Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2013-06-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-74-829/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-06-10
Bylos Nr.
1-74-829/2013
Teisminio proceso Nr.
1-91-1-00220-2012-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Masevičiūtė
Kaltinamasis
R. A.
Advokatai
Remigijus Uckus
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-74-829/2013Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00220-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7.; 1.2.14.1.2.4.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.(S)

ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 10 d.

Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, kaltinamajam R. A., jo gynėjui, advokatui Remigijui Uckui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apygardos teismo 2009-06-25 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (2 epizod.), laisvės atėmimu 3 metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmę įskaitytas suėmimo laikas nuo 2008-04-25; teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. A. pagrobė automobilį, tai yra, 2012 m. gegužės 4 d., laikotarpyje tarp 12 val. ir 14 val., ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos, pagrobė atrakintą, su paliktais užvedimo rakteliais viduje, S. B. priklausantį automobilį „Renault Laguna“, v/n (duomenys neskelbtini) 1996 m. metų gamybos, 5 000 Lt vertės, su automobilio bagažinėje buvusiu buitinių dujų balionu ‒ 150 Lt vertės, raktų komplektu ̶ 200 Lt vertės, ir tokiu būdu nukentėjusiajam S. B. padarė 5 350 Lt turtinę žalą.

Kaltinamasis R. A. iš esmės pripažįsta paėmęs nukentėjusiajam priklausantį automobilį, tačiau to nelaiko vagyste. Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo įrodyta liudytojų parodymais, telefonų išklotinėmis bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamasis R. A. parodė, kad jo paprašė nuvežti S. B. žmoną iki (duomenys neskelbtini) mokyklos. Tai galėjo būti 2012 metų gegužės pradžia, tarp 12 - 14 val. Nuvažiavus iki mokyklos S. B. žmona nuėjo, o jis pasiliko aikštelėje jos laukti, nes turėjo parvežti ją namo. Neparvežė, nes nespėjo grįžti iš Klaipėdos. Negavo iš S. B. leidimo važiuoti į Klaipėdą. Pasielgė labai neatsakingai, bet tikrai nenorėjo mašinos vogti. Mašinos jam nėjo sugrąžinti, nes padarė avariją važiuodamas iš Kauno. Jis Klaipėdoje paėmė draugą ir vežė šį į Kauną. Tada važiavo atgal. Avarija įvyko tą pačią dieną, apie 19 val. Po avarijos nepaskambino nukentėjusiajam. Jis išsigando. Pravažiuojantys žmonės jį ištraukė. Važiuoti jau nebuvo galima su ta mašina. Mašiną norėjo gabenti remontuoti, bet kai pasakė, kad daug kainuos, automobilį pardavė. Gavo 300 litų. Pagalvojo, kad vis vien reikės arba naują nupirkti ar sumokėti. Parašė žinutę ar nukentėjusiojo žmonai, ar V. S.. Pripažįsta, kad padaryta žala ir jis stengėsi atlyginti žalą, bet nukentėjęs iš karto norėjo visos sumos. Jis neturėjo galimybės visos sumos iš karto atiduoti. Kiek kilometrų nuo Kidulių iki Klaipėdos jis nežino, nuo Klaipėdos iki Kauno taip pat nežino. Važinėjosi gal apie 7 val. Jis negalvojo, kad tiek ilgai užtruks. Galvojo, kad nuo Jurbarko iki Klaipėdos virš 100 kilometrų. Jis žinojo, kad kaltas dėl avarijos, kad jam reikės atlyginti žalą. Kadangi nėjo susitarti su nukentėjusiuoju, todėl parašė: „paduok į teismą kiek priteis tiek sumokėsiu“. Iki suėmimo neatlygino žalos. Savo kaltę mato tik dėl to, kad vairavo automobilį. Jis prašė pasiskolinti pinigų V. S., nes norėjo S. B. grąžinti. Jų susitikimas nepavyko kadangi kai jis ten nuvažiavo, tai pamatė, kad jam gresia pavojus. Jis neturi vairuotojo pažymėjimo. Atsitikus eismo įvykiui policijai nepranešė (II tomas, b. l. 57-59).

Nukentėjęs S. B. parodė, kad kaltinamasis pas juos atėjo su V. S. juos ir atsinešė degtinės, kurią kartu išgėrė. Kitą dieną žmonai reikėjo su vaiku eiti į mokykloje vykusį renginį. Kadangi jis buvo gėręs ir nenorėjo automobilio važiuoti, paprašė R. A., kad šiuo nuvežtų į (duomenys neskelbtini). Pasitikėjo kaltinamuoju. Žmona skubėjo ir nepasiėmė raktelių iš mašinos, todėl kaltinamasis automobiliu išvažiavo ir pastarojo jam daugiau negrąžino. Žmona namo grįžo apie 16 val. Ją parvežė draugė. Kaltinamasis skambinėjo, žadėjo automobiliu parvažiuoti. Apie jokį autoįvykį jis nieko nežino. Kuriam laikui praėjus iš kaltinamojo gavo tik grasinančių žinučių. Bendravimo su juo jokio nebuvo. Jam R. A. gal du kartus skambino ir siūlė atsiskaityti dalimis už automobilį, tačiau nežadėjo pinigus atiduoti. Jis nesutiko, norėjo visos sumos iš karto. Kaltinamajam niekada nebuvo suteikta teisė vienam naudotis jam priklausančiu automobiliu. Žala padaryta už mašiną, dujų balioną, raktų komplektą. Jis palaiko tokį ieškinį koks parašytas kaltinamajame akte. Automobilis 1996 metų. Jį vertina 5 000 Lt, nes pastarasis buvo geros būklės. Automobiliu naudojosi apie 4 metus, jis mokėjo už jį 7 000 Lt (II tomas, b. l. 59-60).

Liudytoja S. S. parodė, kad pažįsta R. A., kuris buvo atvykęs su ja susitikti. Pastarasis paklausė jos ar gali jie kur nors nueiti. Ji pasiūlė pas savo giminaitę O. B., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. Tai buvo gegužės 4 d. Pas giminaitę ėjo pėsčiomis. Tada R. A. jos paklausė, „ar yra gerų mašinų“. Šie R. A. žodžiai jai pasirodė įtartini, todėl pasiūlė suktis atgal ir niekur neiti. Tą vakarą jie šventė. Sekančią dieną reikėjo O. B. važiuoti į mokyklą. O. B. prašė R. A., kad šis ją nuvežtų į mokyklą, nes S. B. buvo išgėręs. S. B. norėjo kartu važiuoti, bet taip gavosi, kad jie vieni išvažiavo. Iš pradžių S. B. prieštaravo ir nelabai norėjo duoti mašinos, bet paskui sutiko. Ji pati pasiliko šių jų su S. B. namie. Po šventės O. B. grįžo viena. Buvo jau po pietų. R. A. parašė žinutę, kad važiuoja iki Klaipėdos parvežti draugą. Jis tą vakarą parašė ne vieną žinutę, kad grįš. Dar rašė ir kitą dieną. Paskui po kelių dienų R. A. rašė žinutę su prašymu paskolinti 1 500 Lt. sakė, kad turi skolą draugui grąžinti. Kad R. A. sudaužė S. B. mašiną ji sužinojo gal praėjus dviem savaitėms po gegužės 4 d. (II tomas, b. l. 60-62).

Liudytoja O. B. parodė, kad jai paskambino V. S. ir pasakė, kad turi draugą ir nori ateiti į svečius. Šie atėjo, visi pasivaišino. Ryte jos vyras nenorėjo važiuoti ir jos nuvežti į mokyklą. Tada ji paklausė R. A. ar šis turi teises ir, ar gali ją iki mokyklos nuvežti. R. A. sutiko. Vyras neprieštaravo, kad nuveš R. A.. Pastarasis nuvežė ją iki mokyklos. Palikdama jį mašinoje pasakė, kad tuoj ateis. R. A. pažadėjo palaukti. Ji gal valandą užtruko mokykloje. Kai atėjo R. A. jau nerado. Ji neleido šiam vienam niekur važiuoti. Kaltinamasis jos telefono numerio neturėjo. Tada skambino V. S., kuri pasakė pastarojo telefono numerį. Po to ji skambino R. A., kuris pasakė, kad automobiliu išvažiavo į Klaipėdą parvežti draugo. Suprato, kad kažkas negerai, todėl iškvietė policiją. Policininkas liepė palaukti per savaitgalį. Ji gavo daug grasinančių žinučių, kad su jais susidoros, padegs namus. Kad automobilis sudaužytas tai dar ir šiandien tiksliai nežino. V. S. apie automobilio sudaužymą nieko jiems nesakė (II tomas, b.l. 62-63).

Iš 2012-05-07 protokolo ‒ pareiškimo matyti, kad S. B. pranešė, kad 2012-05-04 R. A. pasiėmė automobilį Renault Laguna, v/n (duomenys neskelbtini) ir negrąžino (I tomas, b. l. 2).

Iš pranešimo apie ikiteisminio tyrino eigą baudžiamojoje byloje Nr. 91-1-00220-12, bei 2012-09-04 nutarimo paskelbti įtariamojo R. A. paiešką matyti, kad kaltinamajam 2012-09-06 buvo paskelbta paieška (I tomas, b. l. 3, 91).

Iš nukentėjusio S. B. prašymo ir nutarimo pripažinti civiliniu ieškovu matyti, kad nukentėjęs byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 350 Lt turtinės žalos ir 650 Lt moralinės žalos atlyginimo. Ieškinys pareikštas dėl žalos, kuri atsirado kaltinamajam R. A. pagrobus automobilį (I tomas, b. l. 60-61).

Iš kaltinamojo naudotų mobilaus ryšio abonentų išklotinių matyti su kuo, kuriuo laiku jis bendravo ir apytikriai kurioje vietoje tuo metu buvo (I tomas, b. l. 24, 25-47).

Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numato atsakomybę tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą ar saugomą teritoriją, ar viešoje vietoje pagrobė turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas, neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę naudotis, valdyti ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Atsižvelgiant į tai, kad svetimo turto pagrobimas yra tyčinė veika, reikia pripažinti, jog pagrobimo turinyje, siejant jį su subjektyviaisiais veikos požymiais, turi būti ir svetimo turto pasisavinimo elementas. Veikos kvalifikavimui pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. gali turėti įtakos kaltininko veiksmų su paimtu turtu turinys, kuriais remiantis atskleidžiamas ir subjektyviųjų požymių turinys, patvirtinantis, ar turto paėmimas buvo, ar nebuvo susijęs su ketinimais jį pasisavinti. Tokiais atvejais svarbu nustatyti kaltininko tyčią, t. y. jo ketinimus svetimo turto atžvilgiu

Baudžiamojo proceso metu šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. A. automobilį pasiėmė savavališkai. Kad leidimo paimti automobilį nukentėjusiojo S. B. ar jo sutuoktinės O. B. neprašė, pripažino ir pats kaltinamasis. Teismo posėdžio metu kaltinamasis R. A. tvirtino, kad pagrobti automobilio neketino, jį planavo grąžinti, tačiau automobilio negrąžino, nes padarė važiuodamas iš Kauno avariją. Kadangi automobilį apgadino, o jam suremontuoti reikėjo daug pinigų, pardavė į metalo laužą bei gavo 300 litų. Jis suprato, kad tuo automobiliu jam suteikta teisė naudotis visą dieną. Teismas šią kaltinamojo iškeltą versiją laiko gynybine ir atmeta. Visų pirma, iš byloje esančių kaltinamojo R. A. telefonų išklotinių matyti, kad tuo metu, kai kaltinamasis tvirtina buvęs Klaipėdoje ir vežęs draugą į Kauno miestą, jo pokalbių mobiliu telefonų celės fiksuojamos Griškabūdžio, Pilviškių miestelio, Marijampolės, po to Kauno rajono ribose. Taip pat kaltinamojo R. A. nurodomos versijos, kad automobilis patyrė avariją, kurios metu buvo sugadintas ir po to parduotas, nepatvirtina jokie byloje pateikti įrodymai. Kad kaltinamojo R. A. automobilio paėmimo tikslas nebuvo tikslu pavėžinti draugą, o jo vagystė, patvirtina ir liudytojos S. S. parodymai – jog jiems su R. A. iš vakaro einant pėsčiomis į (duomenys neskelbtini), šis jos paklausė „ar yra gerų mašinų“, taip pat jo elgesys po to kai jis išvažiavo iš mokyklos aikštelės su nukentėjusiajam priklausančiu automobiliu – S. S. skambinant neatsiliepdavo, atsiliepė tik 15:04 paskambinus O. B.. Tikėtina atsiliepė dėl to, kadangi nežinojo kas jam skambina. S. B. teigimu R. A. telefono numerį jai pasakė S. S. (I tomas, b. l. 32). Niekuo nepagrįstas ir nelogiškas kaltinamojo R. A. elgesys buvo ir kitomis dienomis. Tuo tarpu nukentėjusysis apie automobilio dingimą policijai pranešė jau tą pačią dieną, tik policijos pareigūnai, liepdami dar palaukti keletą dienų (kol praeis savaitgalis), įvykio neužregistravo. Įvykis dėl automobilio vagystės buvo užregistruotas pirmadienį – 2012-05-07 (I tomas, b. l. 2). Tokiais liudytojų S. S., O. B. parodymais teismas neturi pagrindo abejoti. Byloje nesant įrodymų, kad kaltinamasis R. A. automobiliu ketino pasinaudoti laikinai, teismas daro išvadą, jog nukentėjusiojo automobilio paėmimo tikslas buvo susijęs su ketinimu jį pasisavinti, todėl kaltinamojo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos respublikos BK 178 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam R. A. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į nusikalstamos veikos pobūdį, – padarytas apysunkis nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant jos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas tikslu pasipelnyti; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą, – teistas, teistumas neišnykęs, todėl laikytinas recidyvu, administracine tvarka vienerių metų laikotarpiu nebaustas, į tai, kad byloje duomenų, charakterizuojančių R. A., nėra; psichikos ir priklausomybės ligų įskaitoje nėra įrašytas; į tai, kad civilinis ieškinys nėra atlygintas; į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamajam R. A. skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį, nei numato straipsnio sankcijos vidurkis, ją atlikti paskiriant pataisos namuose. Teismas neturi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant kaltinamajam R. A. paskirtąją laisvės atėmimo bausmę, kadangi kaltinamajam ankstesnė bausmė poveikio neturėjo, jis nusikaltimą įvykdė turėdamas teistumą. Taip pat atsižvelgia į kaltinamo reiškiamą požiūrį dėl padaryto nusikaltimo ir sprendžia, kad tik realus paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas sulaikys R. A. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, paveiks jį taip, kad laikytųsi įstatymų, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir leis pasiekti bausmės tikslus.

Civilinis ieškovas S. B. pareiškė ieškinį 5 350 Lt turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo nurodomas turtinės žalos dydis nėra neprotingas ir nepagrįstai didelis, o kaltinamasis ir jo gynėjas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingą išvadą, todėl nukentėjusio S. B. pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl 5 350 Lt turtinės žalos priteisimo tenkintinas visiškai.

Nukentėjęs taip pat prašo priteisti 650 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. l d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais.

Teismas pripažįsta, kad nukentėjęs patyrė nepatogumų dėl jam priklausančio automobilio vagystės ir iki šiol negali naudotis jam priklausančiu turtu, taip pat nežino kur tiksliai automobilis šiuo metu yra. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų nepatogumų pobūdį ir dydį, teismas mano, kad prašoma priteisti 650 litų suma šiek tiek per didelė ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais sprendžia, kad 500 Lt suma laikytina teisingu neturtinės žalos atlyginimu ir priteistina nukentėjusiajam iš kaltinamojo.

Kadangi kaltinamojo suėmimo pagrindai neišnyko – yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis gali būdamas laisvėje bėgt (slėptis) nuo teismo, teismas, siekdamas užtikrinti kaltinamojo R. A. dalyvavimą procese, sprendžia, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis šių tikslų pasiekti negalima, todėl kaltinamajam kardomoji priemonė – suėmimas pratęstina Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu iki įsiteisės jo atžvilgiu priimtas nuosprendis.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str., teismas

nusprendžia:

R. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, paskirtąją bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2013-04-11 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išbūtą laikotarpį.

Kaltinamajam R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teismo 2013-04-12 nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą pratęsti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinio ieškovo S. B. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš kaltinamojo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), penkis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt litų 0 ct (5 350,00 Lt) nusikaltimu padarytos turtinės žalos ir penkis šimtus litų (500,00 Lt) neturtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui S. B., gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o suimtojo R. A. – nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.

Teisėjos parašas.Nuorašas tikras:Teisėja Loreta Masevičiūtė