Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Vladimiras Kurasovas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei G. B. V., dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme gautas atsakovės atsiliepimas į ieškinį, kuriame atsakovė nurodo, kad sutinka su pareikštu ieškiniu, jokių pretenzijų į V. V. palikimą neturi.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. V. ir G. B. V. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Utenos rajono liaudies teismo sprendimu, tačiau santuokos nutraukimo faktas įregistruotas tik (duomenys neskelbtini). V. V. ir G. B. V. vaikų nesusilaukė, kitų V. V. įpėdinių nėra.

Kadangi nekilnojamasis turtas įsigytas iki įsigaliojant 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – CK), spręstinas taikytinos teisės klausimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus, todėl sprendžiant ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumo klausimą reikalinga vadovautis 2000 m. CK nuostatomis. Materialinės teisės normos (CK 3.82 straipsnis, 3.87 straipsnio 1 dalis) įtvirtina įstatyminį sutuoktinių turto teisinį režimą, kuris grindžiamas bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t. y. turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol nėra įrodyta priešingai (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad ši prezumpcija buvo įtvirtinta ir Santuokos ir šeimos kodekse (toliau – SŠK) (21 straipsnis), kurio galiojimo metu buvo įgytas ginčo turtas. Po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3. 89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą asmeninei nuosavybei. Santuokoje sutuoktinio įgytas turtas už jam asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas gali būti pripažįstamas asmenine jo nuosavybe tik tuo atveju, jei buvo įvykdyta CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta sąlyga – aiškiai išreikšta valia įgyti turtą būtent asmeninėn nuosavybėn. Taigi, net ir už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Sprendžiant klausimą dėl to, ar sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn buvo aiškiai išreikšta, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams, teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai, sudarant turto perleidimo sandorius teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno iš sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2011).

Nagrinėjamu atveju ginčo turtas, žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo įsigyti 1993-1996 metais, t. y. ieškovo tėvui V. V. ir G. B. V. jau daugiau nei 25 metus išsituokus ir negyvenant kartu. Turtas VĮ Registrų centre įregistruotas tik V. V. vardu. Tai leidžia pagrįstai manyti, kad ginčo turtas buvo įgytas kai sutuoktiniai nebevedė bendro ūkio. G. B. V. jokių pretenzijų ir / ar turtinių reikalavimų V. V.dėl šio turto niekada nereiškė. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka su pareikštu ieškiniu, jokių pretenzijų į V. V. palikimą neturi.

Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nors ginčo turtas buvo įgytas iki įregistruojant (išviešinant) santuokos nutraukimą, tačiau V. V. turėjo valią jį įsigyti ir įsigijo asmeninės nuosavybės teise. Pripažintina, kad ieškovas paneigė CK 3.88 straipsnio 2 dalies prezumpciją. Esant tokioms aplinkybėms ir įrodymams, ieškinys tenkintinas.

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 124 Eur žyminį mokestį. Nagrinėjamu atveju atsakovė neatliko jokių teisės aktams prieštaraujančių veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovo interesus. Bylinėjimosi išlaidų susidarymą iš esmės lėmė ieškovo tėvo neveikimas ir nesavalaikis turtinių klausimų sprendimas. Esant tokioms aplinkybėms ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Teismo turėtos pašto išlaidos (iš kiekvienos šalies po 7,93 Eur) neviršija 8 Eur, todėl nepriteistinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2023-12-20 įsakymu Nr. 1R-386/1K-411).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 262 straipsniais, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti, kad V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise, iki santuokos su G. B. V., gimusia (duomenys neskelbtini), nutraukimo įrašo įregistravimo momento įgijo šį turtą: Žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plotas 0.4090 ha, esantį adresu (duomenys neskelbtini); Žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plotas 1.1474 ha, esantį adresu (duomenys neskelbtini); Žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plotas 1.2686 ha, esantį adresu (duomenys neskelbtini); Žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plotas 1.7500 ha, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.