- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-07-13
- Bylos Nr.
- 1-140-533/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 10-1-00231-11
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktoras Dovidaitis
- Nukentėjusysis
- M. M., J. N.
- Kaltinamasis
- K. Z.
- Advokatai
- Jolanta Teresė Litvinskienė, Anna Grinevič
- Kategorijos
- 1.2.7.2.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Šiaulių r. Kuršėnai, gyv. (duomenys neskelbtini) nedirbantis, nevedęs, teistas 2005-01-28 Kelmės raj. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 140 str. 2 d., 284 str. 1 d., 150 str. 4 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis K. Z. 2011-02-22 apie 22.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš pykčio, kad jo sugyventinė J. N. neduoda pinigų alkoholiui, tyčia, rankomis sudavė jai į veidą, jėga ištraukė iš lovos ir spardė į įvairias kūno vietas, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, nukentėjusiajai išbėgus į bendro naudojimosi virtuvę, esančią trečiame namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, aukšte, pažeisdamas viešąją tvarką bei sutrikdydamas visuomeninę rimtį, tai yra ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, tyčia, sudavė stiprų smūgį į veidą, ko pasėkoje nukentėjusiajai pradėjo bėgti kraujas iš nosies, bei J. N. parkritus ant grindų bendro naudojimosi virtuvėje, spardė ją kojomis į įvairias kūno vietas, matant pašaliniams asmenims, tarp kurių buvusiai M. M. tyčia rankomis sugriebė už kaklo, sukeldamas fizinį skausmą, tokiu būdu smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą J. N. ir M. M. bei pažeidė viešąją tvarką.
Taip pat, jis 2011-02-22 apie 22.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir šio namo bendrame koridoriuje bei tualete, esančiuose trečiame aukšte, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žinodamas, kad K. N., gim. 2003-12-07, yra mažametė, iš pykčio, kad pastaroji skambina į policiją, tyčia, rankomis sugriebė nukentėjusiajai už plaukų ir panaudodamas fizinę jėgą, tampė už plaukų, tokiu būdu smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažametei K. N..
Taip pat, jis laikotarpiu nuo 2011 metų sausio 1 d. iki 2011 metų vasario 23 d., tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žinodamas, kad K. N., gim. 2003-12-07, yra mažametė, turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su pastarąja, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės, demonstravo jai savo lytinius organus bei prašė juos liesti, nurengė ją nuogai, rankomis glostė jos nuogą kūną, kišo savo pirštus nukentėjusiajai į lytinius organus, taip padarydamas tarpvietės srityje ties lytinio plyšio kraštu odos nubrozdinimą 1x1 mm dydžio, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, t.y. jis pasinaudodamas K. N. bejėgiška būkle dėl mažametystės, tenkino savo lytinę aistrą su ja kitokio fizinio sąlyčio būdu.
Kaltinamasis K. Z. kaltu dėl veikų, numatytų BK 140 str. 1 d., 140 str. 1 d., 284 str. 1 d., 140 str. 2 d., 150 str. 4 d., prisipažino iš dalies.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu jis parodė, kad vasario 22 d. buvo sūnaus gimtadienis, buvo ir Jurgos (J. N.) mama atvažiavusi su broliu. Jis susipyko su Jurgita ir ji pasakė, kad iškvies policiją. J. K. davė telefoną, kad iškviestų policijos pareigūnus. Kaltinamasis norėjo atimti telefoną iš Kotrynos ir už kasos pagavo, bet iškart paleido, ji neverkė. K. nubėgo į tualetą ir pradėjo skambinti pareigūnams. Kaltinamasis su Jurgita apsistumdė koridoriuje. Jis neatsimena ar sudavė jai, ar ji į duris atsitrenkė ir jai iš nosies kraujas pradėjo bėgti, bet jis koridoriuje nespardė. M. M. buvo virtuvėje ir kaltinamasis su ja pradėjo žodžiais ginčytis ir nebuvo to, kad už gerklės būtų paėmęs. M. M. sūnus iškart išbėgo ir jį sučiupo bei sudavė vieną smūgį, tuomet jis išėjo į koridorių ir nuėjo pas Jolantą, paskambino jam Jurgita ir pakvietė ateiti susitaikyti, jis atėjo ir ten buvo policija. Kaltinamasis su Jurgita susipažino maždaug prieš 4,5 metų, K.i buvo 3 metai. Santykiai buvo normalūs, gyveno kaip šeima. K. visą laiką gyveno su jais, santykiai buvo geri. Ir už darželį sumokėdavo kai reikėdavo, paskui K. pradėjo eiti į mokyklą. Su K. santykiai buvo geri, padėdavo pamokas paruošti. Įvykio metu Jurgita buvo motinystės atostogose, o jis nelegaliai dirbdavo statybose, užsiimdavo vidaus apdaila, fasadais. Nelabai pamena kaip viskas įvyko – gal reikalavo iš Jurgitos pinigų, alaus trūko gal. Kaltinamasis N. N. nespardė, sudavė ar pastūmė ją, o Kotrynos netampė. Su M. M. ginčijosi, bet nesudavė jai, ir negalėjau suduoti, nes jos sūnus išbėgo. Jis nėra prisilietęs prie Kotrynos, nei mušęs, nei prisilietęs. Niekada nekalbėjo su K. seksualinėmis temomis. Seksualinio pobūdžio laidų nežiūrėdavo. K. niekada nėra minėjusi lytinių organų. G. J. piktumą turėjo. J. rengdavo Kotryną ir į dušą vesdavo. Labai retai gal ir būdavo, kad vieni su K. pasiliktų. K. J. gimdė, K. buvo pas Jolantą palikta buvo prižiūrėti arba pas tėtį. Gal kada, kai J. į parduotuvę eidavo, buvo dviese pasilikę. J. buvo motinystės atostogose ir visą laiką namuose būdavo. Kartais po darbo atsigerdavo alkoholio, bet kiekvieną dieną nevartodavo. Su ieškiniais nesutinka.
Įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus duomenis, teismas daro išvadą, kad yra visiškai įrodyta, kad K. Z. padarė nusikaltimus, numatytus BK BK 140 str. 1 d., 140 str. 1 d., 284 str. 1 d., 140 str. 2 d., 150 str. 4 d.
Dėl fizinio skausmo sukėlimo J. N. ir M. M.; viešosios tvarkos pažeidimo (BK 140 str. 1 d., 140 str. 1 d., 284 str. 1 d.)
Kaltinamasis K. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. N. galbūt sudavė arba pastūmė, O M. M. nelietė.
Motyvuojamoji dalis
Nors K. Z. savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, jo kaltė visiškai įrodyta. Jis 2011-02-22 apie 22.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš pykčio, kad jo sugyventinė J. N. neduoda pinigų alkoholiui, tyčia, rankomis sudavė jai į veidą, jėga ištraukė iš lovos ir spardė kojomis į įvairias kūno vietas, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, nukentėjusiajai išbėgus į bendro naudojimosi virtuvę, esančią trečiame namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, aukšte, pažeisdamas viešąją tvarką bei sutrikdydamas visuomeninę rimtį, tai yra ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, tyčia, sudavė stiprų smūgį į veidą, ko pasėkoje nukentėjusiajai pradėjo bėgti kraujas iš nosies, bei J. N. parkritus ant grindų bendro naudojimosi virtuvėje, spardė ją kojomis į įvairias kūno vietas, matant pašaliniams asmenims, tarp kurių buvusiai M. M. tyčia rankomis sugriebė už kaklo, sukeldamas fizinį skausmą, tokiu būdu smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą J. N. ir M. M. bei pažeidė viešąją tvarką.
Nukentėjusioji J. N., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad su kaltinamuoju gyveno kartu. Dabar su juo bendrauja tik sūnaus klausimais. Buvo jų sūnaus A. gimtadienis. Atvažiavo jos mama ir brolis. Kaltinamasis labai padaugino ir užmigo, jos brolis išvažiavo, ji su vaikais nuėjo palydėti mamos ir grįžę žiūrėjo televizorių. Kaltinamasis atsikėlęs prašė pinigų ant alaus, bet ji nedavė ir prasidėjo konfliktas. Jis patraukė ją nuo lovos, kad neužgautų vaikų ir jie pradėjo kambaryje stumdytis. Ji šūktelėjo, kad K. iškviestų policiją. Ir K. išbėgo iš kambario, kad iškviestų policiją. Kaltinamasis pradėjo vytis vaiką, ji atsistojo vytis iš paskos. Tuo metu buvo durys atidarytos į bendrą koridorių, J. N. gavo į nosį ir nukrito ant grindų, pasipylė kraujas. Tuomet ji išgirdo Morkūnienės šauksmą: „Ką tu gyvulį darai?“. Ji galvą pakėlė, atbėgo M. M. sūnus. Atvažiavus policijai jau nebuvo K. Z.. Ji paskambino K. Z. ir pamelavo, kad ateitų susitaikyti ir kai jis atėjo, pareigūnai išvežė jį. Su kaltinamuoju pastoviai konfliktuodavo. Kartu atsigerdavo alaus. Visą laiką pykdavosi dėl pinigų. Ji gaudavo motinystės pašalpą ir pastoviai buvo namie, eidavo į parduotuvę tą dieną, kai gaudavo pinigus.
Nukentėjusioji M. M., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad su J. N., K. Z. pažįstami nuo to laiko, kai pastarieji atėjo į bendrabutį į tą patį aukštą gyventi, kokius kelis mėnesius. Tai buvo išskirtinė šeima, du maži vaikai ir jauna mama per naktis gerianti. Kaltinamasis kiekvieną dieną sėdėdavo namie. Jis dažnai girtaudavo. Konfliktai būdavo, kai jis išgerdavo ir J. N. jo gal bijojo, nes jis išgėręs žiaurokas. Rėkimų girdėdavosi. Įvykio metu ji sėdėjo virtuvėje ir rūkė, J. N. išbėgo, K. Z. iš paskos. Kaltinamasis J. N. sudavė į veidą, ši nukrito ir jis pradėjo nukritusią smarkiai spardyti. Ji įsikišo - sakė „gyvulį, ką tu darai“. Tuomet kaltinamasis atėjo į virtuvę ir griebė ją, užsivertė ją ant stalo, pirštas dar buvo sulaužytas ir smaugė ją, nes J. N. užstojo.
2011-09-14 įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra bendro naudojimo koridorius, virtuvė bei tualeto patalpa, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Bendro naudojimo koridorius, virtuvė ir tualeto patalpos yra monolitinio daugiabučio bendrabučio tipo namo, 3-ame aukšte. Bendro naudojimo koridoriuje yra 14 butų. Įėjus į koridorių ir pasukus į kairė, koridoriaus kairėje pusėje priešais butą Nr. 315 yra įėjimas į bendro naudojimo virtuvę. Įėjus į virtuvę, kairėje prie sienos, stovi kėdė ir dvi virtuvinės spintelės. Virtuvės priešpriešinėje sienoje yra langas, kuris uždengtas dienine užuolaida, uždarytas, be pažeidimų. Kampe prie lango ir kairės sienos stovi stalas ir kėdė. Virtuvės dešinėje pusėje, prie sienos stovi virtuvinė spintelė, šalia jos prie sienos pritvirtintos dvi kriauklės, toliau stovi virtuvinė spintelė. Kampe prie lango ir dešinės sienos stovi dvi dujinės viryklės. Bendra tvarka virtuvėje nepažeista. Išėjus iš virtuvės į koridorių ir pasukus į dešinę, koridoriaus gale, šalia buto Nr. 317 yra įėjimas į bendro naudojimo tualeto ir prausyklos patalpas. Įėjus į prausyklos patalpą, kairėje pusėje prie sienos yra dvi kriauklės, virš jų veidrodžiai. Priešpriešinėje sienoje yra langas, prie jo stovi drabužių džiovykla. Bendra tvarka minėtoje patalpoje nepažeista. Šalia prausyklos patalpos, už sienos yra bendro tualeto patalpa. Įėjus į tualeto patalpą, kairėje prie sienos stovi tris skalbimo mašinos. Tualeto dešinėje yra tris tualetai. Priešpriešinėje sienoje yra langas, ant palangės sudėti maišeliai. Bendra tvarka nepažeista. Išėjus iš bendros prausyklos ir tualeto patalpos, šalia įėjimo, prie koridoriaus dešinės sienos stovi staliukas ir du foteliai. Koridoriaus gale yra langas, prie lango ant grindų stovi vazonai su gėlėmis. (t. 1, b.l. 30-36)
Garso įrašų apžiūros protokole nurodoma, kad 2011-02-22 buvo 4 skambučiai į Bendro pagalbos centrą. Trys skambučiai yra mergaitės (K. N.), vienas skambutis moters (J. N.). (t. 1, b.l. 43-45)
Iš teisiamojo posėdžio metu pagarsinto mažametės nukentėjusiosios K. N. apklausos protokolo matyti, kad ji paaiškino, jog per brolio gimtadienį jos mama ruošė lovą miegui, o K. Z. prašė pinigų, tačiau mama paslėpė piniginę. Dėl to K. Z. pradėjo mamą mušti. Taip pat, jis norėjo ją (mažametę nukentėjusiąją) užpulti, t.y. norėjo duoti į galvą, bet ji pabėgo už mamos. Mama pradėjo ją ginti, tada jis sulaužė mamai nosį.
BK 140 str. 1 d. baudžiamąją atsakomybę numato tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina tai, kad K. Z. smurtavo prieš J. N. – jėga ištempė iš lovos, sudavė jai smūgį į nosį, J. N. parkritus ant grindų bendro naudojimosi virtuvėje, spardė ją kojomis į įvairias kūno vietas; taip pat smurtavo prieš M. M. - tyčia rankomis sugriebė už kaklo. Taigi BK 140 str. 1 d. materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo ar kitokio smurtavimo atveju turi būti sukeliamas nežymus sveikatos sutrikdymas arba fizinis skausmas. Kaip matyti iš nukentėjusiųjų parodymų ir iš smurto pobūdžio, kaltinamasis neabejotinai J. N. ir M. M. sukėlė fizinį skausmą.
Nusikaltimas, numatytas BK 140 str. 1 d. padaromas tik tyčia, tiesiogine arba netiesiogine. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog mušdamas ar kitaip smurtaudamas gali padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą ir to siekia arba sąmoningai leidžia kilti tokiems padariniams. Byloje surinktų įrodymų visuma, suduotų smūgių skaičius, pobūdis, leidžia daryti išvadą, kad K. Z. veikė tiesiogine tyčia. Jis suvokė, kad savo veiksmais gali sukelti J. N. fizinį skausmą (smūgis į veidą, spyriai), M. M. (griebimas už kaklo ir spaudimas), ir to norėjo.
BK 284 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymo aplinkybė yra vertinamasis nusikalstamos veikos požymis, kuris turi būti nustatomas kiekvienu atveju kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d. Viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo metu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-796/2007, 2K-670/2002). Kaltinamasis neabejotinai veikė viešoje vietoje – bendro naudojimosi virtuvėje, esančioje trečiame namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, aukšte. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. BK 284 str. 1 d. sudėtis yra materialioji, numatanti, jog įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Nukentėjusiosioms buvo sukeltas fizinis skausmas, viskas vyko namo aukšto bendro naudojimo virtuvėje, tokiu įžūliu elgesiu ir veiksmais demonstruojama nepagarba aplinkiniams, ir taip sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.
Nusikaltimas, numatytas BK 284 str. 1 d., padaromas tik tiesiogine tyčia. K. Z., suduodamas J. N., sugriebdamas už kaklo M. M., elgdamasis įžūliai bendro naudojimo patalpose, suvokė, kad trikdo visuomenės rimtį ir tvarką, ir siekė to.
Dėl fizinio skausmo sukėlimo K. N. (BK 140 str. 2 d.)
Byloje surinktų įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad K. Z. 2011-02-22 apie 22.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir šio namo bendrame koridoriuje bei tualete, esančiuose trečiame aukšte, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žinodamas, kad K. N., gim. 2003-12-07, yra mažametė, iš pykčio, kad pastaroji skambina į policiją, tyčia, rankomis sugriebė nukentėjusiajai už plaukų ir panaudodamas fizinę jėgą, tampė už plaukų, tokiu būdu smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažametei K. N..
BK 140 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui asmeniui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino ar šiuos veiksmus atliko kankindamas nukentėjusį asmenį. Kaip jau minėta, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina tai, kad K. Z., žinodamas, kad nukentėjusioji yra mažametė, smurtavo prieš K. N. – sugriebė už plaukų ir tampė. Tai neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Iš pagarsintų nukentėjusiosios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, matyti, kad ji paaiškino, jog per brolio gimtadienį, jos mama ruošė lovą miegui, o K. Z. prašė pinigų, tačiau mama paslėpė piniginę. Dėl to K. Z. pradėjo mamą mušti. Taip pat, jis norėjo ją užpulti, t.y. norėjo duoti į galvą, bet ji pabėgo už mamos. Mama pradėjo ją ginti, tada jis sulaužė mamai nosį. K. Z. sugriebė nukentėjusiajai už plaukų ir tampė. Paklausta kodėl K. Z. norėjo ją mušti, ji sako, kad ji paskambino į policiją, jog K. Z. išvežtų, kad daugiau nemuštų jos ir mamos.
Tempęs už plaukų nukentėjusiajai neneigia ir pats kaltinamasis, tačiau nurodo tik suėmęs už kasytės ir paleidęs. Teismas kritiškai vertina šią kaltinamojo versiją, ir laiko ją kaip gynybinę taktiką siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį. J. N. parodė, kad įvykio metu kaltinamasis išbėgo paskui mažametę nukentėjusiąją, kai ši bėgo iš kambario, norėdama iškviesti policiją.
Teismas iš kaltinimo šalina aplinkybę, kad kaltinamasis nukentėjusiajai nenustatytą kartų kiekį sudavė rankomis į krūtinę. Jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, byloje nėra, to neparodė ir pati nukentėjusioji, nurodydama tik, kad kaltinamasis griebė už plaukų ir tempė.
Byloje surinktų įrodymų visuma, smurto pobūdis, leidžia daryti išvadą, kad K. Z. veikė tiesiogine tyčia. Jis suvokė, kad savo veiksmais gali sukelti mažametei K. N. fizinį skausmą (griebimas už plaukų ir tempimas), ir to norėjo.
Dėl seksualinio prievartavimo mažametės K. N. atžvilgiu (BK 150 str. 4 d.)
K. Z. savo kaltės dėl lytinės aistros tenkinimo su K. N. nepripažino visiškai. Tačiau jo kaltė visiškai įrodyta surinktų bei ištirtų įrodymų visuma.
Kaltinamasis parodė, kad jis nėra prisilietęs prie Kotrynos, nei mušęs, nei prisilietęs. Niekada nekalbėjo su K. seksualinėmis temomis. Seksualinio pobūdžio laidų nežiūrėdavo. K. niekada nėra minėjusi lytinių organų. G. J. piktumą turėjo. J. rengdavo Kotryną ir į dušą vesdavo. Labai retai gal ir būdavo, kad vieni su K. pasiliktų. K. J. gimdė, tai K. buvo pas Jolantą palikta buvo prižiūrėti arba pas tėtį. Gal kada, kai J. į parduotuvę eidavo, buvo dviese pasilikę.
Mažametė nukentėjusioji K. N., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad kai eina miegoti, tai mama ją suruošia į dušą, po to, pati nueina į dušą ir mama ją paguldo miegoti. Paklausta ar kada nors K. Z. jai nuiminėjo rūbelius (pvz. megztinuką, golfą), ji sako, kad kai ji pati nemokėjo ir negalėdavo nusimauti, tai jis jai numaudavo, tačiau džinsiukus, pėdkelnes ir kelnaites nepadėdavo nuiminėti. Paklausta ar K. Z. kada nors matė ją be rūbelių, ji teigė, kad matė, bet jos mama liepdavo jam išeiti bei nežiūrėti kaip ji persirenginėja. Paklausta ar kada nors K. Z. ją lietė, kad jai nepatiktų (pvz. petį, pilvą, „putką“), ji neigiamai purto galvą ir sako, kad niekada taip nelietė. Paprašyta papasakoti iš kur policija sužinojo, kad K. Z. ją lietė, ji teigia, kad ji pirma pamelavo tetai, po to mamai ir policijai. Nukentėjusiosios žodžiais, ji pamelavo, kad K. Z. lietė jos „putką“, pamelavo dėl to, kad K. Z. pasodintų, nes jis muša ją ir mamą. Mergaitės žodžiais, motina jos klausė, ar K. Z. jai kažko nelietė, ji pasakė ne, o vėliau sugalvojo ir viską pasakė mamai, o vakare jau pasakė teisybę, kad nieko nebuvo.
J. N., apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nueidavo iki parduotuvės, užtrukdavo 15-20 min., tai K. su kaltinamuoju likdavo kartu. K. pas kaimynę Jolantą buvo viena tik tada, kai ji buvo gimdymo namuose, o daugiau viena niekada nelikdavo, jei eidavo, tai kartu. A. J., jos atsigėrė kavos, paskui alaus ir tada ji su K. nuėjo pas Jolantą kepti pyrago. Kepė pyragą, ji buvo virtuvėje, Jolanta, atėjusi iš kambario, pasakė: „ Ar tu žinau, kad tavo K. lenda prie Kotrynos?“. Ji nuėjo prie Kotrynos, pradėjo klausinėti K. sakė, kad taip lenda, kad numauna kelnes, kiša savo pirštus, rodo savo „pimpalą“ ir ji iškart iškvietė policiją. K. dar sakė: „Aš lipau į antrą aukštą lovos, kai nenorėjau, kad jis man kelnes numautų“. Tai ji K. paklausė kada čia taip buvo, K. pasakė, kad tada kai ji buvo pas Jolantą. Ji pas Jolantą viena niekada neina. Per naujus metus buvo pas Jolantą, bet ir K. buvo su ja ir K. užmigo, tada ji Kotryną nuvedė namo ir vėl nuėjo pas Jolantą, bet K. nebuvo likusi su Kęstu. J. K. blaivas, ir pamokas padėdavo padaryti, bet jei jis išgėręs tai tik sakydavo tu snarglė neaiškink, „Bybį čiulpk“. tai tik dėl to K. piktumą laikė. Iš komisariato jas nuvežė į ekspertizę ir atgal. Ir po tos dienos K. buvo pas T. N.. P. K. buvo raidos centre, ten ji buvau tik vieną kartą nuvažiavusi. T. N. paimdavo vaiką ir pas jį būdavo kas antrą savaitgalį. Antradienį, ketvirtadienį pas tėtį ir kas antrą savaitgalį. K. pasiskųsdavo, kad tėtis tai apšaukia, tai į kampą pastato. Skųsdavosi, kad jai skauda putytę, bet kai jai buvo penkeri metai. Bet pirma K. pasiskundė jos mamai, kai mama Kotryną prausė, ši prašė, kad tik neplautų putytės, nes jai skauda, pasakė: kad tėtis man skaudžiai su pirštais plauna. Bet ji nekreipė dėmesio, nes čia tėtis yra, o tėtis jai nieko negali padaryti. Gal per skaudžiai su kempine patrynė. Tada vyko, kai jai buvo nuo 4-6 metų, kad tėtis skaudžiai plauna. Kai atvažiavo į ekspertizę ir kai ekspertas Kotryną apžiūrinėjo ir paklausė jos, kokios rankos yra pas K. Z., ji pasakė, kad labai šiurkščios, tai pasižiūrėjo ir sakė, kad gali būti tie sužalojimai nuo tualetinio popieriaus, nes pas ją buvo pabraižytas viršus. J. N. nepastebėjo, kad K. pati sau krapštytų. Kotrynos pas ją nebuvo ir ji negalėjo daryti jokio poveikio keisti parodymus, jai nėra jokio reikalo taip daryti. Kai tik ji Kotrynos paklausė, kaip viskas vyko, K. pasakė, kad movė kelnes, kišo pirštus į putytę, rodė „pimpalą“ savo ir viskas, paskui ji iškart iškvietė policiją ir K. policijoje pradėjo baisiai kalbėti, kad ir trynėsi prie jos, liepė čiupinėti lytinį organą.
Liudytoja J. B., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad pažįsta K. Z., ir su Jurgita pažįstama, ir su jos dukra. Gali pasakyti tik tai, ką vaikas sakė. Jurgita su savo vaikais buvo pas ją svečiuose ir ji su K. maišė obuolių pyragą, o J. buvo išėjusi parūkyti. K., besisukinėdama aplink ją, pasakė, kad K. lenda prie nukentėjusiosios, ji paklausė kaip suprasti lenda, tai K. pasakė, kad čiupinėja. Ji nuėjo pas Jurgitą ir pasakė, kad išsiaiškintų kas vyksta. Jurgita sureagavo labai skausmingai, iškart policiją iškvietė ir jos kartu nuvažiavo. Tada mergaitė pradėjo daugiau pasakoti, kad kai mama išeina į parduotuvę jis prie jos lenda. Kai mama išeina į parduotuvę, jis prie Kotrynos lenda ir liepė pėdkelnes nusiimti. Prašė parodyti putytę. Nesakė, kad lenda, kad kai pas ją Jurgita būna, sakė, kad kai išeina į parduotuvę.
Liudytoja I. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad K. Z. jai nepažįstamas asmuo. Dirba smurtinių nusikaltimų tyrimų skyriuje. Apie įvykį gali pasakyti, kad motina su dukra, kaimynė ir mergaitės tėtis atvažiavo į komisariatą rašyti pareiškimo. Visi užėjo į kabinetą ir susėdo ir mama pradėjo sakyti, kad jos sugyventinis lindo prie mergaitės, ją skriaudė, patikslinus, ką reiškia lindo, tai mama patikslino, kad seksualiai, rankas kišo. Kadangi mergaitė buvo kabinete, tai konkretesnių klausimų ji neuždavinėjo, vaikui esant. Pas pačią mergaitę paklausė, kad trumpai pasakytų, kas atsitiko. Mergaitė, sėdėdama mamai ant kelių pasakė, kad tas sugyventinis prašė jos rodyti lytinius organus, kad nuo jo bėgo, nenorėjo to daryti, jis ją gaudė, jai pėdkelnes numovinėjo, kad taip pat jis jai savo organus rodė ir liesti, bet mergaitė visada akcentavo, kad ji nuo jo labai bėgdavo. Liudytoja parodė, kad turi lygiai tokio pat amžiaus vaiką, tai išsigalvoti vaikas tokių dalykų, ji mano, kad negali, vaikas turi arba matyti, arba jam turi būti pripasakota. Mergaitės kalba nebuvo tiek gražiai sustyguota, kad matytųsi, kad ji primokyta. Liudytojai atrodė, kad mergaitė kalbėjo gana nuoširdžiai.
Liudytoja E. K. teisme paaiškino, jog darė valgyti, pas juos bendra virtuvė, ir sėdėjo mama (J. N.) su drauge ir truputį pagėrė ir verkė mama, apkabinus vaiką, „ir kodėl tu man ankščiau nepasakei“. J. N. jai seniai sakė, kad K.i skauda, tai J. N. vandens pripila šiltą „bonkę“ ir mergaitė užmiega. Liudytoja dar paklausė, tai kodėl mergaitė nieko nesakė, tai pastaroji atsakė, kad bijojo pasakyti, bijojo kaltinamojo ir pabėgdavo į lovytę. Kaltinamasis tada lindo prie Kotrynos, kai mama ilgiau išeidavo iš namų. Mergaitė sakė, kad kaltinamasis savo pimpalą rodė ir sakė, kad bijojo, tai užlipo į antrą aukštą. Kitą dieną J. N. sakė, kad mergaitė išgalvojo.
Liudytoja M. Z., apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad T. N. yra jos sesers sūnus. K. Z. nepažįsta. Labai gerai pažįsta K. N.. Pažįsta nuo tėvų vestuvių. Ji yra pedagogė, tai K. ateina pasimokyti pas ją. Praeitą vasarą ji buvo pas ją du kartus, vieną kartą dvi savaites ir kita kartą 10 dienų. Kiekvieną vasarą kartu pabūna ir savaitgaliais būna. Mergaitė yra jos giminė ir jos sesers giminė. Mergaitė žingeidi labai, gana nuovoki, pakankamai gera, švelni, padeda atlikti kaime darbus. Praėjusią vasarą (2011 m.) buvo vienas momentas, kai pas ją kaime, name, trobelė nedidėle, tarp virtuvės ir kambario yra tik užuolaida, ir K. žaisdama kalbėjosi su savimi. Ji pasakė: „Tegu mane muša, bet brolio neleisiu mušti“. Ji nebuvo tame pačiame kambaryje, bet viską girdėjo. Ji pasakė: „Gal tu kažką negero padarei, kad gavai mušti?“. K. tylėjo kurį laiką, pasijuto lyg ir kalta. Vėliau valgydamos pusryčius, ji vėl klausė už ką Kotryną mušė Ainoro tėtis, vaikų šiaip sau nemuša. Klausė kuo ir kaip mušė, o K. pasakė, kad ją išrengė nuogą ir mušė. Vieną kartą jos ėjo pas kaimynus, ten gyvena jaunuolis S.. K. jo klausė, ar jis turi vaikų. Saulius atsakė jai: „Aš dar jaunas, vaikų neturiu“. T. K. pasakė: „Gal gali paimti mano brolį A., jis globos namuose dabar. Brolis bus šalia, kai aš atvažiuosiu į kaimą, nes aš jį labai myliu“. Tada kaimynui kilo įtarimas, kad vyksta kažkas negerai. Saulius tada K.i pasakė: „Tu palauk, viskas susitvarkys su broliu, na o jeigu ne, tai gal aš jį ir paimsiu“. Apskritai, vaikas rūpinasi tokiais dalykais, kur neturėtų jai dar rūpėti. K. pasakė, kad norėtų gyventi su tėčiu, bet nori būti su broliu, ir vien dėl brolio gyvena su mama.
Teisiamajame posėdyje apklausta ekspertė V. K. parodė, kad išvada yra aiški ir kategoriška ir, kad duoti tokią išvadą reikia tam konkretaus pagrindo. Buvo remiamasi liudytojų parodymais, kurie K. N., ši papasakojo apie šį įvykį. Iš pradžių mergaitė papasakojo savo kaimynei, paskui savo mamai ir paskui tyrėjai, kuri turi didelę patirtį, ir gana greitai maždaug per savaitę nukentėjusioji buvo nusiųsta į vaiko raidos centrą, kad nustatyti jos būseną, ji buvo ištirta teismo ekspertų ir jų buvo išvada, kad esantys pakitimai mergaitės lytinių organų srityje negali būti gauti nei griūnančiu pobūdžiu, nei smūgiuojančiu ir patvirtinta, kad jie yra padaryti tom aplinkybėm, kurias nurodė mažametė ir mažametės mama. Vaikų psichiatrai vaiko raidos centre K. N., gydymo metu 2011-03-01 iki 2011-03-08, nustatė diagnozę: neigiami įvykiai vaikystėje, reakcija į stresą. Reakcija į stresą yra sunkus sutrikimas, priklausantis adaptacijų sutrikimų grupei ir rodantis sveikatos sutrikdymo laipsnį. Dėl šios diagnozės ir mergaitei nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Mergaitė buvo tiriama, buvo įvertinta visa bylos medžiaga, liudytojų parodymai, medicininė dokumentacija, įvertinta mergaitės psichologinė, psichikos būsena, naudojant įvairiausius skirtus vaikams tyrimus testus pagal amžių. Įvertinus šias būsenas ir buvo nustatyta diagnozė šios ekspertizės metu: K. N. konstatuojamos problemos susijusios su vaikystėje patirtais įvykiais, tai yra su artimo asmens seksualiniu elgesiu su vaiku. Konkrečiai tai būtų patirta seksualinė prievarta iš K. Z.. Psichikos būsena ekspertizės metu buvo sekanti. Jeigu išnagrinėjus liudytojų parodymus buvo matyti, kad mergaitė nuosekliai, aiškiai, savo vaikiška kalba teikia parodymus, skirtingiems žmonėms apie tai, kas jai yra atsitikę, tačiau parodymai yra besikartojantys, konkretūs, aiškūs, atitinkantys esmę. Tuo metu mergaitė patyrė palaikymą iš savo mamos. Ekspertizės metu jau kitoks vaizdas - mergaitė nenori pasakoti apie tai, kas yra atsitikę ir argumentuoja, kad mama jos prašė nebepasakoti, sakė, kad K. sumuš. Jautėsi labai aiškus mergaitės poveikis, kodėl pastaroji nebepasakoja. Nukentėjusiosios patyrimą ir psichikos, klinikinę būseną išdavė vaikų psichiatrai. Tiriamosios emocinis fonas kalbant apie byloje nagrinėjamą įvykį ženkliai keičiasi, ji išsigąsta, nebepalaiko akių kontakto, stipriai įsitempia, kumščiai suspausti. Su jais kontaktas buvo labai šiltas, vaikas labai šiltas, norintis bendrauti, labai atviras. Yra sakoma taip, kad jei vaikas pakeičia savo parodymus, tada jau nebėra būtina remtis jos žodžiais, tada jie remiasi klinika ir išgyvenimais. Šitos ekspertizės metu visą tą mergaitės būseną ir patvirtino jai nustatyta vaikų psichiatrų diagnozė: patirta seksualinė prievarta. Yra atsakyta į visus vienuolika klausimų. Mergaitė taip ir pasakė, kad „aš pamelavau“, po to, kai vaikais yra nebepasitikima, kai jie nebegauna paramos. Čia yra vaikiška gynyba.
Ekspertas J. R. posėdžio metu parodė, kad patvirtina savo ekspertizės aktą. Apžiūrint nukentėjusiąją, tiriamąją, jos lytinius organus, tai tarpvietės odoje ties lytinio plyšio kraštu, apatinėje krašto dalyje buvo konstatuotas odos nubrozdinimas 1 mm skersmens, netaisyklingos rombo formos. Aplinkinėje odoje nebuvo kraujosruvos požymių ar paraudimo. Vertinant tai, galima teigti, kad toks sužalojimas galėjo atsirasti dėl kontakto su kietu buku paviršiumi, aštria briauna ar šiurkščiu paviršiumi. Kadangi apžiūra vyko 2011-02-23, o spėjamas įvykis galėjo būti 2011-02-19 ar 2011-02-20, remiantis tuo, kad nebuvo paraudimų, galima daryti išvadą, kad sužalojimas galėjo būti padarytas prieš 4 ar 3 dienas iki apžiūros. Toks sužalojimas galėjo būti padarytas paveikus tą sritį rankos piršto nagu. Pati nukentėjusioji galėjo padaryti tokį sužalojimų. Kieno ranka buvo negali pasakyti. Ta sritis laisvai pasiekiama ir nukentėjusiajai.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 524/11 (01) nurodyta, kad K. N. tarpvietės srityje ties lytinio plyšio kraštu nustatytas odos nubrozdinimas 1x1 mm dydžio. Šis sužalojimas padarytas paveikiant tarpvietės sritį kietu buku, turinčiu aštriabriaunį ar šiurkštų kontaktinį paviršių, galimai aplinkybėse nurodytu metu ir būdu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Konstatuotas sužalojimas nėra būdingas susižalojimui griūnant ar pan. Ant nukentėjusios kūno sužalojimų, kurie galėtų būti vertinami kaip kovos ar savigynos pėdsakai nenustatyta. Konstatuotas sužalojimas nėra paaiškinamas smūgiavimu. Požymių, nurodančių į tai, kad su nukentėjusiąją buvo lytiškai santykiauta, nėra. Mergystės plėvė yra nesužalota. Tepinėlyje su K. N. makšties turiniu, tampone su makšties prieangio turiniu, tepinėlyje ir tampone su tiesiosios žarnos turiniu spermos nerasta. Nukentėjusioji konstatuoto sužalojimo padarymo metu galėjo būti aplinkybėse nurodomoje pozoje, t.y. stovinčioje. Konkrečiu atveju lytinio akto atlikimas be mergystės plėvės pažeidimo nėra galimas. (t. 1, b.l. 57-59)
VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filialo Vaiko raidos centro specialistų išvadoje nurodyta, kad K. N. atvyko su tėvu, stacionarinei krizių intervencijai nukreipta po ambulatorinės Vaiko raidos centro vaikų ir paauglių psichiatro konsultacijos. Tėvas kreipėsi dėl iškilusių mergaitės emocinių sunkumų: baiminga, nerimastinga, bijo mamos, neramiai miega. K. neigia bet kokių tvirkinamųjų veiksmų patyrimą. Mergaitė lengvai bendrauja su kitais vaikais, inicijuoja žaidimus, siekia dominuoti, geba būti komandos nare. Seksualiai išreikšto mergaitės elgesio bendravimo ar žaidimų metu nestebima. Psichodiagnostikos (HTP, „gyvūnų šeima", „nebaigti sakiniai", „medis") duomenimis jaučiama stipri mergaitės vidinė įtampa, linkusi pasitraukti nuo tikrovės, laikytis nuošaliai, būti nepasiekiama, jai būdingas pasinėrimas į fantazijas ir svajones, švelninančias neigiamus išgyvenimus. Fantazavimo lygis atitinka mergaitės amžiaus normą. Kotrynos mąstymo ypatumai atitinka jos amžiaus normą. Kotrynos nuomonės išreiškimui, pasisakymams turi įtakos tėvai, artimiausi žmonės, tai atitinka mergaitės amžių. Padidintas seksualizuotas Kotrynos elgesys nebuvo stebėtas. Nustatytos dgn.: Neigiami įvykiai vaikystėje Z81.8; Reakcija į stresą F43.8. Tikėtina, kad šiuo metu dominuojančiam nerimui, susirūpinimui įtakos galėjo turėti stebėtas smurtas namuose, sutrikę tėvų tarpusavio santykiai, gyvenamosios vietos pasikeitimas bei atsiskyrimas nuo mamos, mergaitės apklausa. (t. 1, b.l. 64)
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akte Nr. 103MS-106 nurodyta, kad K. N. praeityje, tiriamų jos atžvilgiu nusikalstamų veikų padarymo metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, protiniu atsilikimu. Šiuo metu ji taip pat neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, protiniu atsilikimu. Jau po byloje nagrinėjamų įvykių gydymo Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės filiale vaiko raidos centras 2011 03 01 03 08 metu, vaikų psichiatrų jai buvo konstatuotas laikinas psichikos sutrikimas – reakcija j stresą (sutrikimas priklauso adaptacijos sutrikimui, kitų reakcijų į stiprų stresą grupei). Neigiami įvykiai vaikystėje. K. N. byloje nagrinėjamų įvykių metu negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės (nei pobūdžio, nei reikšmės), todėl visiškai negalėjo (adekvačiai) tiems veiksmams priešintis. K. N. po nagrinėjamo įvykio vaikų psichiatrų 2011 03 01 - 03 08 laikotarpiu, konstatuotas laikinas psichikos sutrikimas - reakcija į stresą (sutrikimas priklauso reakcijų į stiprų stresą grupei), kuris yra vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (remiantis sveikatos sutrikdymo masto taisyklių, patvirtintų 2003 05 23, 9 punktu). Šiuo metu K. N. konstatuojamos problemos, susijusios su vaikystėje patirtais neigiamais įvykiais, t.y. su įtariamu blogu artimo asmens seksualiniu elgesiu su vaiku. K. N. galėjo teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas byloje aplinkybes (išorinę įvykių pusę - įvykio dalyvius, jų veiksmus, vietą ir kt), jas įsiminti, vėliau atgaminti bei duoti apie tai parodymus. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu, dėl K. N. daromo kitų asmenų poveikio jos duodamiems parodymams, jog gebėjimas duoti parodymus apie įvykius yra ribotas. K. N. nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų, dėl kurių ji negalėtų teisingai suprasti konkrečias faktines reikšmingas byloje aplinkybes (išorinę įvykių pusę) ir duoti apie tai parodymus. K. N. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti, nei padidintas polinkis į įtaigumą (t.y. polinkis priimti klaidingą, melagingą informaciją), tačiau jai nesuprantamose situacijose (byloje nagrinėjamas įvykis) gali padidėti jos įtaigumas, patiklumas ir kt. Pažymėtina, jog K. N. įtaigumas ikiteisminio tyrimo metu yra padidėjęs dėl jos būsenos (išreikšta įtariamojo bei ateities baimė bei kitų asmenų tiesiogiai ar netiesiogiai daromo poveikio jos duodamiems parodymams). Melavimas nėra individuali psichologinė ypatybė (tai bendražmogiška ypatybė), todėl ekspertizės metu nevertinama. Vertinus K. N. būseną ikiteisminio tyrimo metu (išreikšta baimė), jos turimas žinias (nenutuokia apie lytinius santykius, nesuvokia seksualinės prievartos bei tvirkinamųjų veiksmų esmės), tai, jog neigia kitų asmenų mokymą (poveikį) apie lytiškumą (neigia, jog kas nors jai būtų pasakojęs apie lytinius santykius ar būtų mokinęs neteisingai duoti parodymus apie byloje nagrinėjamus įvykius) bei tai, jog liudytojams byloje (J. B., J. N., tyrėjai I. N.) nuosekliai, realistiškai, atitinkamai savo gyvenimo patirčiai bei atitinkamai savo žodynui, pakartojo konkrečias faktines reikšmingas byloje aplinkybes, neabejotinas kitų asmenų daromą poveikis K. N., o tuo pačiu ir jos duodamiems parodymams. K. N. žodynas atitinka jos amžių; objektyvių duomenų, jog bendraudama ji aktyviai naudotų žodžius lytiškumo tema, kurių reikšmės nesupranta, negauta. Šiuo metu K. N. gali pakankamai gerai atgaminti byloje nagrinėjamas konkrečias faktines reikšmingas byloje aplinkybes. K. N. nenustatyta jokių atminties procesų sutrikimų; dėl amžiaus ypatumų ji gali nevalingai užmiršti įvykių detales, jas supainioti, tačiau esmines reikšmingas įvykių aplinkybes ji galėjo ir gali atgaminti ir duoti apie tai parodymus. Neabejotina, jog laiko tarpas nuo pareiškimo priėmimo iki K. N. apklausos turėjo įtakos jos duodamiems parodymams – nustatyta, jog dėl jai daromo kitų asmenų poveikio, ji pradėjo kategoriškai neigti įtariamojo veiksmus (seksualinio turinio) jos atžvilgiu. K. N. byloje nagrinėjami įvykiai veikia psichotraumuojančiai, be to, yra pagrindas manyti, jog jai yra daromas poveikis, todėl toliau jos apklausti nerekomenduojama. Esant būtinybei, apklausą rekomenduojama atlikti specializuotame vaikų apklausos kambaryje vaikų psichologui arba ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nedalyvaujant jokiems kitiems asmenims (pvz. artimiesiems, nes vaikai yra itin jautrūs tėvų reakcijoms, ir tai tiesiogiai veikia jų duodamus parodymus.) (t. 1, b.l. 80-86)
Iš pagarsintų teismo vaikų ir paauglių psichologės ekspertės A. Š. parodymų matyti, jog ji paaiškino, kad ekspertizės metu atsiskleidė, jog K. N. veikia ne tik mamos, bet ir kitų asmenų elgesys, nuomonė, pasisakymai apie byloje nagrinėjamas reikšmingas aplinkybes. Išanalizavus bylos medžiagą, remiantis liudytojų parodymais, buvo nustatyta, jog K. N. apie įtariamojo seksualinio turinio veiksmus jos atžvilgiu pasakojo glaustai, tačiau nuosekliai skirtingiems liudytojams - J. B., J. N. bei I. N.. Nukentėjusioji reikšmingas byloje aplinkybes liudytojams apibūdino realistiškai, ji nekeitė šių aplinkybių, o frazės atitiko jos žodyną ir gyvenimo patirtį. Tačiau vėliau, jau atliekant jos apklausą (2011-03-01) pas ikiteisminio tyrimo teisėją, byloje nagrinėjamus įtariamojo veiksmus mažametė pradėjo kategoriškai neigti bei paaiškino, jog apie juos pamelavusi, kad daugiau nei ji pati, nei jos mama nepatirtų fizinio smurto iš įtariamojo. Ekspertizės atlikimo metu, vertinant nukentėjusiosios psichinę būseną, ji aiškiai pasakė, jog „mama prašė dabar jau nieko apie jį (įtariamąjį) nebepasakoti“, tačiau nepatvirtina, jog įtariamasis neatliko jokių byloje nagrinėjamų veiksmų jos atžvilgiu, o jau psichologinio tyrimo metu (atliktas po teismo psichiatrės ekspertės vertinimo) nukentėjusioji vengia tiesiai kalbėti apie įtariamojo veiksmus jos atžvilgiu bei analogiškai, kaip ir apklausos metu, sako pamelavusi, „kad padėčiau mamai ir broliui“. Čia reikšminga yra tai, jog ekspertizės metu buvo nustatyta, kad nukentėjusioji nesuprato ir nesupranta seksualinės prievartos, tame tarpe, tvirkinamųjų veiksmų, esmės - ji neturi žinių apie lytinius santykius, nežino jų biologinės reikšmės ir pasekmių, be to, neigia, jog anksčiau kas nors būtų jai apie tai kalbėjęs ar pasakojęs. Tyrimo metu K. N. paneigė, jog iki byloje nagrinėjamų įvykių ji nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nebuvo mačiusi ką nors panašaus į byloje nagrinėjamas aplinkybes, taip pat, neigė, jog kas nors būtų išmokinęs ją taip kalbėti. Vadinasi, neturėdama apie tai jokių žinių, ji negalėjo apie tai „meluoti“, kaip ji pati įvardina. Be to, akivaizdūs ir išraiškingi nukentėjusiosios emocinės būsenos pokyčiai kalbant neutraliomis temomis bei apie reikšmingas byloje nagrinėjamas aplinkybes - staiga nutrūkta akių kontaktas, iškart įsitempia, pradeda drebėti, stengiasi kontroliuoti kylančias emocijas suspausdama kumščius, galiausiai apsiverkia - rodo, jog ši stipri baimė atitinka byloje nagrinėjamas reikšmingas aplinkybes bei jos stiprią baimę dėl galimų įvykio pasekmių. Visa tuo remiantis, buvo keliama prielaida apie galimai daroma kitų asmenų daromą poveikį nukentėjusiosios parodymams. Nustatyta, jog nukentėjusiajai itin reikšmingi asmenys yra jos mama bei tėvas, todėl ji bijo netekti bent vieno iš jų - psichologinio tyrimo metu K. N. išsakė baimę, jog jeigu ji papasakotų apie įtariamojo seksualinio turinio veiksmus jos atžvilgiu, galbūt tėtis nebeleistų jai pasimatyti su mama. Taip pat, iš bylos medžiagos yra žinoma apie pakitusį J. N. elgesį po byloje nagrinėjamo įvykio atskleidimo - nebebendrauja su liudytoja J. B. ir pyksta ant jos, nes ši „kišasi, kur nereikia“. Toks J. N. elgesys netiesiogiai veikia nukentėjusiąją bei atitinka pastarosios elgesį ikiteisminio tyrimo metu - vengia ir aiškiai bijo pasakoti apie įtariamąjį. Tuo laibiau, yra žinoma ir apie tiesioginį J. N. daromą poveikį nukentėjusiajai - psichinės būsenos vertinimo metu pastaroji tiesiogiai įvardino, jog mama prašė nieko nepasakoti apie įtariamąjį. Taip pat, neabejotina, jog netiesiogiai nukentėjusiąją veikia ir įtariamasis - ji aiškiai jo bijo. Visa tai įvertinus, neabejotina, jog nukentėjusiąją, tuo pačiu ir jos duodamus parodymus, ikiteisminio tyrimo metu veikia keli asmenys - jos motina ir tėvas, kaip reikšmingiausi jai asmenys, bei įtariamasis, kurio veiksmai kelia jai išgąstį. Pažymėtina, jog nors K. N. nebuvo nustatytas padidintas polinkis į įtaigumą, tačiau pagal jos amžių yra normalu, jog reikšmingi artimieji jai daro poveikį. (t. 1, b.l. 87-88)
Iš pagarsintų teismo psichiatrės ekspertės, vaikų ir paauglių psichiatrės ekspertės V. K. parodymų matyti, kad aprašydama K. psichikos būseną įrašė: "Psichikos būsena: „Pradėjus klausti apie byloje nagrinėjamus įvykius (K. Z. įtariamas glostęs jos nuogą kūną, kišo pirštus į lytinius organus, prašė liesti jo organus), mergaitės emocinė būklė itin pasikeičia, ji ima sunkiai dūsauti, sunkiai kvėpuoti, buvusi linksma ir aktyvi, dabar nebežiūri į pašnekovę, sako: „mama prašė dabar jau nieko apie jį (įtariamąjį) nebepasakoti...(ir žiūri į pašnekovę prašančiomis akimis). Nesulaukusi pritarimo, itin įsitempusi mėgina sakyti: „nieko ten nebuvo...“, akys neramiai laksto, neramiai kvėpuoja. Dar kartą mergaitė pakartoja, kad dabar jau mama prašo jos nebepasakoti. Priduria: „aš taip papasakojau, norėdama apginti mamą, kad jis (įtariamasis) jos nemuštų“, tačiau taip kalbėdama mergaitė nepasako, nepatvirtina, kad ji nėra patyrusi seksualinio išnaudojimo ir prievartos iš įtariamojo K. Z., ji tik akcentuoja, kad mama prašo nebepasakoti... Paskui pasako, kad ji būdama namuose bijodavusi Kęsto (įtariamojo). Jis gerdavo, paskui šūkaliodavo, grasindavo, keikdavosi.“ Kalbėdama apie įtariamąjį mergaitė tampa itin nedrąsi, susigūžusi, pati nieko nenori pasakoti, atsisakinėja kalbėti, nors šiaip jai yra būdingas atvirumas, dėmesio siekimas, nuoširdus bendravimas. Vėliau klausiama apie įvykį, mergaitė pritariamai patvirtina linktelėdama galva bei patvirtina savo tokiais žodžiais: „taip, K., „taip darydavo"... „numaudavo man pėdkelnes", „kartais „viskas" vykdavo lovoje...“. Nuotaika kalbant apie byloje nagrinėjamus įvykius, itin pažeminta. Pakeitus pokalbio temą nebekalbant apie byloje nagrinėjamus įvykius, mergaitė jaučiasi geriau, atsipalaiduoja, noriai bendrauja, mezgasi adekvatus kontaktas. Mergaitės emocijos adekvačios situacijai, gyvai reiškiamos. Emocijos, elgesys išlieka adekvatūs situacijai. Mąstymas konkretus. Asmenybė pagal amžių nebrandi, vaikiška. Dėmesys, atmintis - nesutrikę. Intelektas – pagal amžių. Be suvokimo sutrikimų. Be aktyvios psichoprodukcijos. Akivaizdu, kad mergaitė šiuo metu nebedrįsta atvirai pasakoti apie buvusius byloje nagrinėjamus įvykius (kaip ji papasakojo tetai J. bei savo mamai, kai jautė iš mamos palaikymą bei įtariamasis K. Z. buvo išvarytas iš namų). Šiuo metu ji ne tik nebepalaikoma mamos, bet „mama jos prašo nebepasakoti“. Visas šis aprašymas, kad mergaitė ekspertizės metu ilgai nepasakoja apie įvykį, o paskui tik ryžtasi trumpai patvirtinti buvusį įvykį ir rodo, kad mergaitė nebepasakoja dėl jos mamos įtakos jai, mama jai jau yra padariusi poveikį - paprašiusi daugiau apie nagrinėjamą įvykį nebepasakoti. Daromas poveikis K. N. buvo nurodytas ir ekspertizės atsakymuose į teismo nutartyje užduotus klausimus. (t. 1, b.l. 89-90)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 dienos nutarimo Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 3 punkte nurodoma, jog lytinės aistros tenkinimas BK 150 straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų arba tos pačios lyties asmenų veiksmai, kai lytinė aistra tenkinama kitais būdais, negu numatyta BK 149 str., tai yra analiniu (į išeinamąją angą), oraliniu (į burną) ar kitokio fizinio sąlyčio būdais (liečiant kito žmogaus kūną lytiniu organu, dirginant vyro ar moters lytinius organus ir pan.) Pagal BK 150 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. BK 150 str. 4 dalyje numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, kai yra seksualiai prievartaujamas mažametis asmuo, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 dienos nutarimo Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 11 punktą tai yra, kai nukentėjusiajam asmeniu nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 14 metų.
Veika padaroma vienu iš būdų: a) panaudojant fizinį smurtą; b) grasinant tuoj pat jį panaudoti; c) kitaip atimant galimybę priešintis; d) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Šie BK 150 str. požymiai numatyti kaip alternatyvūs, todėl nusikaltimo sudėčiai pakanka bent vieno iš jų.
Įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog yra visiškai įrodyta, jog, K. Z., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žinodamas, kad K. N., gim. 2003-12-07, yra mažametė, turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su pastarąja, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės, demonstravo jai savo lytinius organus bei prašė juos liesti, nurengė ją nuogai, rankomis glostė jos nuogą kūną, kišo savo pirštus nukentėjusiajai į lytinius organus, taip padarydamas tarpvietės srityje ties lytinio plyšio kraštu odos nubrozdinimą 1x1 mm dydžio, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, t.y. jis pasinaudodamas K. N. bejėgiška būkle dėl mažametystės, tenkino savo lytinę aistrą su ja kitokio fizinio sąlyčio būdu.
Taigi K. Z. atlikti veiksmai K. N. atžvilgiu atitinka kitokio fizinio sąlyčio būdą – jis demonstravo savo lytinius organus, prašė juos liesti, nurengė ją nuogai, rankomis glostė jos nuogą kūną, kišo savo pirštus nukentėjusiajai į lytinius organus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 dienos nutarimo Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 11 punkte nurodoma, kad nusikaltimas kvalifikuojamas pagal BK 150 str. 4 d., kai kaltininkas suvokia, kad nukentėjusysis asmuo yra mažametis. Taip pat jei kaltininkas ir nesuvokė, kad nukentėjusysis yra mažametis asmuo, tačiau teismas pripažįsta, kad kaltinamasis pagal bylos aplinkybes, ypač nukentėjusiojo fizinius duomenis, taip pat savo asmenines savybes, turėjo ir galėjo suvokti, kad nukentėjusysis yra mažametis asmuo. K. Z., tenkindamas lytinę aistrą su K. N., suvokė, kad ji yra mažametė, ji kartu gyveno su K. Z., be to, pagal nukentėjusiosios amžių ir fizinius duomenis akivaizdu, jog ji yra mažametė.
Taigi K. Z. tenkino lytinę aistrą su K. N. pasinaudodamas jos bejėgiškumu. Lytinės aistros tenkinimas pasinaudojant nukentėjusiojo bejėgiška būkle yra tada, kai jis įvyksta išoriškai nenaudojant jokių veiksmų nukentėjusiojo valiai palaužti ar pasipriešinimui įveikti, tačiau ir negaunamas nukentėjusiojo sutikimas tenkinti lytinę aistrą dėl priežasčių, susijusių su jo fizine ar psichine būkle. Bejėgiškumas siejamas su tam tikra fizine arba psichine asmens būkle, kuri nulemia jo negebėjimą adekvačiai reaguoti į pavojingus kaltininko ketinimus. Psichinis bejėgiškumas – tai negalėjimas suprasti kaltininko ketinimų tenkinti lytinę aistrą faktinės arba socialinės prasmės, šis negalėjimas gali būti nulemtas psichinės ligos ar sutrikimo arba amžiaus (mažametystės arba gilios senatvės). Nagrinėjamo nusikaltimo atveju K. Z. pasinaudojo K. N. bejėgiškumu dėl jos amžiaus. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akte Nr. 103MS-106 pažymima, kad K. N. byloje nagrinėjamų įvykių metu negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės (nei pobūdžio, nei reikšmės), todėl visiškai negalėjo (adekvačiai) tiems veiksmams priešintis.
Seksualinio prievartavimo sudėtis yra formali. Įstatymų leidėjas nesieja padarytos veikos kvalifikavimo nei su lytinės aistros tenkinimo veiksmų pabaiga, nei su dėl to kilusiais padariniais. Seksualinis prievartavimas yra baigtas nusikaltimas nuo lytinės aistros tenkinimo pradžios momento, nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas patenkino lytinę aistrą. K. Z. padarė baigtą nusikaltimą, numatytą BK 150 str. 4 d. Tai įrodo nukentėjusiosios parodymai, kur ji pasakojo apie tai, kad K., jos brolio A. tėtis, ją liesdavo: nurengdavo ją nuogai, kišdavo pirštus į lytinius organus, demonstravo savo lytinius organus. K. apie tai pasakė ne mamai, o visai pašaliniam asmeniui, liudytojai J. B., kuri nurodė, jog 2011-02-23 J. N. su vaikais buvo atėjusi pas ją, kai K. N. motina išėjo parūkyti, mergaitė pasakė: „T. J., mane K. liečia, kai mama išeina, jis prašo parodyti užpakaliuką ir „putska“ ir daro skauda“. K. nieko nesako mamai, nes bijo, kad K. ją nužudys. J. B. praneša motinai ir nuvyksta kartu į policiją su motina ir mergaite, kuri yra apklausiama. Apklausos metu mergaitė nurodo tyrėjai I. N., kuri teisme buvo iškviesta liudytoja, visas aplinkybes. Apklausoje dalyvavo motina ir tėvas, jie girdėjo, kad kaip tas aplinkybes mažametė patvirtino, kad liečia ją, nurengia ir kiša pirštus į lytinius organus, kad jai skaudėjo. Visa tai teisme papasakojo ir liudytoja I. N.. Mergaitė pasakė, kad taip buvo ne kartą, o paskutinį kartą buvo prieš tris dienas. Medicininėje specialisto išvadoje J. R. nurodė, kad mažametei nukentėjusiajai nustatytas nubrozdinimas, padarytas paveikiant kietu buku daiktu, kad tai gali būti pirštas. Taip pat ekspertas nurodė, kad tai galėjo būti padaryta prieš 3-4 dienas. Šie duomenys sutampa su nukentėjusiosios mažametės mergaitės pateiktais parodymais, kad paskutinis kartas buvo prieš tris dienas nuo 2011-02-23. Liudytoja E. K. teisme patvirtino savo parodymus ir pasakė, kad ji buvo virtuvėje, atėjo J. N. su vaikais ir savo drauge J. B.. J. N. pasakojo, kad jos dukra K. N. pasipasakojo jos draugei, kad kaltinamasis prie jos lindo, nuiminėjo kelnaites, kažką darė lytiniams organams ir kad jai skaudėjo. Taip pat pasakė, kad mergaitė apie tai nepasakojo mamai, nes bijojo kaltinamojo. Vėliau K. N. buvo patalpinta į vaiko raidos centrą, kur atvyko su tėvu. Ten buvo savaitę laiko, ten ji neigė, kad buvo atlikti tvirkinimo veiksmai. Specialistai nurodo, kad elgesio sutrikimų nepastebėta, fantazavimo lygis atitinka normą. Nurodoma, jog dominuoja nerimas, susirūpinimas, sutrikę santykiai su tėvais, jaučiamas smurtas šeimoje, atskyrimas nuo mamos. Byloje buvo atlikta psichiatrinė-psichologinė ekspertizė, kurios išvadoje nurodyta, kad K. N. konstatuojamos problemos, susijusios su vaikystėje patirtais neigiamais įvykiais, galimai su blogu artimo seksualiniu elgesiu. K. N. galėjo suvokti konkrečias faktines aplinkybes, įsiminti, vėliau atgaminti ir papasakoti. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu dėl K. N. daromų kitų asmenų poveikio jos duodamiems parodymams galėjo turėti įtakos. Nenustatyta padidinto polinkio fantazuoti ir priimti melagingą informaciją. Pagal nukentėjusiosios amžių kalbos žodynas atitinka normą, nevartoja žodžių, kurių reikšmės nesupranta. Teismas konstatuoja, kad mažametė nukentėjusioji savo motinos įtakoje pakeitė parodymus ir pradėjo neigti, kad kaltinamasis ją seksualiai prievartavo. Ekspertizėje nurodoma, jog laiko tarpas nuo pareiškimo priėmimo iki K. N. apklausos, buvo pakankamas, kad ją būtų galima paveikti ir ji pradėjo kategoriškai neigti kaltinamojo seksualinius veiksmus. Visi įvykiai veikė mergaitė psichotraumuojančiai, todėl buvo nerekomenduojama toliau ją apklausinėti. Mažametė nukentėjusioji pasakė psichiatrams, kad mama prašė nieko nepasakoti apie K. Z.. Vėliau nukentėjusioji vengė tiesiogiai kalbėti, sakė, kad pamelavusi, kad padėtų mamai ir broliui. Reikšminga tai, kad mergaitė net nesupranta seksualinės prievartos reikšmės. Ji neturi žinių ir nežino biologinės reikšmės. Sprendžiant kaltinamojo kaltės klausimą, atsižvelgtina ir į nukentėjusiosios emocinius išgyvenimus: kai kalbėjo apie neutralius dalykus, mergaitė buvo rami, o kalbėdama apie bylos aplinkybes buvo sunerimusi, suspausdavo kumščius, staiga apsiverkdavo, jautėsi baimė..
Teismo psichiatrė V. K. taip pat nurodė, kad mergaitė buvo įtakota artimo asmens – mamos. Keisdama parodymus ji kaltina save, nori, kad parodymai padėtų mamai ir jos broliui. Ekspertizės metu kalbėdama mergaitė buvo nedrąsi, susigūžusi, atsisakė kalbėti, nors šiaip jai būdingas nuoširdus bendravimas. Vėliau mergaitė, linksėdama galva, patvirtino tai, kad kaltinamasis tai darydavo. Remiantis nukentėjusios J. N., tyrėjos I. V., J. B. parodymais, aplinkybės atitinka objektyviems duomenims specialisto išvadoje, kad buvo atliekami seksualinio pobūdžio veiksmai iš K. Z..
Atsižvelgiant į visa tai, matyti kad pirminiai mažametės nukentėjusiosios parodymai buvo tiesa. Mergaitė po įvykio pasirinko žmogų, kuriuo pasitikėjo tuo metu, kadangi suprato, kad mama ir toliau gyvena su K. Z., iš mamos nesitikėjo palaikymo.
K. Z. veikė tiesiogine tyčia. Jis suprato, kad tenkina lytinę aistrą prieš nukentėjusiojo valią pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Teisme surinktais ir ištirtais įrodymais įrodyta, kad K. Z. suprato, kad tenkina lytinę aistrą prieš K. N. valią, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl mažametystės, ir norėjo taip veikti. K. Z. suvokė, kad K. N. visiškai nesuvokia su ja atliekamų veiksmų reikšmės.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad yra visiškai įrodyta, jog K. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 str. 4 d. Ikiteisminio tyrimo metu jo veika kvalifikuota teisingai.
Dėl bausmės skyrimo ir žalos atlyginimo
Skirdamas bausmę kaltinamajam K. Z. teismas atsižvelgia į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, į kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes, lengvinančias ir sunkinančias kaltinamojo atsakomybę, žalingų pasekmių turinį.
K. Z. padaryta BK 150 str. 4 d. numatyta nusikalstama veika priskiriama labai sunkiems nusikaltimams, kurių pavojingumas yra didžiausias, jais daroma ypatinga žala ne tik mažamečiui nukentėjusiajam, nes pažeidžiama jo seksualinė neliečiamybė, bet ir visuomenei.
Teismas, skirdamas bausmę K. Z., atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė tiesiogine tyčia, iš viso padarė keturias nusikalstamas veikas: iš jų tris nesunkius nusikaltimus, vieną labai sunkų, pastarasis nusikaltimas yra labai pavojingas, kėsinamasi į asmens seksualinį neliečiamumą, į vaiko saugumą nuo pernelyg ankstyvo seksualinio poveikio, galinčio pakenkti jo normaliam psichiniam ir fiziniam vystymuisi. Padarytas baigtas labai sunkus nusikaltimas, už kurį įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę. Teismas vertina kaltinamojo K. Z. asmenybę, anksčiau teistas, aštuonis kartus baustas administracine tvarka. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Buvo nustatyta, kad visą dieną vartojo alkoholį, 2,40 promilių girtumas.
Teismas, įvertinęs surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam K. Z. realią laisvės atėmimo bausmę.
Nukentėjusioji J. N. teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškinio atsisakė, todėl jis paliekamas nenagrinėtu.
Nukentėjusiosios mažametės K. N. atstovas pagal įstatymą T. N. pateikė teismui civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš K. Z. turtinės žalos – 3040 Lt, kurią sudaro:
Reabilitacinės kelionės į Palangą (kelionė į Palangą du kartai: kuro išlaidos, apgyvendinimas, maitinimas) – 1570 Lt;Mokyklinė stovykla – 200 Lt;Maisto papildai, vaistai, spec.higienos reikmenys – 200 Lt;Pomokyklinis užsiėmimas, būrelis: stalo tenisas – 370 Lt;Laisvalaikis: kinas, baseinas, teatras, aktyvus laisvalaikis, atrakcionai, kavinės – 400 Lt;Kelionės išlaidos pas gydytojus, psichologus – 300 Lt.
T. N. taip pat prašo priteisti iš K. Z. 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Taigi mažametės nukentėjusiosios įstatyminis atstovas pareiškė civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir nurodė ką jis laiko turtine žala. Turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Nukentėjusiosios atstovo pateiktas sąrašas pirkinių ir laisvalaikio užsiėmimų negali būti laikoma turtine žala, tai bendro pobūdžio išlaidos, kurias teikia tėvai savo vaikams jų auklėjimui ir ugdymui. Be to, teismas pažymi, kad turtinė žala turi būti pagrįsta. Nukentėjusiosios įstatyminis atstovas nepateikė teismui jokio, jo manymu turtinę žalą patvirtinančio, dokumento. Esant tokioms aplinkybėms, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atmestinas.
Byloje taip pat pareikštas 50 000 lt dydžio civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 straipsnio 1 d.). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. (LR CK 6.250 str. 2 d.) Teismas įvertina tai, kad seksualinė prievarta prieš mažametę K. N. buvo panaudota jai esant itin jauno amžiaus, padarytos veikos pasekmės gali būti jaučiamos ilgą laiką. Mažamečiai, kurie seksualiai prievartaujami, kitaip seksualiai išnaudojami visada patiria didelius dvasinius išgyvenimus ir psichinius sutrikimus. Taip pat teismas vertina tai, kad K. Z. žalą padarė tyčiniais nusikalstamais veiksmais. K. Z. nedirba. Tačiau vertinant žalą padariusio asmens turinę padėtį, atsižvelgtina ne tik į bylos nagrinėjimo metu jo turimą turtą ir gaunamas pajamas, bet ir galimybes ateityje nukentėjusiajai atlyginti padarytą neturtinę žalą. Taigi nors kaltinamasis nedirba, neturi nekilnojamojo turto ir piniginių lėšų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad yra darbingas, ateityje jis turės galimybę atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. K. Z. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą, kuris tęsėsi ilgą laiką, veikė vadovaudamasis itin žemomis paskatomis, nusikaltimas padarytas vaiko vystymosi laikotarpiu, pasekmės gali būti jaučiamos ilgą laiką. Be to, 50 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir BK 150 str. 4 d. nuostatomis saugomų vertybių svarbą, nėra aiškiai per didelė, atitinka sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus ir atitinka teismų praktiką. Taigi civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas pilnai.
Teismui pateikta Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, iš kurios matosi, jog antinės teisinės pagalbos teikimas T. N. sudaro 800 Lt. Atstovė adv. J. T. L. dalyvavo bylą nagrinėjant teisme, K. Z. pripažįstamas kaltu, todėl minėtos išlaidos išieškotinos iš kaltinamojo. (BPK 106 str. 2 d.)
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
K. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (fizinio skausmo sukėlimas J. N.) ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;
pripažinti jį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (fizinio skausmo sukėlimas M. M.) ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;
pripažinti jį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos sutrikdymas) ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
pripažinti jį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (fizinio skausmo sukėlimas K. N.) ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. (K. N. seksualinis prievartavimas) ir nuteisti jį laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams.
Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p. pagrindu subendrinus paskirtas bausmes apėmimo būdu, ir galutinę subendrintą bausmę K. Z. paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.
Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką 2011-03-01.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo 3040 Lt atmesti.
Civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti visiškai ir išieškoti iš K. Z. nukentėjusiosios K. N. naudai 50 000 Lt.
Iš K. Z. nukentėjusiosios įstatyminiui atstovui ir civiliniam ieškovui T. N. išieškoti 800 Lt jo turėtų išlaidų advokatės, kuri dalyvavo byloje kaip nukentėjusiosios atstovė paslaugoms apmokėti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.