Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 15 d. nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Biržų rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2008 m. kovo 16 d. surašė A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 23.55 val., neturėdamas teisės vairuoti,vairavo automobilį neblaivus, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 59 ir 68 punktų reikalavimus.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai yra nustatyta (to neginčija ir pats apeliantas), kad A. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti. Skundžiamu nutarimu šią teisę pažeidžiančią veiką pirmosios instancijos teismas kvalifikavo pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir 130² straipsnį. Su šia kvalifikacija apeliantas nesutinka.

ATPK 126 straipsnio 4 dalis ir 130² straipsnis atitinkamai nustato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų (ATPK 126 str. 4 d.); transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems <...>, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, – užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų su transporto priemonės konfiskavimu, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

ATPK 130² straipsnyje įtvirtintas pažeidimas nustatytas tik 2007 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-1365, įsigaliojusiu 2008 m. sausio 1 d. Šio pažeidimo sudėties analizė, atsižvelgiant į ATPK 8 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas (taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N-575-2754/2008), leidžia daryti išvadą, jog siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130² straipsnį būtina nustatyti, kad tiek pirmasis, tiek antrasis (pakartotinis) pažeidimai, numatyti ATPK 130² straipsnyje ir būtini jo taikymui, buvo padaryti po 2008 m. sausio 1 d. (įskaitant ir šią dieną). Šiuo atveju matyti, jog A. K. buvo padaręs ATPK 129 straipsnyje numatytą pažeidimą dar 2007 metais, todėl vien nuobaudos paskyrimas 2008 metais veikos kvalifikacijai pagal ATPK 130² straipsnį įtakos neturi. Taigi darytina išvada, jog A. K. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130² straipsnį patrauktas nepagrįstai, jo padaryta teisę pažeidžianti veika kvalifikuota netinkamai.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta ir byloje nustatyta A. K. veika atitinka pažeidimo, įtvirtinto ATPK 129 straipsnyje, sudėtį, t. y. transporto priemonių vairavimas neblaivių vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių. ATPK 129 straipsnis nagrinėjamu atveju yra speciali norma ATPK 126 straipsnio 4 dalies atžvilgiu, nes ATPK 126 straipsnio 4 dalis neapima veikos, padarytos asmens, neturinčio teisės vairuoti. Todėl nagrinėjamu atveju nustačius specialų subjektą (koks šiuo atveju yra A. K. – asmuo, neturintis teisės vairuoti), vadovaujantis ATPK 284 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgiant į tai, jog sankcija už ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą yra švelnesnė nei sankcija, numatyta ATPK 130² straipsnyje (už šį pažeidimą apeliantas, be kita ko, buvo nubaustas pirmosios instancijos teismo nutarimu), o A. K. apeliaciniame skunde kelia veikos tinkamos kvalifikacijos klausimą, byloje nustatytos teisę pažeidžiančios veikos kvalifikacija keistina į ATPK 129 straipsnį, Biržų rajono apylinkės teismo nutarimas atitinkamai keistinas.

ATPK 129 straipsnio sankcija numato, jog dispozicijoje numatytos veikos padarymas užtraukia bauda nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų. Taigi matyti, jog straipsnio sankcija alternatyvi. Šiuo aspektu pažymėtina, jog įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais parenkama turi būti tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. ATPK 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ATPK 30² str.).

Ištyrusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija mano, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismo paskirta nuobaudos rūšis (areštas) nekeistina, nes apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (apeliantas dirba, anksčiau paskirtas baudas moka) tam nesudaro jokio pagrindo. Byloje nustatyta, jog asmuo per metus laiko jau ketvirtą kartą baudžiamas už KET pažeidimus, iš jų trečią kartą pagal ATPK 129 straipsnį (b. l. 8), kas leidžia charakterizuoti asmenį kaip sistemingą pažeidėją, sukeliantį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai, be to, už ankstesnius pažeidimus baudos ligi šiol nesumokėtos, kas rodo, jog paskirtos nuobaudos joms keliamų tikslų nepasiekė. Ta aplinkybė, kad A. K. dirba, vienareikšmiškai neeliminuoja galimybės skirti administracinį areštą. Pabrėžtina, jog įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog apelianto atžvilgiu nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.) bei į pastarojo jauną amžių, mano, kad administracinėmis nuobaudomis siekiami tikslai gali būti pasiekiami šiuo atveju skiriant alternatyvią griežtesnę, bet minimalios trukmės nuobaudą, t. y. 20 (dvidešimties) parų administracinį areštą.

Kadangi transporto priemonės konfiskavimas ATPK 129 straipsnio sankcijoje nenumatytas, automobilis Mazda 323, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) grąžintinas savininkui, kai A. K. atliks administracinį areštą (ATPK 269 str. 7 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu,

nutaria:

A. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Biržų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 15 d. nutarimą pakeisti: perkvalifikuoti A. K. veiką iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalies ir 130² straipsnio į 129 straipsnį ir skirti jam 20 (dvidešimties) parų areštą; automobilį Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2008 m. kovo 16 d. aktą saugomą saugojimo aikštelėje, grąžinti savininkui po to, kai A. K. atliks areštą. Kitas nutarimo dalis palikti nepakeistas.

Nutartis neskundžiama.