Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, dalyvaujant prokurorei J. Ž., nukentėjusiajai J. R., kaltinamajam A. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. R. (A. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2006-10-06 Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 259 str. 1 d., 259 str. 2 d., BK 63 str., 6 MGL (750 Lt) bauda; 2007-02-07 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: pripažintas kaltu pagal BK 259 str. 1 d. ir paskirta 3 MGL (375 Lt) dydžio bauda; pritaikius BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirta galutinė bausmė - 6 MGL (750 Lt) dydžio bauda;

2) 2006-10-27 Vilniaus r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 1 d., 8 MGL (1000 Lt) bauda;

3) 2007-03-27 Vilniaus m. 3-iojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 str. 2 d., 63 str. 1 d., 3 d., paskirta galutinė subendrinta bausmė - 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda;

4) 2008-01-31 Vilniaus r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 str. 2 d., laisvės apribojimu 10 mėn., įpareigojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, gydytis nuo narkomanijos;

5) 2008-05-07 Vilniaus r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 294 str. 2 d., BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str., paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn.;

6) 2008-08-25 Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 dalį, 180 str. 2 d., BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn.; 2009-11-18 Kaišiadorių r. apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BVK 157 str. 3 d. 3 p., BPK 362 str., paleistas lygtinai neatlikus 8 mėn. 22 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, įpareigojant 4 kartus per mėnesį registruotis bausmę vykdančioje institucijoje pagal gyvenamąją vietą, neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 06.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų ilgiau kaip 7 paroms;

7) 2010-12-23 Vilniaus r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta galutinė subendrinta bausmė - 1 m. laisvės atėmimo;

8) 2012-10-02 Vilniaus m. 3-iojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 str. 1 d., 10 MGL dydžio bauda;

9) 2013-11-20 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. (2 epizodai), 5 mėn. laisvės atėmimo;

11) 2016-09-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. (2 epizodai), 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., laisvės atėmimu 1 m. 4 mėn., bausmė įvykdyta,

12) 2017-01-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dvi veikos). BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi 3 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant vadovaujantis BK 75 straipsniu 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 3) gydytis nuo priklausomybės narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms, 4) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, 5) per vieną mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; 4) atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.

13) 2017 m. gegužės 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64-1 straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2017-01-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi taikant bausmių apėmimą, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, paskirti galutinę subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant vadovaujantis BK 75 straipsniu 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 3) gydytis nuo priklausomybės narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms, 4) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, 5) per vieną mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; 4) atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. 2018 m. liepos 21 d., apie 23.20 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sutuoktinę J. R., tai yra kilusio konflikto metu tyčia rankomis tris kartus pastūmė sutuoktinę J. R., po ko tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus du kartus ranka sudavė per veidą ir ne mažiau tris kartus į galvą, po to sugriebė rankomis už kaklo ir smaugė. Nukentėjusiajai ištrūkus ir pradėjus kviestis pagalbos rankos delnu uždengė burną, po ko pirštus įkišo į burnos vidų ir tempė už burnos gleivinės bei pastūmė nukentėjusiąją, dėl ko ši atsitrenkė į langą. Tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai J. R. fizinį skausmą

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas G. Č. parodė, kad dirba Vilniaus apsk. VPK Patrulių rinktinėje. 2018-07-22 dirbant pagal iš anksto patvirtintą grafiką, iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė sutuoktinis. Atvykus nurodytu adresu jie užlipo į namo antrą aukštą, kur prie durų sėdėjo ir rūkė vyras, vardu A. R., namie buvo J. R., su kūdikiu, taip pat bute buvo A. R. motina. J. R. paaiškino, kad jos vyras A. R., jai apdraskė veidą ir kaklą, taip pat pasakė, kad jai į burną įkišo ranką ir plėšė žandą iš vidaus. J. R. paaiškino, kad šiais savo veiksmais jos vyras A. R. sukėlė jai fizinį skausmą. Moteriai ant veido, o būtent ant smakro ir kairiojo skruosto matėsi įdrėskimai. J. R. buvo blaivi. A. R. nieko neginčijo, viską patvirtino, ramiai persirengė ir jie jį pristatė į policijos komisariatą. A. R. motina nesikišo, nieko nesakė. Ar bute buvo sudaužytas langas, jis nepamena, jie nieko apie langą nesakė. A. R. nieko apie tai, kad jis buvo apdraskytas, ar pati J., prieš jį kaip nors smurtautų, nieko nesakė. Pati J. R. buvo susijaudinusi, jiems atvažiavus ji jau neverkė. Daugiau dėl šio įvykio neturi ką papasakoti (b. l. 34-35)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta G. Z. parodė, kad nors įtariamasis šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje, yra jos sūnus A. R., tačiau sutinka duoti parodymus. Nori paaiškinti, kad (duomenys neskelbtini) turi butą, kuriame negyvena, ten gyvena jos sūnus A. R. su savo žmona J. R. ir jų kūdikiu A. 2018-07-21 apie 23.30 valandą jai paskambino jos sūnaus žmona J., kuri rėkė į ragelį, kad ji skubiai atvažiuotų. Daugiau ji jai nieko nepasakė, ji iš karto įsėdo į mašiną ir nuvažiavo iki buto, kuriame gyvena sūnus su šeima. Jai atvažiavus iki namo, kuriame jie gyvena, namo kieme pamatė su kūdikiu ant rankų vaikštantį A., paskui jį vaikščiojo J. Tuo momentu jie tiesiog vaikščiojo, nešūkavo, ji jiems pasakė, kad eitų į butą, ir jie visi kartu ten nuėjo. Namuose J., pradėjo sakyti, kad ją A., pastūmė ant lovos, ji alkūne išdaužė langą, A., sakė, kad langą J., išdaužė koja. J., jai pasakė, kad A., ją stumdė ir griebė už kaklo. Ant jos dešinio žando buvo įdrėskimas, kitų smurto žymių iš karto nesimatė. Po to, kitą dieną, kadangi J., nešioja auskarą, virš lūpos jai išryškėjo aplink auskarą mėlynė. Kambaryje mėtėsi A., suplėšytos kelnaitės, bei buvo apdraskyta jo nugara. A., pasakė, kad jie susikivirčijo žodžiu, po ko jis ją pastūmė ir jie tarpusavyje apsidraskė. Pati muštynių nematė, kas kaip buvo iš tikrųjų žino tik iš jų abiejų pasakojimų. Tai antras atvejis, kai Jūratė kviečia policiją. Pirmą kartą ji iškvietė policija, nes jie žodžiu susiginčijo, tačiau tai buvo ginčas žodžiu ir ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo. Tuo metu, atvažiavus pareigūnams, J., jai girdint patvirtino, kad A., jos nemušė, kad jie susiginčijo žodžiu. Tuo metu, jai irgi skambino J., ir dėl to ji irgi buvo atvažiavusi. Nori paaiškinti, kad tiek J., tiek sūnus gydosi pagal metodono programą, nežino, ar šiuo metu jie vartoja narkotikus. Namuose narkotikų radusi nebuvo, dažnai pas juos atvažiuoja. Vaikas visada yra prižiūrėtas, pamaitintas ir švarus (b. l. 37-38).

Apžiūros protokole nurodoma, kad tyrimui elektroniniu paštu iš Bendrojo pagalbos centro pateiktas 1 garso įrašas. Kompiuterio „HP“ ir ausinių „Pioneer“ pagalba perklausytas garso įrašas. Padarytas garso įrašo, gauto iš numerio (duomenys neskelbtini) aprašas. Garso įrašas: download_10.102.186.21_2018-07-22_00-29-09_25.07, mp3 Pokalbio trukmė: 01:03. Skambučio garsas, girdimas moters verkimas, skambučio garsas. Moters balsas balsas: 112. II moters balsas: (girdisi, kad verkia) labas vakaras. Moters balsas: Labas vakaras. II moters balsas: Norėtumėme policiją, vyras smurtauja (verkia). Moters balsas: Kokiu adresu. II moters balsas: (duomenys neskelbtini). Moters balsas: Ponia, nieko nesupratau, (duomenys neskelbtini) gatvė, kiek? II moters balsas: (duomenys neskelbtini) (verkia). Moters balsas: (duomenys neskelbtini)? II moters balsas: Taip (verkia), nesuprantama frazė. Moters balsas: Greitoji reikalinga? II moters balsas: Ne, greitoji nereikalinga (verkia). Moters balsas: Nu tai prašau tada nusiraminti ir neverkti, nes nei vieno žodžio nesuprantu. II moters balsas: Gerai, ačių. Moters balsas: Kelintas aukštas? Vyro balsas: Leliuką atnešk. III Moters balsas: Toj, toj atnešiu vaiką. Moters balsas: Kelintas aukštas? Vyro balsas: Leliuką atnešk. II moters balsas: Neatiduoda vaiko. Moters balsas: Kelintas aukštas? II moters balsas: Čia pirmas aukštas, nuosavas namas. Moters balsas: Durų kodas? II moters balsas: Nėra. Moters balsas: Mažamečių yra? II moters balsas: Nu, 4 mėnesių mergaitė 5 ( kalbanti moteris verkia). Moters balsas: Mhh, čia Jūsų vyras sumušė? II moters balsas: Taip (verkia). Moters balsas: Jūsų vardas? II moters balsas: J. Moters balsas: O pavardė? II moters balsas: R. Moters balsas: Gerai, laukit. II moters balsas: Laukiu, ačiū. Pokalbis baigėsi (b. l. 39-42).

2018-07-22 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra (duomenys neskelbtini) esantis butas. Butas yra dviejų aukštų daugiabutyje. Namo kairėje, žiūrint nuo gatvės, prie įėjimo į namą, ant žemės guli stiklo šukės. Apžiūrimas butas yra antrame namo aukšte, įėjimas į laiptinę nuo gatvės pusės. Užėjus į butą yra virtuvė, iš jos praėjimas į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame stovi lova, lovytė. Kambario dešinysis langas yra dviejų rėmų, išorinis rėmas be stiklo. Po langų ant žemės yra paminėtos stiklo šukės. Iš šio kambario yra durys į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), iš šio kambario durys į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), toliau kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). Bute bendra tvarka nepažeista, daugiau nusikaltimo pėdsakų ar pašalinių daiktų nematyti (b. l. 2-3).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad A. R. padarė įstatymo uždraustą veiką - kaltinime nurodytu metu ir vietoje, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sutuoktinę J. R., tai yra kilusio konflikto metu tyčia rankomis tris kartus pastūmė sutuoktinę J. R., po ko tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus du kartus ranka sudavė per veidą ir ne mažiau tris kartus į galvą, po to sugriebė rankomis už kaklo ir smaugė. Nukentėjusiajai ištrūkus ir pradėjus kviestis pagalbos rankos delnu uždengė burną, po ko pirštus įkišo į burnos vidų ir tempė už burnos gleivinės bei pastūmė nukentėjusiąją, dėl ko ši atsitrenkė į langą. Tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai J. R. fizinį skausmą. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. A. R. teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė, kokius smurtinio pobūdžio veiksmus atliko prieš nukentėjusiąją, suprato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiosios J. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kurie vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu. Vertindamas ne esminius neatitikimus tarp nukentėjusios J. R. ir kaltinamojo A. R., teismas pažymi, kad konfliktas įsiplieskė spontaniškai, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji buvo emociškai įsiaudrinę, todėl natūralu, kad jų parodymai detalėse skiriasi. Svarbu pažymėti, kad kaltinamojo ir nukentėjusios parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai G. Z. ir G. Č.. Nusikalstamos veikos pasekmės nustatytos remiantis tiek nukentėjusios, tiek kaltinamojo parodymais, taip pat jos užfiksuotos ir foto nuotraukose (b. l. 5-7). Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama A. R. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes A. R. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamajam A. R. be kitų veiksmų buvo inkriminuotas ir nukentėjusios pastūmimas po ko ji atsitrenkė į spintą. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad ši aplinkybė teisiamojo posėdžio metu nepasitvirtino. Kaltinamasis apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nepripažino, kad nuo jo pastūmimo nukentėjusioji trenkėsi į spintą. Nukentėjusioji J. R. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją šios aplinkybės taip pat nenurodė. Kiti bylos duomenys tokių aplinkybių taip pat nepatvirtina. Nesant objektyvių ir neabejotinų duomenų apie nukentėjusios atsitrenkimą į spintą susistumdymo metu, ši aplinkybė iš kaltinimo šalinama.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, įvertina teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytą jos atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 61 straipsnio 4 dalies). Teismas įvertina A. R. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstami veiksmai šeimos nariui - sutuoktinei sukėlė fizinį skausmą. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad A. R. praeityje teistas, nusikalstamą veiką padarė bausmės atidėjimo laikotarpiu, tačiau yra vedęs, dirba, išlaiko mažametį vaiką, gydosi priklausomybės ligas. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant artimą sankcijoje numatytam vidurkiui.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina galutinė bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, teismas turi įvertinti ir visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015 ir kt.). Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad A. R. dirba, išlaiko mažametį vaiką, deda pastangas gydantis priklausomybės ligas. Nukentėjusioji, sakydama baigiamąją kalbą, pabrėžė, kad A. R. jos atsiprašė, ji jam atleido, jis yra vienintelis visos šeimos, įskaitant ir mažametį vaiką, maitintojas. Nukentėjusios teigimu, skyrus A. R. realią laisvės atėmimo bausmę, ji nesugebės viena išlaikyti mažamečio vaiko, ji negana jokių pajamų, kaltinamojo elgesys pasikeitė. Svarbu akcentuoti ir tai, kad A. R. skyrus realią laisvės atėmimo bausmę, jis praras darbą, nuolatines pajamas, kas apsunkins ankstesniu nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų – atlyginti žalą, įvykdymą. Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog A. R. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu, paskiriant atitinkamus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę, kaltinamajam padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Tokia bausmė atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo A. R. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis ir jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliam įstatymo numatytam laikotarpiui.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 72² straipsniu teismas gali įpareigoti kaltinamąjį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kai veika padaryta artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šioje byloje kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė prieš savo šeimos narį – sutuoktinę, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307 straipsniais

nusprendė:

A. R. (A. R.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. R. (A. R.) paskirti laisvės atėmimą 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2017 m. gegužės 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir galutinę subendrintą bausmę A. R. (A. R.) skirti laisvės atėmimą 3 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 5, 7, 8, 10 punktais bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; gydytis nuo priklausomybės narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms; būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 6 val. iki 22 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje; atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.

Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinam sulaikyme nuo 2018 m. liepos 22 d. iki 2018 m. liepos 13 d. vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, A. R. (A. R.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.