- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-22
- Bylos Nr.
- 2S-1494-467/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Dalia Višinskienė, Andžej Maciejevski
- Atsakovas
- K. V.
- Ieškovas
- L. V.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo K. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui K. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė L. V. 2009-08-14 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: santuoką, sudarytą 2003-08-08 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje tarp L. V. ir K. V. , nutraukti dėl atsakovo K. V. kaltės; nustatyti sūnaus D. V. gyvenamąją vietą kartu su motina L. V. ; priteisti iš atsakovo nepilnamečio D. V. , gimusio 2005-03-08, išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt iki vaiko pilnametystės (iki 2023-01-08), išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymą atsakovas privalo sumokėti ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20-os kalendorinės dienos, pervedant lėšas į ieškovės sąskaitą bei pavedant ieškovei šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę V.; nustatyti, jog sutuoktiniai po santuokos nutraukimo vienas kitam išlaikymo neteiks; padalinti santuokoje įgytą turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė nepilnamečio D. V. laikiną gyvenamąją vietą su motina L. V. iki bus išnagrinėta byla; priteisė iš atsakovo K. V. nepilnamečiui sūnui D. V. kas mėnesį mokamą 300 Lt laikiną išlaikymą iki bus išnagrinėta byla. Atsižvelgęs į ieškinyje nurodytas aplinkybes ir į tai, kad ieškovė ir atsakovas gyvena atskirai, ieškovė su sūnumi D. V. gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, atsakovas gyvena tėvų bute, sutuoktinių santykiai yra įtempti, konfliktuoja tarpusavyje, nesutaria dėl vaiko gyvenamosios vietos ir jo išlaikymo, taip pat, jog atsakovas neteikia išlaikymo nepilnamečiui sūnui, bendraudamas su vaiku, neigiamai atsiliepia apie vaiko motiną, grasina atimti vaiką, teismas konstatavo, jog, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, reikalinga laikinai nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina. Teismas taip pat, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas nevykdo CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką, padarė išvadą, jog iš atsakovo nepilnamečiui sūnui priteistinas 300 Lt kas mėnesį mokamas laikinas išlaikymas iki bus išnagrinėta byla.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas K. V. prašo nutartį panaikinti arba pakeisti, nustatant bendravimo tvarką su sūnumi D. V. , kuri buvo nustatyta šalių susitarimu Vaikų teisių apsaugos tarnybos. Nurodo, kad nuo 2009 m. sausio mėnesio negyvena kartu su ieškove. Tarpusavio susitarimu buvo nusprendę, kad sūnus D. V. savaitę gyvens su ieškove ir savaitę su atsakovu. Ieškovei atvykus paimti sūnų iš darželio, jis nuolat verkdavo, nenorėdavo važiuoti su ieškove, pageidavo likti su atsakovu, todėl vaikas buvo traumuojamas. Atsakovas ilgą laiką buvo vaiko priežiūros atostogose, todėl sūnus yra labiau prisirišęs prie jo. Ieškovė nepakankamai rūpinasi sūnumi, kadangi paėmusi vaiką, jį palieka savo tėvų namuose Utenoje, taip pat tiek ji, tiek ieškovės šeima nuteikinėja sūnų prieš atsakovą, dėl ko vaikas tapo irzlus, mikčiodavo. Pastaruoju metu ieškovė įvairiais būdais stengiasi pakenkti atsakovo bendravimui su vaiku, slepia vaiką ir neleidžia su juo matytis. 2009-08-10 atsakovas negalėdamas pasiimti vaiko iš ieškovės tėvų namų Utenoje, kreipėsi į Utenos vyriausiąjį policijos komisariatą. 2009-08-04 atsakovas kreipėsi į Vaikų teisių apsaugos tarnybą, kuriai padedant, buvo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, kuri galiojo iki šiol. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, bus pažeisti tiek vaiko interesai bendrauti su tėvu, tiek atsakovo, kaip vaiko tėvo, interesai, kadangi bus apribota galimybė bendrauti su sūnumi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė L. V. prašo atskirąjį skundą atmesti, nutartį palikti galioti. Nurodo, kad atsakovas nepagrįstai apeliuoja į buvusius susitarimus dėl sūnaus gyvenamosios vietos, kadangi toks susitarimas buvo išgautas naudojant psichologinį smurtą ir grasinant visai neleisti matyti sūnų. Susitarimas, jog viena savaitę sūnus gyvena su ieškove, kitą - su atsakovu, tapo žalingas vaikui, kadangi sūnus yra nustatinėjamas ir įkalbinėjamas prieš ieškovę, sūnus yra traumuojamas ir tai neigiamai atsilieps jo ateičiai. Atsakovas ne kartą paėmęs sūnų slėpė nuo ieškovės. Sūnus yra prisirišęs prie ieškovės. Ieškovė laukiasi kūdikio ir, norėdama išvengti konflikto bei baimindamasi dėl savo sveikatos būklės, pasirašė atsakovo minimą susitarimą Vaikų teisių apsaugos tarnyboje. Ieškovė yra dekretinėse atostogose ir į darbą neina, todėl visą savo dėmesį skiria sūnui. Sūnui su atsakovu bendrauti niekada nedraudė ir netrukdė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių, tarp kurių – nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas bei jo išlaikymas (b.l. 8-17). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškinyje išdėstytas aplinkybes - kad sutuoktinių santykiai įtempti, jie konfliktuoja tarpusavyje, nesutaria dėl vaiko gyvenamosios vietos ir jo išlaikymo, atsakovas neteikia vaikui išlaikymo, bendraudamas su vaiku neigiamai atsiliepia apie vaiko motiną, grasina atimti vaiką - siekdamas apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus bei vadovaudamasis CK 3.65 straipsnio 1 dalyje numatyta teismo teise, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - nustatė nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisė iš atsakovo nepilnamečiui vaikui D. V. kas mėnesį mokamą 300 Lt laikiną išlaikymą iki bus išnagrinėta byla. Atsakovas atskirajame skunde tvirtina, kad šalys tarpusavio susitarimu buvo nusprendę, jog sūnus D. V. savaitę gyvens su ieškove, savaitę su atsakovu. Nurodo, kad ieškovė taip pat nepakankamai rūpinasi sūnumi, palieka vaiką pas tėvus Utenoje, nuteikinėja sūnų prieš atsakovą, dėl ko vaikas tapo irzlus, mikčioja. Atsakovas ilgą laiką buvo vaiko priežiūros atostogose, todėl sūnus yra labiau prisirišęs prie atsakovo. Taip pat sūnui esant kartu su atsakovu, atsakovas jį išlaikė ir išlaiko iki šiol. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškove bus pažeisti tiek vaiko interesai bendrauti su tėvu, tiek apribota atsakovo galimybė bendrauti su vaiku. Tačiau tokie apelianto atskirojo skundo argumentai nėra pagrindu panaikinti apskųstąją teismo nutartį.
Santuokos nutraukimo bylose teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, CPK 144 straipsnio 1 dalies pagrindu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnyje. Šios priemonės taikomos, kai yra reali grėsmė vaiko ar sutuoktinio turtiniams ir asmeniniams neturtiniams interesams, jų taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagrindas taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaikų ar vieno sutuoktinio teisės ir interesai. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai gyvena skyrium, teismas, siekdamas apsaugoti vaiko interesus, gali nustatyti jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kol šis klausimas nėra išspręstas galutinai. Atsižvelgdama į tai, jog pagal ieškinyje dėstomas aplinkybes atsakovas netinkamai vykdo savo kaip tėvo pareigas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip nepilnamečio sūnaus laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove ir atsakovo įpareigojimas teikti laikiną išlaikymą sūnui, buvo paskirta tikslingai, atsižvelgiant į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, laikantis materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinosios globos nustatymo pagrindus. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra suformuota nuostata, kad mažamečiam vaikui labiau reikalinga motinos globa, todėl motina, esant kitoms tėvų sąlygoms vienodoms, turi pirmenybės teisę vaiką auklėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2005, 2000-04-26 nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-474/2000).
Pirmosios instancijos teismas į tokią teismų praktiką atsižvelgė, nes šalių sūnui šiuo metu yra tik keturi metai, todėl jam labiau reikalinga motinos globa. Be to ieškovė gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute Laisvės pr. 115A-42, Vilniuje, todėl nepilnamečio vaiko interesai geriau bus užtikrinami laikiną gyvenamąją vietą nustatant su motina nuolatinėje jos gyvenamojoje vietoje. Vien tai, kad atsakovas kurį laiką buvo vaiko priežiūros atostogose, o nuo 2009 m. su vaiku matydavosi periodiškai pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus nustatytą bendravimo tvarką (b.l. 4), nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo. Pažymėtina, jog dauguma atsakovo atskirojo skundo argumentų iš esmės yra susiję su atsakovo bendravimo su sūnumi galimybės apribojimu, nustačius vaiko laikiną gyvenamąją vietą su motina, tačiau, jeigu toks klausimas iškiltų bylos nagrinėjimo eigoje, jis galėtų būti išspręstas CPK I dalies XI skyriaus 5 skirsnio tvarka.
Atmestinas taip pat apelianto motyvas, kuriuo jis nesutinka, jog atsakovas neteikė ir šiuo metu neteikia išlaikymo, kaip ieškinyje tvirtina ieškovė. Pažymėtina, kad vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį laikiną išlaikymą, nes realiuosius vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo dydžio, jo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams klausimai bus išspręsti teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 249 str., 250 str.). Teismų praktikoje pripažįstama, jog minimalius vaiko poreikius gali užtikrinti periodinės išmokos, kurios lygios vienos minimalios mėnesinės algos dydžiui – 800 Lt per mėnesį. Atsižvelgiant į teismų praktiką šiuo klausimu, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi priteistas laikinas išlaikymas vaikui – po 300 Lt kas mėnesį nėra pernelyg didelis. Teismas, nustatydamas tokio dydžio laikiną išlaikymą, visiškai pagrįstai rėmėsi CK 3.192 straipsnio nuostatomis, tik preliminariai įvertindamas byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius ieškovės materialinę padėtį, vaiko sveikatą ir jo poreikius, atsakovo gaunamas pajamas, taip pat atsižvelgdamas į teismų praktikoje taikomą orientacinį mėnesio minimalios algos kriterijų (CK 6.461 str. 2 d.). Atsakovas apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, kad priteistas laikino išlaikymo dydis neatitinka jo turtinės padėties ar kad jo finansinė padėtis neleidžia teikti nurodyto dydžio laikiną išlaikymą sūnui. Duomenų, kad po laikino išlaikymo priteisimo iš esmės būtų pasikeitusi atsakovo turtinė padėtis, atsakovas taip pat nepateikė.
Kiti atsakovo atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Atmetus atskirąjį skundą, iš atsakovo valstybei priteistinos 9,85 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo K. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 9 (devynis) litus 85 centus pašto išlaidų.