- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-27
- Bylos Nr.
- 2A-200-212/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-06376-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Atsakovas
- UAB „Vilskanda“
- Trečiasis asmuo
- A. N.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Vilskanda“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7258-812/2011 pagal „BTA Insurance Company“ SE ieškinį atsakovei UAB „Vilskanda“, trečiajam asmeniui A. N. dėl draudimo išmokos grąžinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1 443,38 Lt draudimo išmokos dalį, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovė nepranešė ir nepateikė informacijos draudikui per 3 darbo dienas apie įvykusį eismo įvykį, todėl draudimo įmonė neturėjo galimybės apskaičiuoti draudimo išmoką vadovaujantis objektyviais, visapusiškais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-12-23 sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovės 1 443,38 Lt draudimo išmokos, 70 Lt žyminio mokesčio ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo 1 443,38 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-10-03 iki visos skolos sumokėjimo dienos; priteisė iš atsakovės 34,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nustatė, kad atsakovė ir ieškovė 2008-12-12 sudarė draudimo sutartį Nr. 12 1945205, kuria apdraudė krovininį automobilį Volvo FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, 2009-12-12, Norvegijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovės darbuotojo A. N. vairuojamas vilkikas Volvo FH 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino automobilį Citroen Xsara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2010-09-14 išmokėjo nukentėjusiajam asmeniui 7 216,88 Lt žalos atlyginimą, 20 procentų šios sumos sudaro 1 443,38 Lt. Byloje nėra rašytinių duomenų apie tai, kad atsakovė ar jos darbuotojas raštu pranešė draudikui, apdraudusiam atsakovės civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, taip pat pateikė draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie eismo įvykio aplinkybes per Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą trijų darbo dienų terminą. Pranešimo apie įvykį data draudimo bendrovėje užfiksuota 2010-03-03, bylos data ir laikas – 2010-03-03 12.03 val., pranešė apie įvykį V. A.. Eismo įvykyje dalyvavusio automobilio registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis draustas draudimo bendrovėje BTA draudimas, dėl to draudimo bendrovė Gjensidige Forsikring BA baigė draudimo bylą, o 2010-07-16 V. A. draudimo agentas ieškovei pateikė patirtų dėl eismo įvykių išlaidų apskaičiavimo dokumentus, prašymą pervesti draudimo išmoką į nurodytą sąskaitą bei automobilio remonto išlaidų sąmatą.
Liudytojas G. J. P., nurodė, kad pats asmeniškai skambino draudimo bendrovės UAB „BTA draudimas“ centrinei būstinei ir žodžiu pranešė apie 2009-12-12 eismo įvykį, kuriame dalyvavo jo kliento K. V. įmonės „Luodis“ automobilis, o atvykus pas jį vairuotojui A. N., nurodė jam vykti į draudimo bendrovės UAB „BTA draudimas“ būstinę Panevėžio mieste ir pateikti reikalingus dokumentus. Aplinkybę, kad direktoriaus nurodymu vežė A. N. pas UAB „Balgva“ vadybininką R. P., o po to į UAB „BTA draudimas“ būstinę (duomenys neskelbtini), patvirtino liudytojas atsakovės darbuotojas R. Š.. Kokiems ieškovės darbuotojams buvo palikti A. N. pateikti dokumentai, nustatyti galimybės nėra, nes A. N. jų nurodyti negalėjo, be to nurodė, kad priimant dokumentus buvo ne vienas ieškovės darbuotojas. Atsakovės direktoriaus, trečiojo asmens paaiškinimų apie dokumentų ieškovei pateikimo aplinkybes byloje apklausti liudytojai G. J. P., R. Š. nepatvirtino, nė vienas iš minėtų liudytojų betarpiškai nedalyvavo A. N. pateikiant ieškovės darbuotojams dokumentus ir prašymą. Įvertinus atsakovės direktoriaus, trečiojo asmens paaiškinimus bei liudytojų parodymus teismas darė išvadą, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad 2009-12-16 A. N. pateikė ieškovės būstinės Panevėžio mieste darbuotojams eismo įvykio deklaraciją ir paaiškinimą nepraleidęs trijų darbo dienų termino, o pateikti dokumentai galėjo būti ieškovės darbuotojų prarasti.
Šalies argumentai
Ieškovė 2010-03-05 raštu Nr. NO-2010-22 kreipėsi į atsakovę prašydama per tris darbo dienas užpildyti pridėtą pranešimo apie eismo įvykį užsienyje formą, pateikti formoje reikalaujamų dokumentų kopijas bei įvykyje dalyvavusios transporto priemonės nuotraukas, jei tokių yra. Atsakovė į ieškovės prašymą nereagavo ir nebendradarbiavo, reikalaujamos pranešimo formos neužpildė, raštu jokių aplinkybių apie 2009-12-16 pateiktus ieškovei prašomus dokumentus nenurodė. 2010-10-04 ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl 20 procentų draudiminės išmokos sumos grąžinimo, tačiau atsakovė, 2010-10-13 atsakyme ieškovei dėl pareikštos pretenzijos ir vėl nenurodė jokių aplinkybių apie tai, kad ji laiku pateikė reikalaujamus dokumentus. Atsakovės direktoriaus paaiškinimus, kad jis bendravo su ieškovės atstovais telefonu, teismas nelaikė pakankamais konstatuoti atsakovę bendradarbiavus su draudimo bendrove ir pateikus jos prašomus dokumentus. Draudimo išmoka nukentėjusiam asmeniui išmokėta praėjus devyniems mėnesiams po draudiminio įvykio, per nurodytą laikotarpį atsakovė, draudikui prašant, nepateikė eismo įvykio deklaracijos, nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant neteikė turimos informacijos apie eismo įvykį, dėl nurodytų priežasčių draudimo bendrovė neturėjo galimybės objektyviai apskaičiuoti draudimo išmoką, draudimo išmoką apskaičiavo ir išmokėjo remdamasi vien nukentėjusiojo asmens pateikta rašytine informacija. Byloje nustatytos aplinkybės nesudarė pagrindo mažinti grąžintinos draudimo išmokos sumą, todėl ieškinį tenkintino visiškai.
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-23 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Mano, teismas neteisingai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, neteisingai vertino įrodymus, tuo padarydamas klaidingas išvadas sprendime. Teismas be aiškių motyvų nepriėmė rašytinio įrodymo – įmonėje naudojamos knygos apie įvykdytus pavedimus kopiją arba apžiūrėti pačią naudojamą knygą. Šis rašytinis įrodymas patvirtina aplinkybę apie eismo įvykyje dalyvavusio įmonės vairuotojo vykimą į draudimo įstaigą 2009-12-16 sprendime apie tai visiškai nepasisakyta. Teismas sprendime nepasisakė apie visiškai objektyvaus asmens – draudimo bendrovės atstovo G. J. P. paaiškinimus, kuriuose jis paaiškino, kad jį atsakovės direktorius 2009 m. gruodžio mėnesį informavo apie eismo įvykį, jis savo ruožtu pranešė apie tai draudikui, ir dar 2009 m. gruodžio mėnesį jis asmeniškai matė, kaip atsakovės vairuotojas buvo pats pasirašęs juodraštį apie eismo įvykio aplinkybes, su juodraščiu vyko į draudimo įstaigą, t. y. ieškovę. Be to, tas pats draudimo atstovas G. J. P. paaiškino, jog būna atvejų, kai draudimo bendrovėse tam tikri dokumentai dingsta. Teismas nenurodo, dėl kokių priežasčių nevertina patyrusio vairuotojo A. N. logiškų ir nuoseklių parodymų. Tik parvykus iš (duomenys neskelbtini), A. N. buvo nuvežtas į ieškovės biurą, pateikė eismo įvykio deklaraciją bei parašė paaiškinimą. Tai, kad po 3 metų jis negalėjo tiksliai nurodyti bendrovės darbuotojų, kurie jį priėmė ir kuriems jis pateikė dokumentus, neturi būti vertinama kaip atsakovės kaltę pagrindžianti aplinkybė. Tai, kad atsakovė su ieškove bendravo telefonu, negali būti vertinama kaip nepakankamas bendradarbiavimas ir tuo pačiu atsakovės kaltės įrodymas. Be to, jokiame teisės akte nėra reglamentuota, kaip ir kokia forma tarp draudėjo ir draudiko gali būti aiškinamasi eismo įvykio aplinkybės. Mano, kad dėl neišsaugotų dokumentų yra kalta ieškovė, o ne atsakovė. Tirdamas įrodymus teismas privalo patikrinti įrodymų sąsajumą, leistinumą, įrodomąją reikšmę, palyginti skirtingomis įrodinėjimo priemonėmis gautą informaciją, to teismas nepadarė. Ieškovė nesivadovavo CK 6.1012 str. ir išmoka nukentėjusiam Norvegijos piliečiui buvo išmokėta. Iš to darytina išvada, jog ieškovė turėjo atsakovo pateiktą eismo įvykio deklaraciją bei eismo įvykio kaltininko paaiškinimą ir pareiškė nepagrįstą ieškinį. Atsakovė elgėsi sąžiningai, teisingai, laiku informavo apie eismo įvykį ieškovę, kas patvirtina liudytojų parodymai. Jokiame teisės akte nėra nustatyta, kad apdraustasis, informavęs draudėją apie eismo įvykį, turi turėti tai pagrindžiančius rašytinius įrodymus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog ieškovė nėra gavusi jokio pranešimo apie įvykį iš atsakovės, o apie eismo įvykį sužinojo tik 2010-03-03, kai gavo paklausimą iš Norvegijos. G. P. neturi nieko bendro nei su draudimo sutarties sudarymu, nei su ieškove. Jeigu ir skambino atsakovė G. P., tai jokiu būdu nereiškia, kad jis įvykdė Taisyklių 37 p. nurodytą prievolę pranešti raštu. G. P. dirbo UAB „Balgva“ vadybininku ir nėra jokiais būdais įgalioti administruoti ieškovės vardu draudžiamųjų įvykių. Teismo išvados dėl atsakovės teikiamų nepagrįstų atsikirtimų ir pareiškimų yra teisingos, nes atsakovas vietoje bendradarbiavimo su draudimo įmone, pažeisdamas įstatyminę ir sutartinę pareigą teikti išsamią informaciją raštu, siekiant išvengti prievolės, teikia tiesos neatitinkančius pareiškimus. Kokios informacijos reikia iš atsakovo, ieškovė nurodė 2010-03-05 rašte, tačiau atsakovė ignoravo prašymą teikti informaciją ir įrodymus. Draudimo išmoka nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmokama neatsižvelgiant į anksčiau pagal tą pačią draudimo sutartį išmokėtas išmokas. Draudiko pareiga mokėti išmoką taip pat nepriklauso nuo to ar apdraustasis pagal draudimo sutartį transporto priemonės valdytojas vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, taip pat nepaisant to, ar prieš sudarant draudimo sutartį draudėjas suteikė draudikui visą būtiną informaciją, kurios reikia draudimo sutarčiai sudaryti.
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad 2008-12-12 ieškovė ir atsakovė sudarė draudimo sutartį Nr. 12 1945205, kuria apdraudė krovininį automobilį Volvo FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (b. l. 79-81). 2009-12-12 Norvegijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovės darbuotojo A. N. vairuojamas vilkikas Volvo FH 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino automobilį Citroen Xsara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 57-60, 82-102). 2010-09-14 ieškovė išmokėjo nukentėjusiajam asmeniui 7 216,88 Lt žalos atlyginimą (b. l. 10). Ieškovė kreipėsi į atsakovę 2010-03-05 raštu prašydama pateikti užpildytą pranešimą apie autoįvykį, dokumentų kopijas bei įvykyje dalyvavusių transporto priemonių nuotraukas, o 2010-10-04 pateikė pretenziją atsakovui dėl 20 proc. draudiminės išmokos grąžinimo (b. l. 7, 8). Kadangi atsakovė nepateikė ieškovei informacijos apie 2009-12-12 autoįvykį bei nesumokėjo draudiminės išmokos, ieškovė kreipėsi į teismą dėl 1 443,38 Lt draudimo išmokos grąžinimo (b. l. 2-4).
Panevėžio miesto apylinkės teismas patenkino ieškovės reikalavimą ir priteisė iš atsakovės 1 443,38 Lt draudiminę išmoką, nes atsakovė ieškovei nesuteikė informacijos bei nepateikė dokumentų apie įvykusį autoįvykį.
Šalies argumentai
Apeliantė teigia, kad: apie autoįvykį ieškovei pranešė tinkamai, telefonu, o vėliau trečiasis asmuo pateikė eismo įvykio deklaraciją bei paaiškinimą; teismas nepasisakė dėl G. J. P. paaiškinimų; be motyvų nepriėmė įmonėje naudojamos knygos apie įvykdytus pavedimus; kad draudimo bendrovė neturi pateiktų dokumentų, tai nėra atsakovės kaltė.
Apeliantės argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau –TPVCAPDĮ) 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas įpareigoja transporto priemonės valdytoją per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Neįvykdžius šios pareigos, įstatymas suteikia draudikui teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį (TPVCAPDĮ 22 str. 2 d.).
Atsiliepimas
Atsakovė teigia, kad apie autoįvykį pranešė telefonu draudimo bendrovės atstovui G. J. P. ir jis apklaustas liudytoju patvirtino, jog atsakovės atstovas skambino dėl autoįvykio. Ieškovė teigia, kad jokio pranešimo negavo ir kas yra G. J. P., nežino. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė draudimo sutartį sudarė su ieškovės (anksčiau UAB „BTA draudimas“) atstove Šiaurės brokeris, UADBB, esančia Šiauliuose (b. l. 71-72). Duomenų, kad G. J. P. yra ieškovės įgaliotas atstovas, kad jam buvo pavesta sudaryti sutartis ieškovės vardu, konsultuoti ir pan., nėra. Priešingai, pats liudytojas G. J. P. paaiškino, kad dirbo vadybininku UAB „Balgva“ ir nepatvirtino, kad buvo ieškovės įgaliotas asmuo. Taigi, remtis tokio liudytojo parodymais, kaip visiškai patikimais, kai nėra kitų leistinų įrodymų, negalima.
Šalies argumentai
Ieškovė 2010-03-05 raštu prašė atsakovės pateikti užpildytą pranešimo formą dėl 2009-12-12 autoįvykio, dokumentų kopijas bei transporto priemonės nuotraukas paštu, elektroniniu paštu arba faksu (b. l. 8). Į šį prašymą atsakovė neatsakė ir tuomet (2010-03-05) nepaaiškino, kad visi būtini dokumentai pateikti. Atsakydama į ieškoves 2010-10-04 pretenziją, atsakovė taip pat nenurodė, jog apie įvykį buvo pranešta ir kad pretenzija dėl to nepagrįsta (b. l. 7, 53). Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė neįvykdė pareigos per 3 darbo dienas pranešti draudikui apie eismo įvykį.
Negalima sutikti su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas be motyvų nepriėmė įmonėje naudojamos knygos apie įvykdytus pavedimus. Teismas argumentavo, jog atsakovės atstovo teikiamas dokumentas netiesiogiai atkartoja liudytojo duotus parodymus, todėl nepridėjo jo prie bylos (b. l. 124). Pažymėtina, kad apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateiktas darbo kalendoriaus lapas yra asmeninio pobūdžio užrašai ir nepatvirtina, jog draudikui apie eismo įvykį pranešta tinkamai (CPK 177 str.).
Nepagrįsti apeliantės argumentai, jog ieškovė nesivadovavo CK 6.1012 str. ir išmoką nukentėjusiam Norvegijos piliečiui išmokėjo, kas duoda pagrindo manyti, jog ieškovė turėjo atsakovo pateiktą eismo įvykio deklaraciją bei eismo įvykio kaltininko paaiškinimą. Draudimo išmoka nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmokama neatsižvelgiant į anksčiau pagal tą pačią draudimo sutartį išmokėtas išmokas. Draudiko pareiga mokėti išmoką taip pat nepriklauso nuo to, ar apdraustas pagal draudimo sutartį transporto priemonės valdytojas vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, taip pat nepaisant to, ar prieš sudarant draudimo sutartį draudėjas suteikė draudikui visą būtiną informaciją, kurios reikia draudimo sutarčiai sudaryti. Pavyzdžiui, draudėjo pareigos pranešti apie draudžiamąjį įvykį (CK 6.1012 straipsnio 1 dalis) nevykdymas paprastai lemia draudiko teisę sumažinti ar atsisakyti mokėti draudimo išmoką (CK 6.1012 straipsnio 2 dalis), tačiau ši bendroji draudimo sutartims teisės norma netaikoma transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo santykiams, kurių teisinis reguliavimas pirmenybę teikia ne atsakingo už žalą asmens ar jo civilinės atsakomybės draudiko, bet nukentėjusiojo interesų apsaugai. Tokie pažeidimai suteikia draudikui atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti sumokėtų sumų iš transporto priemonės valdytojo ar draudėjo (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis).
Kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatyme yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys: 2004-09-29, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-516/2004; 2005-02-15, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-58/2005 ir kt.).
Dėl to, kas pasakyta, darytina išvada, jog Panevėžio miesto apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė pagrįstą sprendimą, kurio keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.