Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti pagrindinį išsilavinimą, nedirbanti, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista (teistumai išnykę), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

D. J. 2007 m. lapkričio 1 d., apie 22 - 23 valandą, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, Z. M. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, tyčia vieną kartą peiliu dūrė R. M. į krūtinę, tuo padarydama durtinį - pjautinį kiauryminį krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimą su dešinio plaučio pažeidimu, pasireiškusiu ūmiu vidiniu nukraujavimu į krūtinės ertmę, dėl to nukentėjusysis mirė, t.y. tyčia nužudė R. M..

Kaltinamoji D. J. kalta prisipažino iš dalies, paaiškindama, kad R. M. nužudyti nenorėjo. D. J. parodė, kad gyvena su J. M. apie 8 metus. 2007 m. spalio 31 d. atvažiavo J. M. brolis R. M.. Jis atsivežė 2 litrus alaus ir naminės degtinės. Abu broliai gėrė virtuvėje, ji į virtuvę užeidavo ir išgerdavo tik retkarčiais. R. M. jos nemėgo, anksčiau tarp jų kildavo konfliktai. Tą vakarą R. M. pasakė, kad rytoj jos į kapus ir į bažnyčią neveš. Sekančią, 2007 m. lapkričio 1 dieną, ryte sugyventinis ir jo brolis iš kapų sugrįžo apie 11 valandą, atsivežė alaus ir butelį degtinės. Trise valgė jos paruoštą maistą ir gėrė alkoholinius gėrimus. Po to J. ir R. M. R. automobiliu parvežė dar butelį degtinės ir butelį alaus, gėrimus išgėrė. Ji pati gėrė mažiau, nei vyrai. Antrą kartą alkoholio važiavo trise, parsivežė butelį degtinės ir butelį alaus. Automobilį vairavęs R. M. buvo girtas. R. M. pradėjo priekaištauti dėl jos gyvenimo būdo, įžeidinėjo. Neapsikentusi nuo R. M. išpuolių, paėmė iš indų džiovyklos virtuvinį peilį ir kaire ranka dūrė stovinčiam R. M. į dešinę krūtinės pusę. Peilį numetė ant virtuvėje stovinčios lovos. Po suduoto smūgio R. nuėjo į kambarį. J. M. konflikto metu snūduriuodamas sėdėjo ant lovos ir, matomai, nepastebėjo kas įvyko. Praėjus šiek tiek laiko nuėjo į kambarį pažiūrėti kodėl R. M. ilgai negrįžta į virtuvę ir pamatė jį kruviną gulintį ant grindų. Apie tai kas įvyko, pasakė J. M.. J. M. brolį pasodino, jis buvo dar gyvas. Norėjo sutvarstyti žaizdą, todėl kirpo marškinius, bet tuo metu R. M. griebė jai už plaukų. Pati telefono neturėjo, todėl liepė J. M. iškviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau jis paskambino seseriai į Kauną ir pasakė, kad R. miręs. Sesers vyras apie įvykį pranešė policijai. Kodėl ji taip pasielgė paaiškinti negali, nužudyti R. M. nenorėjo. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi.

Civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti pripažįsta tiek, kiek jis pagrįstas dokumentais. Ieškinio dėl neturtinės žalos nepripažįsta.

Kaltinamosios kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. R., R. M. duktė parodė, kad tėvo laidotuvėms ji išleido 5000 Lt, viršijančių vienkartinę laidojimo pašalpą. Didžioji dalis išlaidų pagrįsta čekiais, nepagrįstos čekiais išlaidos giedoriams ir kunigo paslaugoms, taip pat neišsaugojo čekių už vainikus, benziną bei religines apeigas. Numačiusi pirkti tėvui paminklą. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad paminklas kainuos 5000 Lt. Teisiamojo posėdžio metu ieškinį padidino ir pateikė preliminarią sutartį, pagal kurią paminklo pagaminimo, pastatymo ir kapavietės sutvarkymo kaina yra 7230 Lt. Viso prašo turtinės žalos 12230 Lt. Neturtinę žalą nukentėjusioji įvertino 50000 Lt, tačiau teisiamojo posėdžio metu argumentuoti negalėjo. Taip pat nurodė, kad ateityje ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo pareikš ir motina J. M.

Liudytojas J. M. parodė, kad su D. J. jis gyvena jau apie 8-9 metus, iš kurių 2 metus – tėvų sodyboje. Mamai ir broliams ji nepatiko, nes žinojo, kad „sėdėjusi“ (teista), o trys jos vaikai yra globos namuose. Tarp jo ir D. J. kartais kildavo konfliktai, prieš 5-6 metus ji buvo perpjovusi jam ranką. 2007 m. spalio 31 d., vakare, atvažiavo brolis R. M.. Brolis nakvojo ir sekančią dieną t. y. lapkričio 1 ąją, jie abu R. automobiliu nuvažiavo į kapines, po to - į bažnyčią. Norėjo važiuoti ir D. J., tačiau brolis atsisakė ją vežti, kad neužtrauktų gėdos. Namo grįžo apie 11-12 valandą, atsivežė degtinės ir alaus. Visi trys susėdo prie stalo virtuvėje, valgė D. J. paruoštą maistą ir gėrė atsivežtus alkoholinius gėrimus. Alkoholio buvo mažai, todėl dar du kartus brolio R. vairuojamu automobiliu važiavo atsivežti. Begeriant D. J. pradėjo priekaištauti, kad neišsituokia su žmona, o brolis R. priekaištavo jai, kad neprižiūri savo vaikų, augančių vaikų globos namuose. R. kalbėjo ramiai. Paskutinis momentas, kurį prisimena, tai kad jis pats sėdi ant lovos virtuvėje, D. J. stovi prie spintelės kur sudėti indai, o brolis R. sėdi prie staliuko. Prisimena brolio ištartus žodžius „išeik iš čia". Kaip jis suprato, šie žodžiai buvo skirti D. J.. Tikėtina, kad jis sėdėdamas ant lovos galėjo užsnūsti, nes buvo labai girtas. Prisimena tik kaip D. J. iš kito kambario šaukė kviesti greitąją medicinos pagalbą. Tuo metu buvo dingusi elektra. Pasišviesdamas prožektoriumi, kambaryje pamatė kraujo klane gulinį brolį. Palietė kaklą, pulso neužčiuopė, todėl suprato, kad negyvas. Prisiskambinti greitajai medicinos pagalbai negalėjo, todėl paskambino seseriai į Kauną ir pasakė, kad R. nebegyvas. D. J. jam prisipažino, kad nudūrė R.

Tarnybiniame pranešime užfiksuotas D. J. prisipažinimas, kad 2007-11-01, apie 21-22 val. konflikto metu ji peiliu dūrė R. M. (b.l. 1).

Įvykio vietos apžiūros metu namo, esančio Vakarių (duomenys neskelbtini), virtuvėje ant spintelės durelių rastas pėdsakas, panašus į kraujo, kuris steriliu tamponu paimtas ir įpakuotas į voką, pažymėtą Nr.3. Šalia spintelės, prie sienos stovi apvalus stalas, ant jo - stikliukas, jis paimtas ir supakuotas į voką, pažymėtą Nr.5. Po stalu rastas tuščias butelis degtinės „Kristalnaja liuks“, jis paimtas ir įpakuotas į voką, pažymėtą Nr.5, kartu su stikliuku. Prie stalo - kėdė, ant kurios matomas pėdsakas, panašus į kraujo, jis steriliu tamponu paimtas ir įpakuotas į voką, pažymėtą Nr. 1. Dešiniau nuo stalo, prie sienos - lova ant kurios rastas virtuvinis peilis. Ant peilio - rausvi sutepimai, panašūs į kraujo. Peilis paimtas ir įpakuotas į voką, pažymėtą Nr. 2. Šalia lovos - durys į kambarį. Prie įėjimo į šį kambarį, dešinėje, prie sekcijos, rastas vyriškos lyties lavonas, gulintis ant nugaros, dešinė koja ištiesta, kairė sulenkta per kelį. Kairė ranka ištiesta į šoną, dešinė - sulenkta per alkūnę, plaštaka guli ant krūtinės. Dešinėje lavono rankoje rastas plaukų pluoštas, kuris paimtas ir įpakuotas į voką, pažymėtą Nr. 4. Lavono dešinėje kaklo pusėje ties raktikauliu matoma durtinė žaizda apie 2,5 cm dydžio (b.1. 8-18).

2007-11-19 specialisto išvadoje Nr. M 707/07 nurodyta, kad R. M. mirė nuo durtinio - pjautinio kiauryminio krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimo su dešinio plaučio pažeidimu, įvykus ūmiam vidiniam nukraujavimui į krūtinės ertmę. Žaizda yra „L“ formos, jos kraštai lygūs, neapibrozdinti, seka išvada, kad sužalojimas padarytas aštriu, duriančiai – pjaunančių savybių įrankiu, galimai peilio geležte smūgiavimo būdu. Sužalojimas padarytas trumpame laikotarpyje iki mirties.

R. M. lavono kraujyje rasta 2,51 promilės etilo alkoholio. Gyviems asmenims tai atitinka sunkų girtumo laipsnį. Savigynai būdingų sužalojimų nenustatyta.

Po sužalojimo padarymo R. M. galėjo gyventi keliolika – keliasdešimt minučių, atlikti savarankiškus veiksmus, nes sužalojimas nebuvo lydimas ūmaus sąmonės netekimo.

Gausūs kraujo pėdsakai kelnių priekinėje viršutinėje dalyje, vietomis esantys kraujo patekėjimo iš viršaus žemyn leidžia daryti išvadą, kad sužalojimo metu R. M. galėjo sėdėti. Kadangi sužalojimas lokalizuotas priekinėje kūno dalyje, labiausia tikėtina, kad nukentėjusysis į užpuoliką buvo atsisukęs priekiu.

Sužalojimas padarytas vienu smūgiu ir vienu įrankiu.

Sužalojimas R. M. krūtinėje atitinka marškinėliuose esantį pažeidimą pagal lokalizaciją ir matmenis, išskyrus nesusijusių su žaizda krūtinėje marškinėlių suplėšymą.

Sužalojimo kanalo kryptis yra iš priekio į užpakalį, iš viršaus žemyn ir nežymiai kampu iš dešinės į kairę. ( b. 1. 22-23)

Iš 2008-02-12 specialisto išvados Nr. S 574/07(01) seka, kad nuoplovose nuo stalo, kėdės, virtuvinės spintelės, peilio, R. M. marškinėlių, džinsinių kelnių, trumpikių, puskojinių, D. J. kelnių yra R. M. kraujas su 99,9999999999% tikimybe. Plaukai, rasti R. M. rankoje, priklauso D. J. su 99,999999999% tikimybe (b. 1. 29-45).

2008-03-13 specialisto išvadoje Nr. MK 33/08(01) nurodyta, kad neatmetama galimybė, kad R. M. krūtinės durtinė - pjautinė žaizda padaryta tyrimui pateiktu peiliu (b.1.56-59).

2007 m. lapkričio 2 d., 6.00 val. D. J. nustatytas 1,11 promilių girtumas (b.l. 96).

2007 m. lapkričio 2 d., 6.00 val. J. M. nustatytas 1,72 promilių girtumas (b.l. 73).

Iš fotolentelės, kurioje užfiksuotas telefonu „Nokia“ rinktų numerių sąrašas, matyti, kad 2007-11-02; 01 val. 43 min. skambinta B. S. (sesers S. B. sutuoktiniui S.) (b.l. 81).

Parodymų patikrinimo vietoje metu D. J. parodė virtuvę, kurioje ji su broliais J. ir R. M. gėrė alų ir degtinę. Manekeno pagalba pademonstravo kaip dūrė peiliu R. M. į dešinę krūtinės pusę, parodė vietą kambaryje, kur po dūrio sukniubo R. M.. Atsitūpusi prie manekeno parodė, kaip R. M. dešine ranka sugriebė jai už plaukų. Kaip konflikto metu R. M. užsimojo, norėdamas jai suduoti, parodyti negalėjo (b.l. 110-116).

D. J. Rokiškio psichikos sveikatos centre neregistruota (b.l. 134). Teismo psichiatras ekspertas pateikė išvadą, pagal kurią D. J. nusikalstamos veikos ir dabartiniu metu turėjo ir turi priklausomybės sindromą alkoholiui. Dėl šio psichikos sutrikimo D. J. nereikalinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę (b.l. 139).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo seka, kad D. J. nuosavybės teise priklausi ½ gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini).

Asmens apžiūros protokolu užfiksuota, kad ant D. J. kūno, veido, rankų ir kojų jokių sužalojimų ar nusikalstamos veikos pėdsakų nėra (b.l. 100-101).

Iš teismo medicinos specialisto išvados seka, kad R. M. mirė nuo durtinio – pjautinio kiauryminio krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimo, su dešinio plaučio pažeidimu, įvykus ūmiam vidiniam nukraujavimui į krūtinės ertmę. Kaltinamoji D. J. kalta prisipažino ir išsamiai papasakojo įvykio aplinkybes: virtuvinį peilį paėmė iš indų džiovyklos ir kaire ranka dūrė stovinčiam R. M. į dešinę krūtinės pusę. Po sužalojimo R. M. mirė ne iš karto - nuėjo į kambarį, kuriame po kiek laiko buvo rastas gulintis ant grindų, o kai D. J. bandė žaizdą tvarstyti, griebė jai už plaukų. Iš teismo medicinos specialisto išvados seka, kad po sužalojimo padarymo R. M. galėjo gyventi nuo keliolikos iki keliasdešimt minučių, atlikti savarankiškus veiksmus, nes sužalojimas nebuvo lydimas ūmaus sąmonės netekimo. Taigi iš įrodymų viseto: kaltinamosios D. J. ir liudytojo J. M. parodymų bei byloje esančios medžiagos - įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokolų, specialistų išvadų, tarnybinio pranešimo ir kt., seka, kad R. M. mirtį lėmusį sužalojimą padarė D. J., t.y., kad tarp D. J. veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Nusikalstamos veikos padarymo metu D. J. galėjo suvokti nusikalstamos veikos pobūdį, suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, tačiau, būdama impulsyvaus būdo bei apsvaigusi nuo alkoholio, po R. M. išsakytų priekaištų nesusivaldė ir peiliu dūrė šiam į krūtinę, t.y., nužudė dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio.

Taigi, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje patikrintais įrodymais neginčijamai įrodyta, kad D. J. dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, vieną kartą durdama R. M. į krūtinę, tyčia jį nužudė. Ši nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d.

D. J. žodžius, kad nužudyti R. M. nenorėjo, patvirtina jos veiksmai, siekiant išvengti pasekmių – bandymas sutvarstyti žaizdą, raginimas J. M. kviesti greitąją medicinos pagalbą. Taigi, suduodama peiliu smūgį nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią ir pažeidžiamą kūno dalį – krūtinės ląstą, suvokė, kad kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad tokie jo veiksmai gali sukelti nukentėjusiojo mirtį, ir nors to nenorėjo, bet sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti, t.y. veikė netiesiogine tyčia.

R. M. savo veiksmais realaus pavojaus D. J. gyvybei ar sveikatai nekėlė, todėl negalima laikyti, kad R. M. kaltinamoji nužudė būdama didžiai susijaudinusi ar peržengdama būtinosios ginties ribas.

Kaltinamosios D. J. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padariusi nusikaltimą, t.y. pripažino nusikaltimo objektyviosios pusės esmines aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis ir atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią, sunkinančią bei toliau nurodytas bylos aplinkybes.

D. J. padarė nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Sąlygų ir aplinkybių visumos, leidžiančių taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. ar 62 str. nuostatas, t.y. skirti švelnesnę bausmę, negu numatyta BK 129 str. 1 d. sankcijoje, nėra, todėl skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

D. J. padarytas nusikaltimas labai sunkus (BK 11 str. 6 d.), sukėlęs nepataisomas pasekmes – nužudytas žmogus. Kaltė pasireiškė netiesiogine tyčia, neteista (teistumai išnykę). Administracine tvarka nebausta ( b. 1. 129 ). Nors nustatyta psichikos liga – priklausomybės sindromas alkoholiui, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suvokti nusikalstamos veikos pavojingumą, suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, t.y., pakaltinama (b.l. 139). Turi tris nepilnamečius vaikus, tačiau jų neaugina, nedirba. Byloje yra viena atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Įvertinus paminėtas aplinkybes, bei paties nukentėjusiojo netinkamą elgesį (kraujyje rasta 2,51 promilės etilo alkoholio - gyviems asmenims tai atitinka sunkų girtumo laipsnį, kaltinamajai priekaištavo dėl gyvenimo būdo, įžeidinėjo), D. J. skirtina bausmė ne didesnė, negu bausmės, numatytos BK 129 str. l d. sankcijoje, vidurkis.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. R. pareiškė civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti: 5000 litų dėl laidojimo išlaidų, viršijančių vienkartinę laidojimo pašalpą ir 7230 litų už paminklo pagaminimą, pastatymą ir kapavietės sutvarkymą (pateikta preliminari pirkimo – pardavimo sutartis). Kaip matyti iš bylos medžiagos, didžioji dalis laidojimo išlaidų – už 4772,99 Lt čekiais pagrįstos (b.l. 65-69). Nėra čekių už paslaugas giedoriams, kunigui, taip pat neišsaugojo čekių už vainikus, benziną, religines apeigas. Kaltinamoji sutiko su ieškinio dalimi, pagrįsta čekiais, tačiau atsižvelgus į būtinas išlaidas laidojant pagal nusistovėjusias tradicijas, bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, išlaidos yra pagrįstos ir priteistinos iš kaltinamosios.

Civiliniu ieškiniu taip pat prašoma priteisti ir 7230 Lt turtinei žalai atlyginti už paminklo pagaminimą, pastatymą ir kapavietės sutvarkymą. Tačiau teismui pateikta preliminari pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią paslaugas pardavėjas įsipareigoja atlikti iki 2008 m. rugsėjo 10 d. Kaip matyti, avansas už paminklą nesumokėtas, paminklas dar nepagamintas, tuo tarpu, kai įstatymas numato tik realiai esančios žalos atlyginimą, t.y., civilinio ieškinio dydis turi būti įrodytas (BPK 115 str. 1 d.). Todėl šioje dalyje pripažintina ieškovei teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio nagrinėtinas civilinio proceso tvarka.

I. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikusi 50 000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti, tačiau savo ieškinio nepagrindė jokiais argumentais. Neturtinės žalos dydis turi būti įrodytas, todėl šioje dalyje taip pat paliktina ieškovei teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio nagrinėtinas civilinio proceso tvarka.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

NUSPR ENDĖ:

D. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 sr. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų.

Laisvės atėmimo bausmę D. J. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2008 m. balandžio 23 d.

Į bausmės laiką įskaityti laikotarpį nuo 2007 m. lapkričio 2 d. iki 2008 m. balandžio 23 d., išbūtą sulaikyme ir suėmime.

Kardomąją priemonę – suėmimą D. J. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Priteisti iš D. J. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. R. 5000 Lt laidojimo išlaidų.

Palikti civilinei ieškovei I. R. teisę į ieškinio patenkinimą dėl žalos už paminklo pagaminimą, pastatymą ir kapavietės sutvarkymą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Palikti teisę į ieškinio patenkinimą civilinei ieškovei I. R. dėl neturtinės žalos, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus – R. M. rūbus: marškinėlius, džinsus, trumpikes, puskojines, vokus su ekspertiniais pavyzdžiais, peilį, butelį ir stikliuką bei tris vokus su D. J., R. M. ir J. M. daktiloskopinėmis kortelėmis – sunaikinti kaip beverčius.

D. J. rūbus: kelnes ir palaidinę nuosprendžiui įsiteisėjus, gražinti nuteistajai D. J..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.