- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-05
- Bylos Nr.
- 1S-146-518-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Žukauskas
- Advokatai
- Žilvinas Mišeikis
teismo posedyje išnagrinejo itariamojo C. L. gynejo advokato Žilvino Mišeikio skunda del Vilniaus rajono apylinkes teismo 2009 m. vasario 17 d. nutarties, kuria C. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusiam 1955-10-17 Vilniaus rajone, Lietuvos Respublikos pilieciui, gyvenanciam (duomenys neskelbtini) , dirbanciam UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu, teistam (teistumas išnykes), itariamam padarius nusikalstama veika, numatyta LR BK 187 str. 2 d., paskirta kardomoji priemone – suemimas nuo 2009-02-17 iki 2009-02-27, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustate:
Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys iš dalies duoda pagrindo manyti, kad itariamasis C. L. 2009-02-15, apie 3.00 val., Vilniaus raj., Dukštu sen., Verkšcioniu k., tycia padege I. L. priklausanti ukini pastata, 20000 Lt. vertes, kuriame buvo 10 t. šieno – 2000 Lt. vertes, šienmale – 500 Lt. vertes, akecios, plugai, malkos ir kiti daiktai, tuo visuotinai pavojingu budu sugadindamas turto, kurio bendra verte 28950 Lt.
Šiais savo veiksmais C. L. itariamas padares nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d.
Itariamasis C. L. Lietuvos Respublikos BPK 140 str. tvarka buvo sulaikytas 2009-02-15. Vilniaus rajono apylinkes teismas 2009-02-17 nutartimi C. L. paskyre kardomaja priemone – suemima nuo 2009-02-17 iki 2009-02-27. Apylinkes teismas savo sprendima motyvavo tuo, kad švelnesnemis nei suemimas kardomosiomis priemonemis neimanoma pasiekti tikslu, numatytu LR BPK 119 str., nes itariamasis gali begti ( slapstytis ) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo ir trukdyti procesui.
Šalies argumentai
Skundu itariamojo gynejas prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkes teismo 2009 m. vasario 17 d. nutarti ir paskirti C. L. švelnesne kardomaja priemone. Teismo nutartis nepagrista, todel naikintina. Skunde nurodo, teismo nurodyti motyvai, jog itariamasis begs ( slepsis ) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ir teismo bei trukdys procesui prieštarauja faktinems bylos aplinkybems. Visos aplinkybes byloja, kad C. L. neturi pagrindo begti ( slapstytis ): jis turi nuolatine gyvenamaja vieta, darba, darbdavio charakterizuojamas tik labai teigiamai, palaiko glaudžius santykius su šeima, anksciau neteistas ir neturi ryšiu užsienyje. Be to, atsižvelgtina i tai, kad C. L. yra silpnos sveikatos, jo širdies darbas dirbtinai stimuoliuojamas stimuliatoriaus pagalba, todel jam butina nuolatine priežiura ir reguliarus vaistu vartojimas. Pažymetina ir tai, kad C. L. itariamas tik apysunkio nusikaltimo padarymu, už kuri paprastai laisves atemimo bausme neskiriama, todel nusikaltimo sunkumas ir griežta laisve atemimo bausme nera salyga skirti griežciausia kardomaja priemone – suemima.
Taip pat nepagrista teismo išvada, kad pažinodamas Verkcioniu kaimo gyventojus C. L. gali daryti jiems poveiki duoti jam palankius parodymus. Pažymima, kad vadovaujantis teismine praktika bei baudžiamojo proceso istatymu, aplinkiniu gyventoju pažinojimas nera pagrindas skirti kardomaja priemone, o ypac suemima.
Teismo posedyje itariamojo gynejas praše tenkinti skunda jame išdestytais motyvais, prokurore praše skunda atmesti ir palikti galioti apylinkes teismo nutarti.
Motyvuojamoji dalis
Itariamojo C. L. gynejo Žilvino Mišeikio skundas tenkintinas.
Sutinkamai su LR BPK 119 str., kardomosios priemones gali buti skiriamos siekiant užtikrinti itariamojo dalyvavima procese, netrukdoma ikiteismini tyrima, bylos nagrinejima ir nuosprendžio ivykdyma, taip pat siekiant užkirsti kelia naujoms nusikalstamoms veikoms. Suemimo, kaip griežciausios kardomosios priemones skyrimo pagrindas yra pagristas manymas, kad asmuo slepsis nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo, trukdys procesui ar darys naujus nusikaltimus. Kiekvienu atveju kreipiantis i teisma del šios kardomosios priemones skyrimo ar jos termino pratesimo, ši aplinkybe turi buti tinkamai ivertinta.
Šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje surinkti faktiniai duomenys iš dalies duoda pagrinda manyti, kad C. L. galejo padaryti jam inkriminuojama veika. Ši prielaida grindžiama byloje esanciais irodymais – paties itariamojo parodymais, ivykio vietos apžiuros duomenimis.
Sprendžiant kardomosios priemones paskyrimo ar jos termino pratesimo klausimus, irodymai nera vertinami ( LR BPK 20 str. ). Faktiniu duomenu buvimo apie padaryta nusikalstama veika konstatavimas yra retrospektyvinis kardomosios priemones skyrimo pagrindas. Pagristas isitikinimas apie faktiniu duomenu buvima nera galutinis kaltumo patvirtinimas ir nepažeidžia itariamo asmens nekaltumo prezumpcijos, taciau nesant duomenu apie galima asmens padaryta nusikalstama veika, suemimo skyrimo klausimas iš viso negali buti svarstomas.
Ivertinus ikiteisminio tyrimo medžiaga, konstatuotina, kad teismas nepagristai konstatavo, kad C. L. budamas laisveje gali pasislepti nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo ( LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. ). Teisejas, darydamas tokia išvada, privalejo motyvuotai atsižvelgti i tai, kad itariamasis turi tvirtus socialinius ryšius - turi šeima, su kuria palaiko glaudžius santykius, nuolatine gyvenamaja vieta, darba, darbdavio charakterizuojamas tik teigiamai. Byloje nera duomenu, kad itariamasis turi ryšiu užsienyje. Papildomai turi buti atsižvelgta, kad nors praeityje teistas, teistumas jau išnykes. C. L. pareikštas itarimas del apysunkio nusikaltimo padarymo, už kuri pirma karta teisiamam asmeniui negresia reali laisves atemimo bausme ( LR BK 75 str. ). Vien tik nemotyvuotos išvados, kad itariamais del gresiancios laisves atemimo bausmes gali begti ( sleptis ), nepakanka griežciausios kardomosios priemones – suemimo paskyrimui.
Taip pat apylinkes teismas nepagristai nutartyje nurode, kad C. L. budamas laisveje trukdys tyrimui. LR BPK 122 str. 3 d. yra tiksliai apibrežta, kad pagristas manymas, jog itariamasis trukdys procesui, turi buti pagristas faktiniais duomenimis, rodanciais, kad jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti liudytojus, kitus itariamuosius, sunaikinti ar paslepti reikšmingus tyrimui daiktus bei dokumentus. Šiu aplinkybiu sarašas yra išsamus, todel motyvai del suemimo skyrimo pagrindo, numatyti LR BPK 122 str. 3 d., negali buti grindžiami tik prielaidomis ar spejimais. Asmuo negali atsakyti už tai, kad ikiteisminio tyrimo institucijos del vienu ar kitu priežasciu nenustate atitinkamu bylos aplinkybiu ar nesurinko visu irodymu. Neprisipažinimas padarius nusikalstama veika, atsisakymas duoti parodymus, nenuosekliu parodymu davimas nelaikomos aplinkybemis, trukdanciomis procesui. Taip pat negalima speti, jog itariamasis budamas laisveje bandys paveikti kitus itariamuosius ar liudytojus, kad šie duotu jam naudingus parodymus. Šiuo atveju, vietiniu gyventoju pažinojimas taip pat negali buti pagrindas daryti prielaida, jog itariamasis bandys juos paveikti ir priversti duoti jam palankius parodymus. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje tokiu faktu nera, todel suemimo skyrimo pagrindas, numatytas LR BPK 122 str. 1 d. 2 p., C. L. atžvilgiu yra nurodytas nepagristai. Tokia teismu praktika yra itvirtinta ir LR Aukšciausiojo Teismo nutarimo Nr. 50 9 p.
Darytina išvada, kad apylinkes teismas, paskirdamas suemima itariamajam C. L., neteisingai nustate pagrindus, numatytus LR BPK 122 str. Ivertinus anksciau išdestytas aplinkybes, konstatuotina, kad tikslai, numatyti LR BPK 119 str., gali buti pasiekti, taikant C. L. atžvilgiu kita ar ( kitas ) kardomasias priemones. Kita vertus, tai ir buvo padaryta 2009-02-27 prokuraturos nutarimu, suemima pakeistus i dvi švelnesnes kardomasias priemones – rašytini pasižadejima neišvykti ir ipareigojima registruotis policijos istaigoje.
Rezoliucinė dalis
nutare:
Vilniaus rajono apylinkes teismo 2009 m. vasario 17 d. nutarti panaikinti.
Nutartis galutine ir neskundžiama.