Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų Vincentos J. T. ir J. T. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Vaivorykštė“, uždarajai akcinei bendrovei „Tikroji vaivorykštė“, A. V., antstoliams V. Š. ir T. U., AAS „BTA Insurance Company“ SE, veikiančiai per AAS „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, dėl visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimų, ir varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai V. J. T. ir J. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu (ieškiniais), ir reikalavimus patikslinę prašo: 1) pripažinti negaliojančiais ab initio UAB „Transnetas“ 2003-04-29 ir 2004-10-08 visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimus; 2) pripažinti negaliojančiais ab initio UAB „Vaivorykštė“ visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimus, kuriais 2006 m. buvo padidintas UAB „Vaivorykštė“ įstatinis kapitalas, o taip pat ir kitus dėl šio sprendimo priimtus sprendimus (sprendimą dėl įstatų keitimo dalyje dėl įstatinio kapitalo dydžio, įstatų registravimą viešajame registre ir pan.); 3) pripažinti negaliojančiais ab initio: (3.1.) atsakovės antstolės V. Š. 2004-10-28 surašytą Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 71-2148; (3.2.) atsakovo antstolio T. U. 2005-11-16 surašytą Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 71-1126; (3.3.) atsakovės antstolės V. Š. 2007-08-28 Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 71-1126; 4) taikyti piniginę restituciją: (4.1.) solidariai iš atsakovų UAB „Tikroji vaivorykštė“ ir A. V. ieškovei V. J. T. priteisti pinigų skirtumą tarp tikrosios 2004-10-28 vykusiose varžytynėse parduotų UAB „Transnetas“ 720 vnt. akcijų rinkos vertės (gavimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu vertė buvo didžiausia) ir 72 000 Lt (20 852,64 Eur) sumos, kurią atsakovė UAB „Tikroji vaivorykštė“ sumokėjo ieškovei V. J. T., arba, jei teismo ekspertizė nebūtų paskirta, priteisti 371 802,31 Eur sumą; (4.2.) solidariai iš atsakovų UAB „Vaivorykštė“, UAB „Tikroji vaivorykštė“ ir A. V. ieškovui J. T. priteisti 125 892,30 Eur skirtumą tarp tikrosios 2005-11-16 vykusiose varžytynėse parduotų UAB „Vaivorykštė“ 300 000 vnt. akcijų rinkos vertės ir 180 000 Lt (52 131,60 Eur) sumos, kurią atsakovė UAB „Vaivorykštė“ sumokėjo ieškovui J. T.; (4.3.) solidariai iš atsakovų UAB ,,Vaivorykštė“, UAB ,,Tikroji vaivorykštė“ ir A. V. ieškovui J. T. priteisti 733 672,96 Eur skirtumą tarp tikrosios 2007-08-28 vykusiose varžytynėse parduotų UAB „Vaivorykštė“ 368 441 vnt. akcijų rinkos vertės ir 227 000 Lt (65 743,74 Eur) sumos, kurią atsakovė UAB „Vaivorykštė“ sumokėjo ieškovui J. T.; 5) ieškovei V. J. T. solidariai iš atsakovų, antstolės V. Š., AAS „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per AAS „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, UAB „Vaivorykštė“, UAB „Tikroji vaivorykštė“ ir A. V. priteisti patirtą turtinę žalą (kurios dydis bus nustatytas paskirtos ekspertizės metu), kilusią dėl šių atsakovų neteisėtų veiksmų, varžytynėse vykdant ieškovei priklausiusių UAB „Transnetas“ akcijų pardavimą 2004-11-28; 6) ieškovui J. T. solidariai iš atsakovų antstolės V. Š., antstolio T. U., AAS „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per AAS „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, UAB „Vaivorykštė“, UAB „Tikroji vaivorykštė“ ir A. V. priteisti patirtą turtinę žalą (kurios dydis bus nustatytas paskirtos ekspertizės metu), kilusią dėl šių atsakovų neteisėtų veiksmų, varžytynėse vykdant ieškovui priklausiusių UAB „Vaivorykštė“ akcijų pardavimą 2005-11-16 ir 2007-08-28; 7) ieškovei V. J. T. solidariai iš atsakovų UAB „Tikroji vaivorykštė“ ir A. V. priteisti patirtą turtinę žalą (kurios dydis bus nustatytas paskirtos ekspertizės metu), kilusią dėl nepagrįsto UAB „Transnetas“ įstatinio kapitalo didinimo 2003 ir 2004 m.; 8) ieškovui J. T. solidariai iš atsakovų UAB ,,Vaivorykštė“ ir A. V. priteisti patirtą turtinę žalą, kilusią dėl nepagrįsto UAB „Vaivorykštė“ įstatinio kapitalo didinimo; 9) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.Vilniaus apygardos teisme 2017-12-12 gautas V. J. T. prašymas ieškovę V. J. T. pakeisti jos teisių perėmėju J. T.. Prašyme nurodoma, kad 2017-12-12 tarp ieškovės V. J. T. ir J. T. buvo sudaryta reikalavimų teisių perleidimo sutartis (CPK 48 str.), pagal kurios 1.5 punktą, reikalavimų teisės perleidžiamos nuo sutarties pasirašymo dienos.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylų sujungimo

Atsakovas AAS „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per AAS „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo sujungti civilines bylas, nagrinėjamas Lietuvos apeliaciniame teisme pagal ieškovo J. T. atskiruosius skundus.Lietuvos apeliacinis teismas 2018-02-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-237-180/2018 jau išnagrinėjo J. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017-10-23 nutarties, kuria atsisakyta ieškovą J. T. pakeisti šioje byloje jo teisių perėmėju Ž. A., skundžiamą teismo nutartį palikęs nepakeistą. Todėl prielaidų apsvarstyti tokio prašymo pagrįstumo klausimą neliko.

Dėl apelianto teisės pateikti atskirąjį skundą

Atsakovai atsiliepime nurodo ir tokią aplinkybę, kad apeliantas J. T. yra praleidęs terminą atskirajam skundui paduoti, todėl šis skundas buvo priimtas ir atsiųstas nagrinėti apeliacinės instancijos teismui nepagrįstai. Tokie atsikirtimų į atskirąjį skundą argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo dviem atvejais: pirma, CPK ir kituose įstatymuose tiesiogiai nurodytais atvejais; antra, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju teismo nutartis, kuria atsisakoma įteisinti byloje teisių perėmimą, yra skundžiama atskiruoju skundu, kadangi teisių perėmėjui ji užkerta kelią dalyvauti procese (CPK 334 str. 1 d. 2 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014). Ieškovė V. J. T. 2017-12-13 pateikė į bylą prašymą išpręsti jos procesinių teisių perleidimo apeliantui J. T. klausimą kartu su patikslintu ieškiniu ir Reikalavimų teisių perleidimo sutartimi. Pirmosios instancijos teismas 2017-12-13 įvykusiame teismo posėdyje protokoline nutartimi nutarė šį prašymą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka. Rašytinio proceso tvarka ir buvo 2017-12-20 priimta skundžiama nutartis, prašymas nepatenkintas bei nurodyta, kad ši nutartis skundžiama per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Toks nutarties apskundimo tvarkos įvardijimas visiškai atitinka CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatytą nutarčių, priimtų rašytinio proceso tvarka, apskundimo terminą bei šio termino skaičiavimo pradžią. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovai UAB „Tikroji vaivorykštė“, UAB „Vaivorykštė“ ir A. V. savo atsiliepime į atskirąjį skundą nepagrįstai teigia, jog skundžiama nutartis priimta 2017-12-13 vykusiame teismo posėdyje, nors šio posėdžio metu, kaip minėta, teismas nutarė prašymą išspręsti rašytinio proceso tvarka, kaip tai ir numatyta CPK 48 straipsnio 1 dalyje. Nėra teisiškai pagrįsti ir tokie atsakovų atsiliepimo į skundą teiginiai, kad apeliantas yra EPP sistemos vartotojas, todėl apie skundžiamą nutartį turėjo sužinoti 2017-12-20, t. y. tuomet, kai ji buvo įkelta į EPP sistemą. CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje yra numatyta, kad byloje dalyvaujančiam asmeniui procesinį dokumentą įteikiant elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Skundžiama nutartis per EPP sistemą buvo išsiųsta sekančią dieną po jos priėmimo – 2017-12-21, todėl tinkamai įteikta bylos šalims buvo tik 2017-12-24 (po 2017-12-21 sekanti diena buvo ne darbo diena). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstsuotina, kad apeliantas 2017-12-28 pateikė atskirąjį skundą turėdamas tokią teisę bei nepraleidęs termino atskirajam skundui paduoti.

Dėl procesinių teisių perėmimo

CPK 48 straipsnyje nustatyta, jog tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kitais įstatymų numatytais atvejais), teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas.Procesinio teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises (pvz., reikalavimo perleidimas), perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos. Pabrėžtina, kad procesinis teisių perėmimas yra proceso teisės, o ne materialiosios teisės institutas, todėl procesinės teisės perimamos vadovaujantis civilinio proceso, o ne materialiosios teisės normomis. Dėl to sprendžiant procesinių teisių perėmimo klausimą negali būti svarstomi suinteresuotų asmenų argumentai, susiję su jų prievole išieškotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014). Taigi teismas, gavęs informaciją ir įrodymų apie įvykusį materialiųjų teisių perėmimą, privalo svarstyti procesinių teisių perėmimo klausimą nepriklausomai nuo byloje dalyvaujančių asmenų valios ar jų (ne)sutikimo su reikalavimų perleidimo sutartimi, lemiančia procesinių teisių perėmimą. Minėta, kad procesinių teisių perėmimas negalimas tik tuomet, kai apskritai neleidžiama perimti atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių. Pagal CK 6.102 straipsnio nuostatas, neleidžiama perimti materialiųjų subjektinių teisių tuomet, kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu (reikalavimą išlaikyti, reikalavimą atlyginti žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimio ar gyvybės atėmimo ir pan.), taip pat draudžiama perleisti reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas, neleidžiama perleisti reikalavimo CK 6.102 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nurodytiems asmenims. Tik tokiu atveju nebūtų galimybės perimti procesinių teisių ir įstoti į bylą vietoje buvusios šalies. Sprendžiant klausimą, ar konkrečiame ginčo materialiajame teisiniame santykyje galimas teisių perėmimas, būtina išsiaiškinti ginčo teisinio santykio pobūdį ir nustatyti byloje pareikštų reikalavimų ryšį su iš bylos siekiančia pasitraukti šalimi. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomentų, kad reikalavimą pagal įstatymą perleisti draudžiama. Pirmosios instacijos teismas taip pat nenustatė ir nepasisakė, kad atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių nebuvo galima perimti (kad materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su ieškove V. J. T. ). Procesinių teisių perėmimui reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Procesinio teisių perėmimo klausimas turėtų būti išsprendžiamas toje proceso stadijoje, kurioje įvyko juridiniai faktai, nulėmę šalies pasitraukimą iš ginčijamo teisinio santykio, tačiau minėta nuostata neeliminuoja būtinumo klausimą dėl procesinių teisių perėmimo išspręsti būtent tada, kai toks (faktinis ir teisinis) pagrindas atsirado. Jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014). Proceso teisės normos nustato teismo pareigą savo iniciatyva imtis veiksmų tinkamai išspręsti reikalavimo teisę perleidusios šalies ir jos teisių perėmėjo procesinės padėties klausimus (CPK 48 str. 1 d.).Atsižvelgiant į tai, kas buvo pasakyta, taip pat į nurodytą kasacinio teismo praktiką, pripažintina, kad materialiojo teisinio santykio subjektai pasikeitė, vadinasi, buvo privaloma išspręsti ir procesinių teisių perėmimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto skundo argumentais, jog vien restitucijos taikymo byloje galimybė, kuria, atmesdamas V. J. T. prašymą, rėmėsi pirmosios instancijos teismas, savaime neteikė pagrindo atsisakyti pakeisti šalį. Pažymėtina, kad teismas, nustatęs, kad restitucija taikytina, turi nustatyti ne tik restitucijos būdą (CK 6.146 str.), tačiau taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos ar apskritai jos netaikyti (CK 6.145 str. 2 d.). Kita vertus, savo pažeistų teisių gynybos būdą renkasi pati šalis, tą lemia dispozityvumo principas (CPK 12 str., CK 1.138 str.), o šiuo konkrečiu atveju nėra prašoma restitucijos natūra, o siekiama gauti piniginę satisfakciją (nuostolių atlyginimą). Pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju nėra galimybės tinkamai išspręsti materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, nes nėra visiškai aišku, ar J. T. yra perleistos visos reikalavimo teisės, susijusios su ginčo akcijų nuosavybės teisėmis, stokoja pagrįstumo. Reikalavimų teisių perleidimo sutarties tekste pažymėta, kad yra perleidžiamos visos reikalavimų teisės, kylančios iš pradinei kreditorei V. J. T. iki varžytinių priklausiusių 720 vnt. UAB „Transnetas“ akcijų (sutarties 1.1. p.). Kaip šioje nutartyje nurodyta pirmiau, sprendžiant klausimą, ar konkrečiame ginčo materialiajame teisiniame santykyje galimas teisių perėmimas, būtina išsiaiškinti ginčo teisinio santykio pobūdį ir nustatyti byloje pareikštų reikalavimų ryšį su iš bylos reikalavimų teisių perleidimo sutarties pagrindu pasitraukusios šalies asmeniu. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas yra kilęs iš akcijų pardavimo varžytynėse ir dėl to patirtos žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl reikalavimų teisių perleidimo, neatsižvelgė į V. J. T. byloje reiškiamus reikalavimus bei jų atsiradimo pagrindą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui yra žinoma, kad UAB „Transnetas“ yra likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, o V. J. T. priklausiusios šios bendrovės akcijos jau yra parduotos iš varžytytnių (nuo 2005 m. jai nebepriklauso), kurių aktai ir yra ginčijami. Todėl akivaizdu, kad V. J. T. negali / negalėjo perleisti jai nebepriklausančių akcijų, nes šios akcijos nėra ir negali būti civilinės apyvartos objektu. Tokiu atveju pritartina apeliantui, kad byloje pateikta 2017-12-20 reikalavimų teisių perleidimo sutartis patvirtina asmenų materialiųjų teisių ir pareigų ginčijamuose teisiniuose santykiuose pasibaigimą, atsiradimą bei pasikeitimą, ir vien šios sutarties pakanka pagal CPK 48 straipsnį įvykusiam reikalavimo perleidimui konstatuoti. Reikalavimų teisių perleidimo sutartimi V. J. T. pasitraukė iš teisinio santykio, siejusio ją su UAB „Transnetas“, ir iš šio santykio, susijusio su atsakovais, kildinamais reikalavimais (prievolėmis), o šio santykio šalimi tapo J. T.. Todėl skundžiama nutartis panaikinama ir V. J. T. prašymas tenkinamas (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).Reikalavimo teisės perleidimas šiuo atveju nepažeidžia atsakovų teisių ir nevaržo jų interesų, o tarp šalių kilęs ginčas ir pareikšti reikalavimai teisme nekeičia reikalavimų teisių perleidimo teisinio fakto. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nenustatyta, kad Reikalavimų teisių perleidimo 2017-12-12 sutartis, kurios pagrindu V. J. T. perleido J. T. reikalavimų teises, kylančias iš V. J. T. priklausiusių UAB „Transnetas“ 720 vnt. akcijų, reikalavimus dėl šių akcijų varžytynių aktų ginčijimo, UAB „Transnetas“ visuotinių akcininkų susirinkimų ginčijimo, restitucijos taikymo, skolos priteisimo, žalos atlyginimo, ekspertizės skyrimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, taip pat prievoles, kylančias iš reikalavimų teisių, kurios jai susidarė iki reikalavimų teisių perleidimo dienos, būtų nuginčyta ar ginčijama teisme. Todėl šiame kontekste atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, susiję su V. J. T. sveikatos būkle, jos parašų tikrumu ar inicijuotu ikiteisminiu tyrimu, nėra aktualūs.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti.

Pakeisti Vincentą J. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos teisių perėmėju J. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal 2017 m. gruodžio 12 d. Reikalavimų teisių perleidimo sutartį.