Kauno apygardos teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. gynėjo advokato D. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. birželio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam R. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. K. nuteistas Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį, paskiriant 60 parų arešto. Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 284 straipsnį (3 epizodai), 165 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą (2 epizodai), vadovaujantis 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirta galutinė 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrinus Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmu 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę su Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2017 m. rugsėjo 12 d., bausmės pabaiga – 2025 m. rugsėjo 11 d.

3. Komisija pateikė Kauno apylinkės teismui tvirtinti 2023 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, neatlikus 2 metų 3 mėnesių 16 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. gegužės 25 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija nutarime nurodo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis už įstaigos teritorijos ribų, atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vyko į trumpalaikę išvyką į namus, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Komisijos nuomone, nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę.

4. Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 28 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. K. gynėjo advokato D. G. skundas atmetamas.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, jei nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Tai, kad Komisija priėmė nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos, savaime neįpareigoja teismo tokį nutarimą visais atvejais besąlygiškai patvirtinti. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, jog asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.

9. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Nutartis yra pakankamai argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nutarta netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą R. K., yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

10. Įvertinus apygardos teismui pateiktus ir skunde nurodomus, R. K. charakterizuojančius duomenis, Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, kitus lygtinio paleidimo klausimo sprendimui reikšmingus duomenis, daroma išvada, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą. Vis dėlto, ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo R. K. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal „OASys“ metodiką, priskiriama vidutinei. Nors stebima teigiama rizikos dinamika, tačiau esant vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, privalo būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

11. Įvertinus nuteistojo R. K. gynėjo advokato D. G. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir skunde, teismui nekyla. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma nėra pakanka daryti išvadai, kad R. K. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Komisijos nutarime nurodoma, kad nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis už įstaigos teritorijos ribų, atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vyko į trumpalaikę išvyką į namus, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Komisija taip pat nurodo, kad nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę. Remiantis šiomis aplinkybėmis, Komisija priėjo išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami matyti, todėl tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra, be to, Komisijos nuomone, nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad paminėti faktai rodo R. K. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau pažymi, kad tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į paprastąją ar net drausmės grupę, netektų turimų lengvatų ir pan., todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes.

12. BVK 85 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietų įstaiga, likus dvidešimt darbo dienų iki nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos, pateikia lygtinio paleidimo komisijai socialinio tyrimo išvadą, kurioje turi būti pateikiama: informacija apie nuteistajam taikytas resocializacijos priemones, jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir su šia rizika susijusius pokyčius bausmės atlikimo metu. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo resocializacijos skyrius pateikė Komisijai 2023 m. gegužės 16 d. socialinio tyrimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria remiantis Komisija priėmė 2023 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Minėtoje socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo R. K. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant „OASys“ metodiką, buvo atliktas 2020 m. kovo 27 d. (pirminis), 2021 m. kovo 22 d., 2021 m. rugsėjo 7 d. ir 2022 m. spalio 14 d. Visais paminėtais atvejais nuteistajam nustatyta vidutinė rizika.

13. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs, vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien šios aplinkybės, vertinant jas visų nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo nuteistajam R. K. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima ir teigiamų aspektų, tačiau Socialinio tyrimo išvada bei kiti pateikti duomenys patvirtina, jog dar yra nemažai koreguotinų sričių.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistojo elgesio pataisos procesas prasidėjo neseniai. Kaip matyti iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo resocializacijos skyriaus 2023 m. balandžio 21 d. pažymos apie nuobaudas ir paskatinimus Nr. (duomenys neskelbtini), nuteistasis R. K. buvo skatintas dešimt kartų už gerą elgesį ir darbą, bet nuo 2017 m. iki 2021 m. nustatyti nuteistojo keturi pažeidimai už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nuteistojo elgesys nors ir keičiasi teigiama linkme, pastebimos nuteistojo pastangos keisti savo gyvenimo būdą, mąstymą, elgesį, tačiau šie pokyčiai vyksta dar pakankamai trumpą laiko tarpą, kad būtų galima nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos.

15. Kad nuteistasis dar nėra padaręs akivaizdžios pažangos, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina minėtoje socialinio tyrimo išvadoje išdėstyti duomenys, jam išskiriami kriminogeniniai veiksniai. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam R. K. nustatyti šie kriminogeniniai dinaminiai veiksniai: neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; turi nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, jog nuteistojo finansiniai sunkumai tiesiogiai nesusiję su jo dabartiniu nusikalstamu elgesiu, tačiau nuteistajam nesiekiant legalios ir stabilios darbinės patirties ateityje, jo nusikalstamo elgesio rizika gali turėti didėjimo tendencijas, kadangi nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, praeityje (užsienyje) yra teistas už finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Ankstesni nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai (nustatytų taisyklių bei įstatymų nesilaikymas, nuosekliai pasireiškiantis nusikalstamas elgesys, bendrininkų įtaka ir pan.) turėjo įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai. Be to, nurodoma, kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai, nors šis kriminogeninis veiksnys šiuo metu yra valdomas, vis dėlto išlieka tikimybė, kad bet kuriuo gyvenimo periodu gali būti suaktyvintas. Pažymėtina, kad pagal socialinio tyrimo išvadą, nuteistojo mąstymo ir elgesio problemos (impulsyvumas, agresyvus elgesys, savitvardos problemos) įtakoja nusikalstamą jo elgesį ir yra tiesiogiai susiję su jo nusikalstamo elgesio rizika. Taip pat nurodoma, kad nuteistojo vertybinės nuostatos asocialumu nepasižymi, tačiau jo ankstesnis netinkamas elgesys laisvėje suponuoja prielaidas apie visuomenėje priimtinų taisyklių ignoravimą, todėl darytina prielaida, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška galėjo būti siejama su paviršutinišku požiūriu į jo vykdytas nusikalstamas veikas bei nepakankamu gebėjimu priimti ir laikytis nustatytų taisyklių ir visuotinai priimtų moralinių normų.

16. Taigi nors nuteistasis ir siekia įsitraukti į resocializacijos procesą, vykdydamas jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, dirbdamas, tačiau tai pakankamai reikšmingos įtakos riziką nusikalsti pakartotinai didinančių veiksnių mažinimui ar eliminavimui neturėjo ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos teigiamų pokyčių ženkliai neįtakojo, kadangi, kaip ir minėta, jam nustatomas vis dar reikšmingas galinčių būti pašalintais, kriminogeninių veiksnių skaičius. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nuteistasis jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti. O šiuo atveju esantis dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.

17. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

18. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą R. K. šiuo metu atlieka bausmę, ankstesni teistumai, neatliktos bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, kas ir buvo padaryta, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tos aplinkybės, jog nuteistasis teistas du kartus Lietuvoje, dar penkis kartus teistas Ispanijoje, vieną kartą atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Pirmą kartą buvo teistas 18 metų amžiaus. Lietuvoje anksčiau teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Ispanijoje buvo teisiamas už vagystę sunkinančiomis aplinkybėmis, suklastotos arba padirbtos valiutos negrynųjų mokėjimo priemonių arba valstybinių fiduciarinių dokumentų išleidimą į apyvartą ir naudojimą, du kartus už vagystes po neteisėto patekimo į privačią valdą, valstybės tarnautojo arba valstybės institucijos dokumento suklastojimą, dalyvavimą nusikalstamoje organizuotoje veikloje. Nuteistasis Ispanijoje atlikinėjo 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Visos šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje, jo pažangą pataisos proceso metu ir įvertinęs tai kaip jį charakterizuojančią aplinkybę. Nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Šios aplinkybės, įvertinus jas su kitomis anksčiau paminėtomis aplinkybėmis, leidžia abejoti tuo, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis lygtinio paleidimo laikotarpiu.

19. Teismas pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo ir ilgalaikio poveikio nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nuteistojo neatliktos bausmės dalis, įvertinus aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

20. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, ir formuoti tinkamus problemų sprendimo įgūdžius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta, teismas atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą nepažeidė nei tarptautinės, nei nacionalinės teisės aktų, bei principų. Nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundą, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 28 d. nutartis paliekama nepakeista ir R. K. gynėjo advokato D. G. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. K. gynėjo advokato D. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 28 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.