Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2012-05-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-139-816/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2012-05-10
Bylos Nr.
1-139-816/2012
Teisminio proceso Nr.
1-15-1-00206-2012-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jovita Einikienė
Kaltinamasis
Lietuvos Respublikos
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-139-816/2012Teisminio proceso Nr. 1-15-1-00206-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.9.7; 1.2.4.8.1; 2.1.16.1.10; 2.10.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO 4 APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2012 m. gegužės 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo teisėja Jovita Einikienė,

išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Josifo Gigevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 15-1-00206-12 ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. V. (A. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1977-02-26 Baltarusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, devynių klasių išsimokslinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2005-01-18 Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį - 72 MGL (9 000 Lt) bauda,

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent:

jis, 2012-02-25 apie 14.00 val., bute adresu: Pučkorių g. 13 - 3, Vilniuje, pradėjo kabinėtis prie sugyventinės O. Ž., po to jai sudavė vieną kartą delnu į veidą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai O. Ž. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais A. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu A. V. kaltu pripažino visiškai ir parodė, kad O. Ž. yra jo sugyventinė, su kuria jis kartu gyvena 8 metus, turi du bendrus vaikus. O. Ž. šiuo metu motinystės atostogose, ankščiau ji dirbo ir išlaikydavo šeimą, nes jis nedirba. Su sugyventine veda bendrą ūkį, turi bendrą turtą. Butas priklauso jam ir jo broliui V. V.. 2012-02-25 apie 14.00 val. tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis delnu vieną kartą sudavė jai į veidą. Įvykio metu jis buvo blaivus. Po konflikto O. Ž. paėmė vaikus ir išėjo gyventi į Motinos ir vaiko pensioną. Dėl padaryto gailisi ir nori su sugyventine susitaikyti (b. l. 12 – 13).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys įrodymai:

- 2012-03-06 nukentėjusiosios O. Ž. pareiškimas dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame nurodyta, jog kaltinamasis A. V. 2012-02-25 apie 14.00 val. bute adresu Pučkorių g. 13 - 3, Vilniuje, panaudojo prieš ją fizinį smurtą - stipriai sudavė per veidą (b. l. 3);

- nukentėjusios O. Ž. parodymai, kad gyvena Pučkorių g. 13 - 3, Vilniuje, pas sugyventinį A. V.. Su sugyventiniu gyvena apie 7 metus, turi du bendrus vaikus. Butas priklauso A. V. ir jo broliui V. V.. Šeimą išlaikė ji, šiuo metu ji yra motinystės atostogose, sugyventinis niekur nedirba. 2012-02-25 apie 14.00 val. jie su sugyventiniu susipyko, kadangi namie nebuvo, ko valgyti, vaikas pradėjo verkti. Ji pasiūlė A. V. nueiti pas kaimyną pasiskolinti pinigų, tada jis jai delnu sudavė į dešinę veido pusę. Į medicinos darbuotojus dėl sumušimo nesikreipė, nes nesimatė sumušimo žymių. Po įvykio ji išėjo gyventi į Motinos ir vaiko pensioną Vilniuje (b. l. 5);

- liudytojos J. K. parodymai, kad dirba Motinos ir vaiko pensione socialine darbuotoja. 2012-02-27 apie 10.30 val. į pensioną kreipėsi O. Ž. su dviem vaikais kaip patyrusi smurtą nuo sugyventinio A. V.. Pas O. Ž. buvo matomas iš dešinės pusės skruostikaulio paraudimas. O. Ž. paaiškino, kad sugyventinis sudavė jai per veidą. Į pensioną O. Ž. kreipėsi jau antrą kartą, pirmą kartą buvo pensione nuo 2009-12-31 iki 2010- 01-02 (b. l. 7 – 8).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo A. V. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo yra visiškai įrodyta paties kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiosios ir liudytojos parodymais bei rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamojo įvykdyta veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi byloje esantis pareiškimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, taip pat kaltinamojo prisipažinimas bei nukentėjusiosios parodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. V. bute adresu Puškorių g. 13 – 3, Vilniuje, artimoje aplinkoje dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio kilusio konflikto metu, vieną kartą sudavė rankos delnu per veidą savo sugyventinei O. Ž., tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai O. Ž. fizinį skausmą

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, motyvus, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama prie tyčinių nesunkių nusikaltimų, į kaltės formą – tiesioginę tyčią, į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau teistas (b. l. 19), administracine tvarka baustas (b. l. 28), nedirbantis (b. l. 22), neregistruotas darbo biržoje (b. l. 20), gydėsi Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nuo 2010-04-21 iki 2010-04-24 dėl emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimo, žalingo alkoholio vartojimo ir girtumo (b. l. 24), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (b. l. 25) bei į tai, kad žala nebuvo padaryta ir nukentėjusioji bei kaltinamasis sutinka, jog procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, - todėl jam skirtina prokuroro pareiškime teismui siūlomos rūšies ir dydžio bausmė ir, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, pobūdį, - baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 3 d., 72-2 str.).

Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, panaikintina kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 421 str. 1 d. 4 p.; b. l. 14 - 15).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 - 421 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pripažinti A. V. (A. V.) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant:

- būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu per visą laisvės apribojimo laikotarpį;

- per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir tęsti registraciją visą laisvės apribojimo laikotarpį.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi bei 72² straipsniu, paskirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti programą per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti kaltinamajam A. V. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos.

Išaiškinti A. V., jog asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme ir baudžiamojo poveikio priemone, privalo:

be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. asmeniui vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti pakeista į areštą (BK 48 str. 10 d.). vengimas atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę sudaro baudžiamąjį nusižengimą ir užtraukia BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąją atsakomybę. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 74 str.).

Išaiškinti A. V., kad:

1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam dienos turi teisę Vilniaus miesto 4 apylinkės teismui paduoti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2. padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3. nagrinėdamas bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo pateiktą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu;

4. kaltinamajam nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam dienos ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5. įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Jovita Einikienė