Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

VSDFV nustatė, kad VSDFV Klaipėdos skyrius, tikrindamas informaciją apie pensijų gavėjams kitose valstybėse galimai paskirtas išmokas, dėl pareiškėjos kreipėsi į Rusijos Federacijos pensijų fondą ir 2020 m. sausio 31 d. gavo Rusijos Federacijos pensijų fondo Leningrado apskrities Sankt Peterburgo teritorinio skyriaus 2019 m. gruodžio 31 d. raštą Nr. 10-4/41532, kuriame nurodyta, kad pareiškėjai Rusijos Federacijoje nuo 2012 m. vasario 1 d. yra paskirta ir mokama senatvės pensija.

Remiantis šiuo raštu, VSDFV Klaipėdos skyrius Ginčijamais sprendimais nuo 2020 m. vasario 1 d. buvo sustabdytas pareiškėjai paskirtų pensijų ir transporto išlaidų kompensacijos mokėjimas.

Kitame Rusijos Federacijos pensijų fondo Sankt Peterburgo Frunzės rajono teritorinio skyriaus 2020 m. vasario 25 d. rašte Nr. 316/924, kurį VSDFV Klaipėdos skyriui pateikė pareiškėja, nurodyta, kad pareiškėja gyvena Rusijos Federacijoje, Sankt Peterburge, todėl remdamasis iš Rusijos Federacijos gauta informacija ir atsižvelgdamas į tai, kad 2020 m. sausio 31 d. gauti duomenys apie aplinkybes, sudarančias pagrindą abejoti, ar pareiškėja turi teisę gauti pensijas Lietuvoje, ar Rusijos Federacijoje, VSDFV Klaipėdos skyrius Ginčijamais sprendimais pagrįstai sustabdė pareiškėjai, kaip Lietuvos Respublikos gyventojai, paskirtų pensijų bei transporto išlaidų kompensacijos mokėjimą nuo 2020 m. vasario 1 d., iki bus išsiaiškinta, kurios iš valstybių teritorijoje pareiškėja turi gauti išmokas.

Mano, jog skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo Ginčijamiems sprendimams panaikinti.

Skundo dalykas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. VPE_SP2-1577 „Dėl V. M. senatvės pensijos mokėjimo sustabdymo“, 2020 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. VPE_SP2-1576 „Dėl V. M. našlaičių pensijos mokėjimo sustabdymo“, 2020 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. VPE_SP2-4278 „Dėl V. M. našlaičių pensijos mokėjimo sustabdymo“, 2020 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. VPE_SP2-1596 „Dėl V. M. transporto išlaidų kompensacijos mokėjimo sustabdymo“, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nors prašoma panaikinti neteisminės ginčo nagrinėjimo institucijos VSDFV 2020 m. gegužės 1 d. raštą atsakymą „Dėl išmokų mokėjimo V. M.“, byloje esantys VSDFV sprendimo, priimto išnagrinėjus 2020 m. balandžio 1 d. pareiškėjos atstovo skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. VPE_SP2-1576 „Dėl V. M. našlaičių pensijos mokėjimo sustabdymo“, 2020 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. VPE_SP2-1577 „Dėl V. M. senatvės pensijos mokėjimo sustabdymo“, 2020 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. VPE_SP2-1596 „Dėl V. M. transporto išlaidų kompensacijos mokėjimo sustabdymo“, 2020 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. VPE_SP2-4278 „Dėl V. M. našlaičių pensijos mokėjimo sustabdymo“ panaikinimo metaduomenys patvirtina, jog VSDFV sprendimo Nr. (6.5E) I-2782 „Dėl išmokų mokėjimo sustabdymo V. M.“ priėmimo data – 2020 m. balandžio 30 d.

Lietuvoje pensijos skiriamos ir mokamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – ir Pensijų įstatymas) ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 (toliau – ir Nuostatai).

Teisę gauti pensijas turi asmenys, gyvenantys Lietuvos Respublikoje ir deklaravę gyvenamąją vietą arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka; gyvenantys valstybėse, kuriose jiems taikomas Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatos; gyvenantys valstybėse, kuriose jiems taikomas Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatos dėl pensijų mokėjimo; gyvenantys valstybėse, kuriose jiems netaikomos Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatos dėl pensijų mokėjimo (Pensijų įstatymo 3 dalis).

Vadovaujantis Pensijų įstatymo 43 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pensijos gavėjas privalo pranešti VSDFV teritoriniam skyriui, kuris moka jam pensiją, apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui ar mokėjimui, per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos.

Pensijų įstatymo 47 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad nepasibaigus pensijos skyrimo terminui, pensijos mokėjimas sustabdomas ir pensija nemokama, jei pensijos gavėjas neatitinka šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos, gaunami duomenys apie aplinkybes, sudarančias pagrindą nuspręsti, kad pensijos gavėjas prarado teisę gauti pensiją. Pensijos mokėjimas sustabdomas nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį atsirado šioje dalyje nurodytos aplinkybės, pirmos dienos. Išnykus šioms aplinkybėms, pensijos mokėjimas pratęsiamas nuo jos mokėjimo sustabdymo dienos, jei pensijos gavėjui teisė gauti pensiją buvo išlikusi.

1999 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo Nr. VIII-1248, galiojusio ginčijamų sprendimų priėmimo metu, 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas privalomas įsigaliojusių Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių vykdymas, o šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas tokių sutarčių normų nuostatų prioritetas. Ginčo santykiui aktualus nuo 2001 m. gegužės 29 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimas Dėl pensinio aprūpinimo (tolia – ir Susitarimas), kuris nustato asmenų, nuolat gyvenančių vienos Šalies valstybės teritorijoje ir persikeliančių nuolat gyventi į kitos Šalies valstybės teritoriją, pensinį aprūpinimą ir taikomas visoms pensijų rūšims, kurios nustatytos arba bus nustatytos kiekvienos iš Šalių, valstybės teisės aktais, išskyrus kariškių, vidaus reikalų institucijų viršininkų ir eilinių ir jų šeimų narių pensijas (Susitarimo 2 ir 3 straipsniai). Susitarimo 4 straipsnis numato, kad šio Susitarimo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims kompetentingos įstaigos (organai) pensijas skiria ir moka pagal tos Šalies valstybės, kurios teritorijoje jie nuolat gyvena, teisės aktus ir iš jos lėšų (išskyrus šio Susitarimo 7 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus). Pensininkui išsikėlus nuolat gyventi iš vienos Susitarimo valstybės teritorijos į kitos Šalies valstybės teritoriją pensijos mokėjimas ankstesnėje gyvenamojoje vietoje nutraukiamas nuo pirmos dienos mėnesio, einančio po mėnesio, kurį asmuo išsikėlė. Šalies, į kurios valstybės teritoriją atsikėlė pensininkas, kompetentinga įstaiga (organas) atsikėlusiam pensininkui pagal tos Šalies valstybės teisės aktus moka pensiją ir padengia mokėjimo išlaidas nuo tos dienos, nuo kurios pensijos mokėjimas jam buvo nutrauktas ankstesnėje gyvenamojoje vietoje (Susitarimo 7 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal Susitarimą skiriant pensijas, atsižvelgiama į draudimo (darbo) stažą, kuris įskaitomas skiriant pensijas pagal kiekvienos iš Šalių valstybės teisės aktus, taip pat įgytą stažą ir iki šio Susitarimo įsigaliojimo (Susitarimo 5 straipsnio 1 dalis). Skiriant pensijas pagal Susitarimą jų dydis apskaičiuojamas pagal kiekvienos Šalies valstybės teisės aktais nustatytą tvarką (Susitarimo 6 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. A1-234 (2018 m. lapkričio 27 d. įsakymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2019 m. sausio 1 d.) patvirtinto Transporto išlaidų kompensacijos mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 2 ir 4 punktai nustato, kad transporto išlaidų kompensacijos skiriamos ir mokamos asmenims, kuriems nustatytas specialusis transporto išlaidų kompensacijos (kompensacija) poreikis: asmenys turi teisę gauti kompensaciją, jeigu jie gyvena Lietuvos Respublikoje ir yra deklaravę gyvenamąją vietą arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nepasibaigus kompensacijos skyrimo terminui, jos mokėjimas sustabdomas, jeigu kompensacijos gavėjas nėra deklaravęs gyvenamosios vietos arba nėra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka. Išnykus nurodytai aplinkybei, kompensacijos mokėjimas pratęsiamas nuo jos sustabdymo dienos, jeigu teisė gauti kompensaciją yra išlikusi (Tvarkos aprašo 16 punktas).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija) 8 straipsnio 1 dalis nustatė, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Pagal šio straipsnio 2 dalį individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Ginčijamais sprendimais pareiškėjai paskirtų pensijų ir transporto išlaidų kompensacijos mokėjimas buvo sustabdytas, VSDFV Klaipėdos skyriui 2020 m. sausio 20 d. gavus Rusijos Federacijos pensijų fondo Leningrado apskrities Sankt Peterburgo teritorinio skyriaus 2019 m. gruodžio 31 d. raštą Nr. 10-04/41532, kuriame pateikta informacija, jog nuo 2012 m. vasario 1 d. pareiškėjai yra paskirta ir mokama senatvės pensija Rusijos Federacijoje.

Įvertinus tai, jog VSDFV Klaipėdos skyriuje buvo gauti duomenys apie tai, kad be senatvės pensijos Lietuvoje, nuo 2012 m. vasario 1 d. pareiškėja yra senatvės pensijos Rusijos Federacijoje gavėja, darytina išvada, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus 2020 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. VPE_SP2-1577 „Dėl V. M. senatvės pensijos mokėjimo sustabdymo“ senatvės pensijos Lietuvoje mokėjimas pareiškėjai buvo sustabdytas pagrįstai.