog Nuosprendis yra galutinis. Nesutiko su pareiškėjo teiginiais, EŽTT gali panaikinti atitinkamos valstybės teismo priimtą procesinį sprendimą. Pabrėžė, kad EŽTT už Konvencijos pažeidimus gali skirti teisingą kompensaciją, bet negali peržiūrėti baudžiamosios bylos iš naujo. Pareiškėjas nepateikė jokio oficialaus dokumento, kuris patvirtintų, jog Nuosprendis bus peržiūrimas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad Teisingumo ministerija įvykdė pareiškėjo perėmimą neįsiteisėjusio nuosprendžio pagrindu. Teisingumo ministerija nenustatė jokių svarbių ir teisiškai reikšmingų aplinkybių, kad perdavimas būtų negalimas, todėl Sutikimas yra teisėtas. Akcentavo, kad pareiškėjo teiginiai apie galimą persekiojimą yra deklaratyvūs. Be to, pareiškėjas būtų deportuotas bet kuriuo atveju iš Norvegijos Karalystės be teisės į ją sugrįžti, kadangi yra 2014-10-21 Norvegijos Karalystės Imigracijos apeliacijų komitetas 2014-10-21 priėmė galutinį ir vykdytiną sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Norvegijos Karalystę.
Nurodė, kad pagal Konvenciją, nuosprendį vykdanti valstybė bausmės konversijos (adaptavimo) metu negali pabloginti nuteistojo padėties, t. y. paskirti didesnės bausmės, negu buvo paskirta užsienio valstybės teismo nuosprendžiu. Bausmės konversija vyks tik tuo atveju, jei užsienio teismo paskirta bausmė bus didesnė už maksimalią sankciją, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse už padarytą nusikaltimą. Kadangi pareiškėjas jau atlieka laisvės atėmimo bausmę Lietuvoje, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jo teisinė padėtis buvo pabloginta, šis argumentas irgi atmestinas.
Nesutiko ir su pareiškėjo argumentais, kad Lietuvoje yra blogesnės lygtinio paleidimo sąlygos. Lygtinį paleidimą taiko apylinkės teismai, vadovaudamiesi Bausmių vykdymo kodeksu. Pareiškėjas galės tokią teisę realizuoti. Teisingumo ministerija negali šio kausimo spręsti ir garantuoti, kad jis bus paleistas suėjus atitinkamai terminui.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Byloje kilęs ginčas dėl Teisingumo ministerijos Rašto teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad Norvegijos Karalystės Borgarting apeliacinis teismas 2013-12-19 nuosprendžiu nuteisė pareiškėją pagal Norvegijos bendrojo civilinio baudžiamojo kodekso 162 str. 1 d., 2 d. nuostatas dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, 8 metų laisvės atėmimo bausme (t. 1, b. l. 133–187).
Norvegijos pataisos tarnybos direktoratas remdamasis Konvencija ir jos 1997 m. papildomo protokolo (toliau Konvencijos papildomas protokolas), Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai pateikė 2015-01-26 prašymą dėl pareiškėjo perdavimo iš Norvegijos Karalystės įkalinimo įstaigos į Lietuvos Respubliką likusiai daliai laisvės atėmimo bausmės atlikti.
Pareiškėjas 2015-02-03 Teisingumo ministerijai pateikė pareiškimą, kuriame nesutiko su Norvegijos Karalystės institucijų pateiktu raštu ir teigė, kad jo perdavimas Lietuvos Respublikai likusiai bausmės daliai atlikti yra nesuderinamas su Konvencija bei EŽTK nuostatomis (t. 1, b. l. 200–201).
Teisingumo ministerija 2015-01-30 gavo Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato prašymą perimti į Lietuvą nuteistąjį A. J. likusiai laisvės atėmimo bausmės daliai atlikti, kuriame, buvo nurodyta, kad Imigracijos apeliacijų komiteto 2014-10-21 galutiniu ir vykdytinu sprendimu pareiškėjui visam laikui yra uždrausta atvykti į Norvegiją (t. 1, b. l. 124–130).
Teisingumo ministerija Sutikime minėtai Norvegijos Karalystės institucijai nurodė, kad sutinka perimti A. J. likusiai laisvės atėmimo bausmės daliai atlikti Lietuvoje (t. 2, b. l. 22–23) ir Raštu apie tai informavo pareiškėją (t. 1, b. l. 119–120). Teisingumo ministerija Rašte paaiškino Konvencijos ir Papildomo protokolo nuostatas, išdėstė faktinę situaciją ir nurodė, kad sprendimas dėl pareiškėjo perdavimo gali būti skundžiamas. Pareiškėjas 2016-04-28 buvo perduotas Lietuvai.
Pareiškėjas byloje skundžia Teisingumo ministerijos Raštą.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nepaisant to, kad įstatymas sieja galimybę kreiptis į teismą su manymu, jog yra pažeistos subjekto teisės ir interesai, teismas, gavęs skundą, privalo nustatyti, ar ginčijamas aktas arba veiksmai (neveikimas) sukelia besikreipiančiam subjektui teisines pasekmes. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl viešojo administravimo subjektų informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentų, adresuotų atitinkamiems asmenims. Teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Tuo tarpu reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Reikšminga tai, ar ginčijamas aktas liečia besikreipusio teisminės gynybos teises (interesus) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-03-04 nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-201/2011).
Įvertinus Rašto turinį, darytina išvada, kad pareiškėjas juo yra informuojamas, jog Teisingumo ministerija yra išsiuntusi Norvegijos pataisos tarnybos direktoratui 2015-03-17 sprendimą perimti pareiškėją likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymui, taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublika garantuoja palankias sąlygas nuteistųjų socialinei reabilitacijai, užtikrina teisių ir laisvių apsaugą bausmes atliekantiems asmenims, nurodė, kad Norvegijos imigracijos direktoratas 2014-10-21 priėmė sprendimą išsiųsti pareiškėją iš Norvegijos Karalystės be teisės į ją sugrįžti visam laikui, paaiškino Konvencijos taikymo nuostatas bei bausmės konversijos sąlygas. Prie Rašto pridėjo Sprendimą dėl pareiškėjo perdavimo, t. y. Sutikimo ir išaiškino būtent galimybę skųsti Sutikimą.
Teismo vertinimu, Rašte nurodoma informacija yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio, ja nėra sukeliamos kokios nors teisinės pasekmės pareiškėjui. Aktas nedaro jokios įtakos pareiškėjo perdavimui iš Norvegijos Karalystės į Lietuvos Respubliką, juo pareiškėjas yra informuojamas dėl to, taip pat Akto buvimas nėra pagrindas konstatuoti kokius nors kitus juridinius faktus, juo pateikiama informacija, susijusi su pareiškėju, kuria jis gali pasinaudoti, gindamas savo teises, bet Aktas per se jokių pasekmių nesukelia. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių aplinkybių, kad nebūtų gavęs Sutikimo ir dėl kokių priežasčių jis teismui sutikimo neginčijo. Pažymėtina, kad net ir panaikinus Raštą, pareiškėjui tai jokios teisinės reikšmės neturėtų, kadangi būtent Sutikimu jis buvo perduotas Lietuvai, o ne ginčijamu Raštu. Nustačius esminę aplinkybę, kad Raštas negali būti ginčo administraciniam teisme dalyku, nevertinami pareiškėjo skunde nurodyti argumentai. Be to, pareiškėjo alternatyvus prašymas, pareikštam pirmam reikalavimui, jei skundžiamas Raštas būtų pripažintas teisėtu, sustabdyti pareiškėjo perdavimą iš Norvegijos Karalystės likusios bausmės dalies atlikimui Lietuvoje iki bus išnagrinėta pareiškėjo peticija Nr. 61449/14, pateikta EŽTT, laikytinas procedūriniu reikalavimu. Kadangi, kaip jau minėta, pareiškėjas perduotas Lietuvai, t. y. realizuotas Sutikimas, pareiškėjo pareikštas prašymas ginčui neaktualus.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktais, 127–129 straipsniais,
nusprendė:
Pareiškėjo A. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.