Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-09-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-329-257/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Data
2010-09-20
Bylos Nr.
II-329-257/2010
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laisvutė Kartanaitė
Pažeidėjas
M. J.
Advokatai
Ričardas Ralys
2010 m. rugsėjo 20 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Ingridai Bikbajevienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai M. J., jos atstovui advokatui Ričardui Raliui,

dalyvaujant institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą ir surašiusios ATP protokolą Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK VPS Centro policijos nuovados, atstovui Eugenijui Takuševičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos M. J. skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK VPS Centro policijos nuovados apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjos nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. 2010 m. rugpjūčio 9 d. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK VPS Centro policijos nuovados apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjos nutarimu pagal ATPK 183 str. 1 d. nubausta 200 litų bauda už tai, kad ji 2010 m. liepos 28 d. apie 11.00 val. Šiauliuose, Ežero g. 8-ojo namo 4–ojo aukšto bendrojo naudojimo koridoriuje garsiai šūkavo, rėkavo, tuo trikdydama viešąją rimtį. Atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatyta atsakomybę už padarytą administracinį pažeidimą sunkinanti aplinkybė, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Administracinėn atsakomybėn patraukta M. J. prašo jai paskirtą administracinę nuobaudą panaikinti, nes ji jokio triukšmo nekėlė ir nubausta nepagrįstai. Nurodė, kad 2010-07-28 apie 10³⁰ val. į lopšelį-darželį „Ežerėlis“, kur ji dirba kiemsarge, atvažiavo policijos pareigūnai. Tuo metu šalia jos buvo jos sugyventinis A. L., kuris šiuo metu jau miręs. Iš prie jos privažiavusio automobilio išlipęs policijos pareigūnas I. V. parodė kratos orderį ir sakė, kad ji turi važiuoti namo, nes reikia atlikti kratą. Ji sutiko. Prie jos pasiliko du policininkai, kurių ji nepažįsta, o kiti nuvažiavo mašina toliau, kad gautų ūkvedės leidimą. Ji paprašė, kad A. L. nuneštų išpilti šiukšles, tačiau pareigūnai neleido, liepė tai padaryti pačiai, tai ji ir padarė. Apie 11 val. privažiavo prie namo, kur ji gyveno, ir su policijos pareigūnais ėjo link jos buto, nebuvo jokio triukšmo. Du policininkai ėjo šalia jos, dar vienas pareigūnas ėjo priekyje, o I. V. paskui ją. 4 aukšte ji atsisėdo prie balkono, paprašė policijos pareigūnų, kad prieš atrakinant duris leistų parūkyti, nes yra susijaudinusi, tačiau jai tai nebuvo leista. Tuo metu į koridorių išėjo viena kaimynė, o kai policininkas I. V. pradėjo garsiai šūkauti, tai D. Ž. išėjo iš savo kambario. Pareigūnai šūkavo, tai girdėjo D. V., R. V., D. Ž..

Administracinėn atsakomybėn patrauktos M. J. atstovas advokatas Ričardas Ralys prašo skundą patenkinti.

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą ir surašiusios ATP protokolą Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK VPS Centro policijos nuovados, atstovas Eugenijus Takuševičius

prašo paskirtą administracinę nuobaudą palikti nepakeistą ir skundo nepatenkinti, nes M. J. nubausta pagrįstai. Nurodė, kad pareigūnai, vykdydami Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimą atlikti kratą, atvyko pas pareiškėją, ją atsivežė iki jos buto Ežero g. 8 Šiauliuose į 4 aukštą, ir paprašius jos atrakinti duris, ji kategoriškai atsisakė, pradėjo garsiai šaukti, kad neturi teisės ir prašė leisti parūkyti. Bendro naudojimo patalpose negalima rūkyti, nes kiti būna priversti tais dūmais kvėpuoti. M. J. delsė dėl kratos atlikimo ir mano, kad norėjo atkreipti kaimynų dėmesį šaukdama. Galbūt dėl to visi kaimynai išėjo iš kambarių ir buvo pasipiktinę triukšmu. Policijos pareigūnai prašė M. J. nusiraminti, bet ji nenusiramino, todėl buvo surašytas ATP protokolas dėl viešosios rimties sutrikdymo.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patrauktos M. J. skundas tenkintinas, paskirta administracinė nuobauda panaikintina ir administracinė byla jos atžvilgiu nutrauktina.

ATPK 259 str. 1 d. numatyta, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas surašo protokolą. ATPK 260 str. įtvirtina būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus. Šio straipsnio 1 dalyje tarp kitų reikalavimų nurodomos žinios apie pažeidėjo asmenybę, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai:

1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė);

2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo;

3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame: 1) formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir 2) fiksuojami nustatyti įrodymai (ATPK 256 str. 2 d.). Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos – byla nagrinėjama tik dėl pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Administracinio teisės pažeidimo protokolas negali būti grindžiamas spėjimais ir prielaidomis (Administracinių teismų praktika Nr.1, psl. 328-329).

Padarytas administracinis teisės pažeidimas turi būti tinkamai įrodytas vadovaujantis ATPK nuostatomis, kurios numato, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis) ir įpareigoja instituciją ar pareigūną, nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą, išaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Tai reiškia, jog konstatuojant pažeidimus turi būti įvertintos visos aplinkybės ir negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės.

ATPK 183 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki trijų šimtų litų. Vadovaujantis Triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 9 ir 27 punktais, vakaro metas yra nuo 18 val. iki 22 val., o nakties metas – nuo 22 val. iki 6 val.

Dėl M. J. administracinio teisės pažeidimo policijos pareigūnai I. V., R. Š., M. L., D. B. surašė tarnybinius pranešimus, kurie nėra informatyvūs ir konkretūs, nėra individualizuota, kokius neteisėtus veiksmus atliko M. J. ir ką konkrečiai ji darė trikdydama viešėją rimtį. Tarnybiniuose pranešimuose vienodai nurodyta, kad atvykus atlikti kratą į Ežero g. 8 namo 4 aukšto laiptinę, M. J. pradėjo garsiai šaukti, kad neleidžiama jai parūkyti ir taip pažeidžiamos jos teisės. Nuo M. J. keliamo triukšmo į bendro naudojimo koridorių išėjo kaimynai, ir į prašymus nešūkauti M. J. nereagavo. Iš teismo posėdyje apklaustų policijos darbuotojų I. V., R. Š. ir D. B. parodymų matyti, kad pokalbis, kurio metu policijos pareigūnai neleido M. J. parūkyti, vyko prie jos buto durų. Policijos pareigūnų parodymai nėra nuoseklūs, būtent: liudytojas R. Š. nurodė, kad M. J. šaukdama siekė sukelti chaosą, kad nebūtų atlikta krata, taip pat kvietė išeiti kaimynus pažiūrėti, ką pareigūnai daro. Prieš pradedant kratą leido M. J. nueiti į balkoną parūkyti, o jai grįžus, ji vėl išbėgo į balkoną, kur šnabždėjosi su sūnumi. Kaimynai policijos pareigūnais nebuvo pasipiktinę, o paaiškinus, kad jie nori atlikti kratą, sakė M. J. baigti šūkauti ir leisti atlikti kratą. Liudytojas D. B. nurodė, kad M. J., paprašius atrakinti buto duris, pradėjo šaukti, jog pareigūnai nori patekti į jos butą, neleidžia parūkyti. Išėjus į koridorių žmonėms, šaukė, ką pareigūnai su ja daro, o atrakinus buto duris, šaukė, kad krausto, ieško, bet nieko neras. Per tą laiką M. J. nebuvo išėjusi į balkoną. B. M. Jankūnienė šaukė, ką jie daro, kokią teisę turi tai daryti, nors prieš tai kratos protokolas jai buvo perskaitytas. Vienu metu M. J. buvo išėjusi į balkoną, paskui parėjo, bet nerūkė, šūkavo, kad jie jai nieko neleidžia. Liudytojas I. V. nurodė, kad ginčas su M. J. prie jos buto durų kilo dėl to, kad ji norėjo parūkyti, o jie nesutiko laukti. M. J. garsiai kalbėdama nekvietė kaimynų išeiti į koridorių. Kilus triukšmui, išėjo kaimynai, ir juos teko raminti, nes jie gynė M. J.. Jis sakė kaimynams ramintis, nes priešingu atveju juos veš į komisariatą už viešosios tvarkos trikdymą. Tačiau tai, kad M. J. nešūkavo, o juo labiau, netrikdė viešosios rimties, patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai D. Ž., D. V. ir R. V., kurie nurodė, kad triukšmas, dėl kurio jie išėjo į bendro naudojimo patalpą – koridorių, kilo dėl vyriškų balsų, t.y. policijos pareigūnai garsiai kalbėjo ir nuo jų garsaus kalbėjimo kilo sumaištis koridoriuje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, ATPK 256 straipsnio 3 dalies, 284 straipsnio 1 dalies nuostatomis administracinių teisės pažeidimų teisenoje galioja nekaltumo prezumpcijos principas, tai yra asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat reiškia, kad pareiga pateikti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo įrodymus tenka kaltinimus reiškiančiai pusei, t. y. visų pirma institucijai, surašiusiai ATP protokolą, bei institucijai, nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. ATPK 272 str. 1 d. traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui numatyta teisė, tačiau ne pareiga teikti įrodymus, patvirtinančius jo nekaltumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-62-318/2008). Taigi, policijos pareigūnai įvykio vietoje turėjo galimybę nustatyti kam trikdė viešėją rimtį M. J. veiksmai bei raštu tai užfiksuoti, tačiau to nepadarė. Priešingai, apklausus liudytojus D. Ž., D. V. ir R. V., šie nurodė, kad sureagavo į vyriškus balsus koridoriuje.

Įvertinus nustatytas aplinkybes ir įrodymų visumą, teismo nuomone, nepakanka įrodymų, patvirtinančių, kad M. J. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 183 str. 1 d., todėl paskirta administracinė nuobauda panaikintina ir administracinė byla M. J. atžvilgiu nutrauktina, nes, priešingu atveju, skiriant administracinę nuobaudą negalima remtis spėjimais ir prielaidomis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 18 str. 2 d. 8 p., 124 str. 1 d. 2 p., teismas

nutarė:

Panaikinti 2010 m. rugpjūčio 9 d. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK VPS Centro policijos nuovados apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjos nutarimą, kuriuo M. J. pagal ATPK 183 str. 1 d. paskirta 200 (dviejų šimtų) litų bauda, ir administracinę bylą M. J. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė