Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. L. ir M. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio, kuriuo J. L., pripažintas kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. ir jam paskirta 10 MGL dydžio (1300 Lt) bauda; M. R. pripažintas kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. ir jam paskirta 10 MGL dydžio (1300 Lt) bauda.

J. L. ir M. R. nuteisti už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibraunant į saugyklą, o būtent jie, 2009 m. balandžio 6 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 6.15 val., Vaidotų geležinkelio stotyje, 44 skirstymo kelyje, esančiame Vilniuje, Eišiškių plentas 100, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitarę ir veikdami kartu, iš manevrinio šilumvežio TEM2-1279, įsibrovę į šilumvežio kuro sistemą (saugyklą), pripylė į talpas 25 kg dyzelino ir jas išmetė iš šilumvežio, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų pačių valios, nes juos sulaikė UAB „Gelsauga“ darbuotojai, tokiu būdu jie pasikėsino pagrobti 86,25 Lt vertės 25 kg AB „Lietuvos geležinkeliai“ Vilniaus lokomotyvų depui priklausančio dyzelino.

Nuteistasis J. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo nuosprendžio, pažeidė baudžiamojo proceso normas, įrodymų vertinimo taisykles ir nekaltumo prezumpcijos sekmenis bei teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principus, o tokie pažeidimai sudarė prielaidas dalies nepagrįsto nuosprendžio priėmimui.

Nuteistasis teigia, kad pirmos instancijos teismas pažeidė BPK 305 str. 1 d. 2 p. ir tokiu būdu priėmė netinkamai motyvuotą nuosprendį. Nurodo, kad iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais), kad teismo nuosprendyje negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, kurios turi reikšmės teisingo nuosprendžio priėmimui. Apeliantas teigia, kad pagal įstatymus teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens (kaltinamojo) argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Pasak apelianto, nuosprendyje nenurodyti jokie argumentai, kodėl teismas atmetė jo paaiškinimus ir kitus jo pateiktus bei byloje esančius duomenis, kurie yra įrodymai byloje LR BPK 20 straipsnio prasme. Byloje esant prieštaringiems įrodymams (kaltinamųjų J. L. ir M. R. paaiškinimams, liudytojų parodymams, šilumvežio TEM2-1279 apžiūros aktui ir traukos riedmenų aktams bei įvykio apžiūros protokolui) bei nesant tiesioginių ir neginčijamų įrodymų (atliktos ekspertizės siekiant nustatyti asmenis, atnešusius talpas su dyzelinu ir padėjusius šilumvežio TEM2-1279 laiptų dėžėje), teismas nenurodė, kodėl atmeta vienus įrodymus ir vadovaujasi kitais. Teismui to nepadarius, anot apelianto, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeista jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.

Nuteistasis J. L. taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą ir jos sekmenis, nes, pasak apelianto, jokie byloje esantys įrodymai, išskyrus kaltinamųjų J. L. ir M. R. paaiškinimus, tiesiogiai nepatvirtina, kad būtent J. L. atliko veiksmus, kuriais buvo pasikėsinta pagrobti 25 kg dyzelino. Taip pat byloje nėra atlikta ekspertizė, kuria būtų tiesiogiai patvirtinama ar paneigiama, kad būtent apeliantas 2009-04-06 Vaidotų Geležinkelio stotyje įsibrovė į manevrinio šilumvežio TEM2-1279 kuro talpyklą ir iš jos pasisavinęs 25 kg dyzelino bei jį išpilstęs į talpas, padėjo jas ant minėto šilumvežio laiptų. Byloje nebuvo nustatyti asmenys (asmuo), atnešę talpas su dyzelinu ir padėję ant šilumvežio TEM2-1279 laiptų. Esant tokiai situacijai, teismas, kilus neaiškumams, turi vadovautis principu, kad visos abejonės ir netikslumai aiškinami kaltinamos pusės naudai, tačiau dėl apeliantui nesuprantamų priežasčių teismas vadovavosi įrodymų tikėtinumo taisykle, kas yra civilinės teisės kategorija ir baudžiamojoje teisėje tai negali būti taikoma.

Pasak apelianto, nesant patikimų ir tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent baudžiamojon atsakomybėn patrauktas J. L. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad jis pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibraunant į saugyklą, ir jo tariamus veiksmus nepagrįstai kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį. Tokiu būdu teismas pažeidė esminį nekaltumo prezumpcijos principą bei jo sekmenis - įrodinėti asmens kaltumą privalo kaltinančioji šalis; neįrodytas kaltumas prilyginamas įrodytam nekaltumui ir visi neaiškumai aiškinami kaltininko naudai, o tai yra viena iš esminių sąlygų nuosprendžio dalies, kuria J. L. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, panaikinimui ir šioje dalyje išteisinamojo nuosprendžio priėmimui.

Nuteistasis M. R. apeliaciniu skundu prašo jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį arba paskirti švelnesnę bausmę. Nuteistasis nurodo, kad su sprendimu nesutinka, nes nusikaltimo nepadarė. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį už tą patį tariamą nusikaltimą jį nubaudė antrą kartą, nes 2009-04-08 atsakovo įsakymu Nr. P (LT-1)-105 jis jau buvo atleistas iš darbo už tai, kad neva 2009 m. balandžio mėn. naktį iš 5 d. į 6 d., dirbdamas šilumvežio mašinistu Vaidotų geležinkelio stotyje pasikėsino pagrobti 4 talpas po 2,5 l dyzelino (civilinė byla Nr. 2-454-827/2010). Anot apelianto, taisyklė non bis in idem (asmuo už tą patį nusikaltiną negali būti dukart baudžiamas) yra bendrasis teisės principas, kurį privaloma taikyti visoms teisinėms sistemoms, pripažįstančioms ir gerbiančioms pagrindines asmens teises. Apeliantas neneigia, kad tarp jo ir mašinisto J. L. buvo kontaktas (pokalbiai), tačiau teismas neįvertino tos aplinkybės, kad jie su J. L. bendravo ne dėl susitarimo kaip įvykdyti vagystę.

Nuteistasis M. R. taip pat teigia, kad teismo nurodytas J. L. 52 litrų dyzelino pereikvojimas nieko bendro neturi su apeliantui inkriminuota vagyste, o ir nustatytas pereikvojimas negali būti traktuojamas kaip vagystė, nes kuro pereikvojimas ar sutaupymas gali būti tik civilinio pobūdžio dalykas. Byloje esanti specialisto išvada, kad talpose buvęs dyzelinas yra bendro grupinio priklausomumo su dyzelinu, paimtu iš šilumvežio Nr. TEM2-1279 kuro sistemos, taip pat nepatvirtina, kad šis dyzelinas yra būtent iš šilumvežio Nr. TEM2-1279 kuro sistemos, tai yra tik teismo prielaida, o vien prielaidomis teismas negali priimti apkaltinamojo nuosprendžio. Apeliantas taip pat teigia, kad teismas, nuosprendyje nurodydamas, kad M. R. laikė talpas, kurių laikyti šilumvežiuose mašinistai neturėjo teisės, neatkreipė dėmesio į tai, kad vien talpų laikymas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Taip pat, teismas nurodydamas, jog minėtame šilumvežyje buvo rastas pažeistas uždažymas ant pirmo cilindro aukšto slėgio kuro siurblio korpuso, nesvarstė, jog šis pažeidimas neįrodo, kad jį padarė būtent M. R. ar J. L., nes tuos pažeidimus galėjo padaryti ir kitas asmuo. Perduodant šilumvežį kitam mašinistui, jokie pažeidimai nebuvo nustatyti, todėl šią akto išvadą teismas turėtų vertinti kritiškai.

Apeliantas, teismo prašydamas jei ne išteisinti, tai skirti švelnesnę bausmę, prašo atsižvelgti į jo sunkią socialinę padėtį, į tai, kad atleistas iš darbo, ilgą laiką buvo bedarbis, augina du mokyklinio amžiaus vaikus, šiuo metu darbą dirba puse etato, žmonos padėtis taip pat yra sunki.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai skundus palaikė, prašė juos tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Nuteistųjų J. L. ir M. R. apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmos instancijos teismo nuosprendis, kuriuo buvo nuteisti J. L. ir M. R., yra pagrįstas ir teisėtas, teismo išvados atitinka byloje nustatytus faktinius duomenis.

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad nuteistieji J. L. ir M. R. neteisėtai pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibraunant į saugyklą, tai yra, į manevrinio šilumvežio TEM2-1279 kuro sistemą.

Nors nuteistieji J. L. ir M. R. kaltais neprisipažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmos instancijos teisme ir J. L. parodė, kad jis nėra susijęs su įvykio vietoje apžiūros metu rastomis talpomis, o M. R. pas jį į šilumvežį buvo užėjęs pasiteirauti tik dėl egzamino bilietų (b. t. 3, b. 1. 61-62), o nuteistasis M. R. parodė, kad pas J. L. ėjo paimti egzamino bilietų ir matė, kad ant J. L. šilumvežio laiptelių mėtosi kažkokie buteliai, kuriuos vėliau pernešė į savo šilumvežį, kad esant galimybei juos išmestų į vagoną ar kur kitur, nes prie jų nėra šiukšlių konteinerių ir vėliau, pamatęs ateinančius žmones, tuos butelius išmetė (b. t. 3, b. 1. 62-64), tačiau tokius jų parodymus paneigia byloje esantys liudytojų parodymai, duomenys, užfiksuoti 2009-04-06 šilumvežio TEM2-1279 apžiūros akte, 2009-04-05/06 šilumvežio TEM2-1279 dyzelino sąnaudų pažymoje, 2009-04-06 traukos riedmenų patikrinimo akte, 2009-04-06 įvykio vietos apžiūros protokole, 2009-04-06 manevrinio šilumvežio TEM2-1279 apžiūros protokole, 2009-07-23 apžiūros protokole, 2009-06-25 specialisto išvadoje Nr. 11-1127(09):

-tiek iš byloje esančių apklaustų liudytojų parodymų, tiek ir iš pačių nuteistųjų paaiškinimų matyti, kad įvykio vietoje- Vaidotų geležinkelio stotyje prieš baigiantis pamainai, nuteistieji J. L. ir M. R. tarpusavyje kontaktavo. Tą patvirtina 2009-07-23 vaizdo įrašo, užfiksuoto 2009-04-06 UAB „Gelsauga" vaizdo stebėjimo kameromis , apžiūra (t. 1 b.l. 61-62,63-66), iš kurios matyti, jog nuteistasis M. R., dirbęs manevriniame šilumvežyje TEM 2 5704, nuo 6.01 vai. iki 6.14 vai., kol priėjo apsaugos darbuotojai, buvo nuėjęs iš savo šilumvežio TEM2 5704 prie nuteistojo J. L. šilumvežio TEM 2 1279, buvo užėjęs į kabiną , po to išlipęs , sustojo prie šilumvežio 1279 laiptelių , po to nuėjo į savo šilumvežio kabiną, netrukus vėl grįžo prie šilumvežio 1279 laiptelių , po to vėl sugrįžo į savo šilumvežį 5704, priėjus apsaugos darbuotojams kažką išmetė. Vertinant šio įrodymų sąsają su aptariamu įvykiu, pažymėtina, kad šis įrodymas nuneigia nuteistųjų versiją, kad nuteistasis M. R. buvo kelis kartus iš savo šilumvežio nuėjęs į nuteistojo J. L. šilumvežį dėl asmeninių reikalų , nes vaizdo įraše yra užfiksuota, kad nuteistasis M. R. prieidavo prie laiptelių, kur , kaip vėliau buvo nustatyta, buvo sudėtos talpos su dyzeliniu kuru, o vieną kartą , atėjęs nuo savo šilumvežio, net neužėjo į J. L. šilumvežio kavbiną, o nuėjo tiesiai prie šio šilumvežio laiptelių, kur buvo sukrautos talpos su dyzelinu;

-apsaugos darbuotojai J. M., M. D., K. C. gavę informaciją iš tos dienos vyriausiojo šaulio A. L. , kad kažkas yra nešiojama tarp dviejų šilumvežių Nr. 5704 ir 1279, savo parodymais patvirtino , kad per vaizdo stebėjimo kameras stebėję situaciją tarp minėtų šilumvežių , pamatė, kaip vienas geležinkelietis kažką priėjęs paėmė iš dėžės, esančios ant šilumvežio Nr. 1279 laiptelių,ir paslėpęs po rūbais nuėjo į šilumvežį Nr. 5704. Priėjus patikrinti, kas vyksta , šilumvežio Nr. 1279 kairės pusės priekinių laiptų dėžėje rado polietileniniame maiše 10 litrų plastikinę talpą su dyzelinu , dešinės pusės galinių laiptų dėžėje buvo rasta polietileninis maišelis su 3 plastikiniais buteliais su dyzelinu, prie šilumvežio Nr. 5704 tarp bėgių rasti 4 plastikiniai buteliai su dyzelinu (t. 1 b.l. 66, 67, 70, t. 2 b.1.163-166, 187, t.3 b.l. 40);

- Minėtų liudytojų nurodytas aplinkybes dėl talpų su dyzelinu radimo patvirtina įvykio vietos-2009-04-06 7.10-7.30 vai. apžiūros metu šalia nuteistojo J. L. šilumvežio ir nuteistojo M. R. šilumvežio rastos 8 dyzelinu pripildytos talpos (b. t. 1, b. 1. 17- 19), taip pat šilumvežio Nr. 1279 patikrinimas , atliktas 2009-04-06 7.30 vai., kur užfiksuota, kad ant šilumvežio laiptelių kairėje pusėje dėžėje rasta 10 Litrų plastikinė talpa su dyzelinu, dešinėje pusėje gale ant laiptelių dėžėje aptiktas maišelis su 3 plastikiniais indais su dyzelinu (2009-04-06 7.30 vai. riedmenų patikrinimo aktas, 1 b.l. 29). 2009-04-06 7.00 šilumvežio Nr. 5704 patikrinimo akte užfiksuota, kad vyr. specialisto M. D. akivaizdoje mašinistas iš už skverno išėmė plastikinį indą su skysčiu ir numetė tarp 41 ir 42 kelio , o kitos trys talpos su skysčiu- dyzelinu jau buvo numestos tarp 38 ir 41 kelio (t. 1 b.l. 28, riedmenų patikrinimo aktas);

-tai, kad nuteistieji kėsinosi pagrobti dyzelinį kurą, nutekintą iš nuteistojo J. L. vairuoto tą naktį šilumvežio, patvirtina šio kuro trūkumas, kuris buvo nustatytas po įvykio iki 2009-04-06 7.00 vai. -iki šilumvežio perdavimo kitam darbuotojui (t. 1 b.l. 27). Patikrinus buvo nustatyta , kad minėto šilumvežio kuro sistemoje trūksta 44 kg dyzelino . Nuteistieji kėlė versiją , kad kuro kiekis nebuvo tinkamai pamatuotas, nes jo tūris kinta priklausomai nuo temperatūros, darbo režimo ir pan., tačiau tokia jų versija nuneigta raštiškais duomenimis , kuriuos pateikė AB „ Lietuvos geležinkeliai" Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus lokomotyvo depas (t. 2 b.l. 15, 16), ją paneigė ir liudytojas Kęstutis A. B. (t. 2 b.l. 120-122);

-tai, kad aptiktose plastikinėse talpose buvęs dyzelinas buvo pagrobtas iš šilumvežio Nr. 1279 kuro sistemos, patvirtina Lietuvos Teismo specialisto centro Medžiagų ir gaminių eskeprtizių skyriaus specialisto išvada Nr. 11-1127(09), kuria konstatuota, kad šiose talpose buvęs dyzelinas yra bendro grupinio priklausomumo su dyzelinu, paimtu iš šilumvežio Nr. TEM2-1279 kuro sistemos (b. t. 1, b. 1. 38-41);

-tai, kad dyzelinas, kurį buvo kėsintasi pagrobti, buvo tam tikslui paimtas iš šilumvežyje Nr. TEM2-1279 kuro sistemos , patvirtina rastas pažeistas uždažymas ant pirmo cilindro aukšto slėgio kuro siurblio korpuso esančio stabdiklinio sraigto, skirto sulaikyti plunžerio įvorei nuo prasisukimo, tokį pažeidimą patvirtina ne tik tą pačią dieną atlikta minėto šilumvežio apžiūra Vilniaus lokomotyvų depo Vilniaus TP-2 ceche ir jos metu surašytas aktas (b. t. 1, b. 1. 20), bet ir visų atlikusių apžiūrą asmenų, apklaustų liudytojais parodymai, būtent liudytojų A. G., A. T., V. U. ir G. Ž. parodymai. Visi šie asmenys buvo apklausti ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir teisiamajame posėdyje, kategoriškai patvirtino nustatę minėtame akte aprašytus pažeidimus. Iš byloje pateiktų duomenų (t. 2 b.l. 13, 14, AB"Lietuvos geležinkeliai" krovinių vežimo direkcijos Vilniaus lokomotyvų depo pateikta rašytinė informacija) matyti, kad aukščiau aptartas pažeidimas techniškai yra susijęs su kuro nutekinimo iš šilumvežio kuro sistemos būdu :dyzelinį kurą iš tokio tipo šilumvežio galima nutekinti per pirmo cilindro aukšto slėgio kuro siurblio korpuse esantį stabdiklio sraigtą, skirtą sulaikyti plunžerio įvorei nuo prasisukimo , veikiant šilumvežio varikliui . Liudytojas A. G. savo parodymais taip pat patvirtino, kad dyzelinį kurą iš šilumvežio kuro sistemos galima pavogti tokiu būdu (t. 2 b.l. 52, 116, 120, 153-156). Pirmos instancijos teismas pagrįstai šiuos įrodymus įvertino kaip patikimą įrodymų šaltinį , susijusį su šioje byloje įrodinėjamu nusikaltimu. Minėtais įrodymais netikėti nėra jokio pagrindo. Nuteistieji kelia versiją, kad nėra pagrindo tikėti 2009-04-06 šilumvežio Nr. 1279 patikrinimo, atlikto 13.00 vai.-13.45 vai. , nes iki to laiko juo dirbo kitas darbuotojas , kuris negalėjo pradėti darbo, jei būtų nustatęs kokius tai kuro sistemos pažeidimus . Tokia nuteistųjų versija vertintina kritiškai. Liudytojas M. B., turėjęs dirbti po nuteistojo J. L., kitą pamainą tuo pačiu šilumvežiu, neneigia jį apžiūrėjęs ir neradęs pažeidimų , tačiau tokie jo parodymai nenuneigia aukščiau nurodytų įrodymų dėl pažeidimų kuro sistemoje aptikimo. Pažymėtina , kad šilumvežis buvo perduotas ryte, nesant geram matomumui, todėl liudytojas M. B. galėjo šių pažeidimų ir nepastebėti. Įrodymų, kad minėti pažeidimai buvo padaryti iki jo papildomos apžiūros byloje nėra. Nuteistųjų M. R. ir J. L. vėliau iškelta versija, kad neva nuteistasis M. R. bevaikščiodamas pas jį- nuteistąjį J. L., pamatė priėjo šilumvežio išmėtytas talpas, jas rinko, kad paskiau išmestų ir pan. ,yra nelogiška, nemotyvuota ir nuneigta aukščiau aptartų įrodymų visuma;

Esant šiems įrodymams, nepagrįsti nuteistųjų argumentai, kad pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis, priimtas jų atžvilgiu yra nemotyvuotas, jame nėra tiesioginių ir neginčijamų įrodymų. Nuteistųjų J. L. ir M. R. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. padarymo pilnai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme patikrintais įrodymais. Apylinkės teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, juos tinkamai išanalizavo, juos įvertino, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 20 str. reikalavimais , nepažeisdamas Baudžiamojo proceso reikalavimų.

Šis nuteistojo M. R. skundo argumentas yra visiškai nepagrįstas. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptarė šią situaciją ir išdėstė teisėtus, pagrįstus argumentus dėl nuteistojo M. R. baudžiamojo persekiojimo teisėtumo , nors jis ir buvo atleistas dėl tokių veiksmų iš darbo . Kolegija konstatuoja, kad nusikaltimą padaręs asmuo turi atsakyti baudžiamąja tvarka , o baudžiamoji atsakomybė sukelia ir kitas pasekmes, šiuo atveju apelianto atleidimą iš darbo. Ši aplinkybė nevertintina kaip dvigubas nubaudimas, tą apylinkės teismas ir įvertino.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. R. bausmę už nusikalstamos veikos padarymą, bausmės ir jos paskirties principų, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str., 55 str. nepažeidė. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (nuteistasis pasikėsino padaryti apysunkį nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), nuteistojo asmenybę (teisiamas pirmą kartą), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Už apysunkį nusikaltimą baudžiamasis įstatymas numato be kitų bausmių, baudą iki 1000 MGL, todėl apeliacinės instancijos nuomone, nuteistajam M. R. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir jos švelninti nėra teisinio pagrindo.

nuteistųjų J. L. ir M. R. apeliacinius skundus atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja po jos paskelbimo.