Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-09-29 · Civilinė byla Nr. 2A-2569-611/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-29
Bylos Nr.
2A-2569-611/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08144-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Andžej Maciejevski, Alma Urbanavičienė
Trečiasis asmuo
UAB „Litagros prekyba“
Pareiškėjas
M. P., A. P.
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 75.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2569-611/2014Teisminio proceso Nr.2-68-3-08144-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.1.; 121.14; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugsėjo 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens UAB „Litagros prekyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų M. P. ir A. P. pareiškimą dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, valstybės institucijos teikiančios išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Litagros prekyba“, AB Danske Bank A/S Lietuvos filialas ir R. P..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

pareiškėja M. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti santuokos apskaitos akto įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei išspręsti su tuo susijusius klausimus.

2014-05-22 teisme gautas šalių prašymas panaikinti santuokos apskaitos akto įrašą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei prašymas patvirtinti jų sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo teisinių pasekmių. Pareiškėjai nurodė, kad jų santuoka yra faktiškai iširusi dėl subjektyvių ir objektyvių priežasčių. Jie jau nuo 2014 m. vasario 1 d. negyvena santuokinio gyvenimo, todėl nėra jokio pagrindo tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo jie apsisprendę visiškai, nes bandymai susitaikyti nedavė jokių rezultatų.

Tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų bei išvadą teikiančios institucijos prieštaravimų pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sąlygoms nepareiškė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 26 d. sprendimu tenkino pareiškėjų M. P. ir A. P. prašymą dėl bažnytinės santuokos registracijos akto įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; panaikino (duomenys neskelbtini)Bernardinų bažnyčioje sudarytos bažnytinės santuokos tarp M. P. ir A. P. registruotos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) , abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Patvirtino Sutartį dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių šiomis sąlygomis:

,, 1. Po santuokos nutraukimo pasiliekame šias pavardes - „P." ir „ P." (LR CK 3.69 str.l d.).

2. Nekeliame vienas kitam reikalavimo dėl tarpusavio išlaikymo, nes abu esame darbingi ir nėra kitų aplinkybių, numatytų įstatyme (LR CK 3.72 str.).

3. Sūnaus B. P., gim. (duomenys neskelbtini)a/k (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su manimi, M. P. mano gyvenamojoje vietoje.

4. Nėra nustatoma A. P. bendravimo su sūnumi tvarka, nes pripažįstama jo teisė bei pareiga dalyvauti sūnaus auklėjime ir bendrauti su juo. Po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo mes abu lygiomis teisėmis, be jokių suvaržymų ir apribojimų įsipareigojame prižiūrėti sūnų, dalyvauti jo auklėjime, rūpintis jo vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Susitariame, kad kilus ginčui dėl bendravimo tvarkos ir nesutarus dėl to taikiu būdu, klausimas dėl konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo gali būti perduotas spręsti teismui.

5. Aš, A. P., moku sūnaus B. P., gim. (duomenys neskelbtini) a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 560 Lt ( penki šimtai šešiasdešimt) nuo šios sutarties pasirašymo dienos iki sūnaus pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurios turi būti sumokėtos už einamąjį mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos. Išlaikymo suma indeksuojama LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama M. P.. SEB (duomenys neskelbtini)

6. Turimas turtas padalinamas tokiu būdu:

6.1. M. P. asmeninės nuosavybės teisėmis atitenka:

6.1.1. 0,0600 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties (mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai) žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (vidutinė sklypo rinkos vertė 2013 01 01 sudarė 26 900 Lt);

6.1.2. 203,51 kv.m. bendro ploto pastatas-gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (vidutinė sklypo rinkos vertė 2013 01 01 sudarė 229 000 Lt) su visu jame esančiu kilnojamuoju turtu;

6.1.3. 0,0600 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties (mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai) žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (vidutinė sklypo rinkos vertė 2013 01 01 sudarė 29 900 Lt); t.y. iš viso turto už 285 800 Lt.

7.2. A. P. asmeninės nuosavybės teisėmis atitenka:

7.2.1. 1,2400 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties (kiti žemės ūkio paskirties sklypai) žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini).(vidutinė rinkos vertė 2013 01 01 sudarė 3 840 Lt);

7.2.2. 67,87 kv.m. bendro ploto butas (unikalus Nr. 1098-3015-0013:0001), esantis (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 2013 001 01 sudarė 261 000 Lt), t.y. iš viso natūra turto už 264 840 Lt.

8. Kito, nei šios sutarties 7 (septintame) punkte paminėtas, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto neturime. Visus namų apyvokos reikmenis ir kitą kilnojamą turtą esame pasidalinę ir ginčo dėl to nėra. Jokios piniginės kompensacijos vienas iš kito nereikalaujame.

9. Pagal turimą kreditinį įsipareigojimą bankui Danske Bank A/S Lietuvos filialas pagal 2005 m. sausio 18 d. kredito sutartį Nr. BP0138050053 su visais galimais jos sąlygų pakeitimais ir papildymais; taip pat bei pagal galimą UAB „Litagros prekyba" į/k 122012020 reikalavimą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-4152-798/2013 vienasmeniškai atsakau aš, A. P.. Kreditiniai įsipareigojimai R. P. yra įvykdyti.

10. Kiekvienas pareiškiame, kad neturime daugiau jokių skolinių įsipareigojimų jokiems kreditoriams, išskyrus aptartus sutarties 9 punkte, ir įsipareigojame neprisiimti jokių naujų skolinių įsipareigojimų po šios sutarties pasirašymo iki teismo sprendimo, kuriuo bus patvirtinta ši sutartis įsiteisėjimo dienos. Po šios sutarties patvirtinimo paaiškėjus, kad turime kitų, šioje sutartyje nenurodytų ir vienas kitam neatskleistų kreditorinių įsipareigojimų, pagal šiuos įsipareigojimus atsakome kiekvienas atskirai iš savo asmeninio turto dalies. Jeigu po šios sutarties pasirašymo paaiškėtų šioje sutartyje nenurodyti vieno sutuoktinio santuokos metu prisiimti skoliniai įsipareigojimai, už kuriuos solidariai tektų atsakyti kitam sutuoktiniui, arba jeigu už šioje sutartyje atskleistus skolinius įsipareigojimus tektų atsakyti ir kitam sutuoktiniui (vienam sutuoktiniui nevykdant ar netinkamai vykdant pareigą dengti savo dalį kreditinių įsipareigojimų), tokius įsipareigojimus prisiėmęs ir jų nevykdantis ar netinkamai vykdantis sutuoktinis įsipareigoja kitam sutuoktiniui nedelsiant po atitinkamos sumos sumokėjimo kreditoriui atlyginti kito sutuoktinio kreditoriui sumokėtas sumas su 5% dydžio metinėmis palūkanomis. Jei atitinkamos sumos sumokėjimo kreditoriui metu abu sutuoktiniai turi kitų tarpusavio piniginių prievolių, atitinkamas sumas sumokėjęs asmuo gali atlikti įskaitymą.

11. Tuo atveju, jei dėl priežasčių, nepriklausančių nuo sutartį pasirašiusių šalių valios, nebus galima vykdyti šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, įsipareigojame imtis priemonių ir bendradarbiauti sprendžiant klausimus, susijusius su įsipareigojimų, kurių vykdymui yra iškilę trukdymai, vykdymu. Nesutarus taikiai, ginčas spręstinas įstatymo nustatyta tvarka.

12. Susitariame, kad šios sutarties pasirašymo dieną kiekvieno iš mūsų turimos piniginės lėšos yra padalijamos taip: grynieji pinigai atitenka kiekvienai juos faktiškai turinčiai šaliai, o bankuose esančios piniginės lėšos- tai šaliai, kurios vardu yra atidaryta atitinkama sąskaita banke.

13. Pareiškiame, kad šios sutarties sudarymo metu kiekvieno iš mūsų asmeninės nuosavybės teise turimas turtas lieka tam sutuoktiniui, kurio asmeninis turtas tai yra.

14. Visus kitus šia sutartimi atskirai neišspręstus ir po šios sutarties patvirtinimo iškilusius su mūsų teisėmis ir pareigomis susijusius klausimus įsipareigojame spręsti abipusiu sutarimu, vadovaujantis buvusių sutuoktinių lygiateisiškumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo bei kitais bendraisiais teisės principai ir laikantis susitarimo, kad kiekvieno sutuoktinio faktiškai valdomas turtas yra to sutuoktinio asmeninė nuosavybė, o kiekvieno sutuoktinio vienašališkai prisiimti įsipareigojimai yra to sutuoktinio asmeniniai įsipareigojimai, už kuriuos jis privalo pats asmeniškai atsakyti.

15. Pareiškiame, kad ši sutartis sudaryta laisva valia, nesant jokio neteisėto spaudimo, dėl kurio būtume priversti šią sutartį sudaryti, taip pat patvirtiname, kad nėra jokių priežasčių, kurios darytų šią sutartį neteisėta.

16. Ši sutartis įsigalioja įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ji bus patvirtinta.

17. Ši sutartis gali būti pakeista ir/ar papildyta tik laikantis įstatymu nustatytos tvarkos.

18. Susitariame, kad bet koks ginčas ar nesutarimas, kylantis iš šios sutarties, bus sprendžiamas derybų keliu, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, o nesutarus- įstatymo nustatyta tvarka.

19. Įsipareigojame šią sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai, vykdant ją bendradarbiauti ir kooperuotis.

20. Susitariame, kad visi šalių pranešimai ir kita korespondencija pagal šią sutartį turi būti pateikiami raštu sutartyje nurodytais elektroninio pašto adresais.

21. Pasikeitus kuriam nors iš šalių nurodytų rekvizitų, apie pasikeitimą raštu informuojami visi kiti šį susitarimą pasirašę asmenys ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo rekvizito (-ų) pasikeitimo. To nepadarius, atsakomybė už galimas pasekmes bei susidariusius nuostolius tenka kaltajai šaliai. Neįvykdžiusi šio reikalavimo šalis negali reikšti pretenzijų, jog kitos šalies veiksmai, atlikti pagal paskutinius jai žinomus duomenis, neatitinka sutarties sąlygų arba ji negavo pranešimo, siųsto pagal šią sutartį. Šis įsipareigojimas galioja iki visų įsipareigojimų pagal šią sutartį pilno įvykdymo.“ Be to, pareiškėjai M. P. grąžino 4488 Lt žyminio mokesčio, priteisė iš pareiškėjo A. P. į valstybės biudžeto pajamas 15 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog sutuoktiniai nutarė pasinaudoti supaprastinta santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo tvarka, pateikė prašymą dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartį dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo teisinių pasekmių, pakeitė bylos nagrinėjimą iš ginčo teisenos į ypatingąją teiseną ir santuoką nutraukė CK 3.53 straipsnio nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai jau daugiau nei metus negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio, todėl padarė išvadą, kad santuoka yra iširusi, todėl santuokos apskaitos akto įrašas panaikintinas (CK 3.51 str., 3.53 str.). Teismo vertinimu, pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių atitinka įstatymų keliamus reikalavimus, nepažeidžia niekieno teisių ar teisėtų interesų, neprieštarauja viešajai tvarkai bei imperatyvioms teisės normoms, todėl tvirtintina.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Trečiasis asmuo UAB „Litagros prekyba“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą dalyje dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 6, 7, 9 ir 12 p. sąlygų tvirtinimo ir skundžiamoje dalyje priimti naują sprendimą: pareiškėjų M. P. ir A. P. turtą ir pinigines lėšas padalinti lygiomis idealiosiomis dalimis, nenukrypstant nuo lygių sutuoktiniams priklausančių dalių principo, pareiškėjų M. P. ir A. P. prievoles trečiajam asmeniui UAB „Litagros prekyba“ pagal Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-4152-798/2014 po santuokos nutraukimo pripažinti solidariomis; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Pareiškėjai, pakartotinai inicijuodami teisminį procesą dėl santuokos nutraukimo, analogišką jau kartą vykusiam praeityje, siekė nesąžiningai sumažinti savo įsipareigojimų apimtį trečiajam asmeniui. Pareiškėjai žinojo aplinkybes, kad pareiškėjų pasirinktas įsipareigojimų ir turto dalijimo būdas pažeidžia trečiojo asmens teises ir teisėtus interesus – pareiškėjai apie tai buvo informuoti gavę 2013‑12‑09 trečiojo asmens pareiškimą civilinėje byloje Nr. N2‑46398‑558/2013.Pirmosios instancijos teismas šioje byloje nesuteikė jokios galimybės trečiajam asmeniui pasisakyti dėl jo, kaip pareiškėjų kreditoriaus, pažeidžiamų interesų bei neišsprendė kreditorių reikalavimų. Trečiasis asmuo, gavęs 2014‑05‑09 teismo šaukimą, rengėsi bylai, analizavo pateiktą ieškinį ir ketino savo reikalavimus dėl solidarios pareiškėjų atsakomybės trečiajam asmeniui po santuokos nutraukimo užtikrinimo išdėstyti 2014-05-26 paskirto parengiamojo posėdžio metu. Trečiojo asmens teises ir teisėtus interesus pažeidžianti sutartis kartu su M. P. pranešimu trečiajam asmeniui buvo išsiųsta registruotu paštu tik 2014‑05‑21 ir dėl objektyvios pašto darbo trukmės buvo įteikta trečiajam asmeniui tik 2014-05-23 t.y. likus mažiau nei vienai darbo dienai iki 2014-05-26 paskirto parengiamojo teismo posėdžio. Todėl trečiajam asmeniui objektyviai neužteko laiko išdėstyti ir pateikti teismui savo reikalavimus raštu, tai ketinant padaryti žodžiu, atvykus į paskirtą parengiamąjį teismo posėdį. CPK nenumato procesinės galimybės teismui, nutartimi jau paskyrus parengiamąjį posėdį ir išsiuntus šaukimus, tik prieš pat paskirtą posėdį susirinkusius bylos dalyvius žodžiu informuoti apie bylos nagrinėjimo būdo pakeitimą iš žodinio į rašytinį ir iškart išnagrinėti bylą iš esmės, nesuteikus jokios realios galimybės bylos dalyviams pareikšti savo nuomonę byloje nagrinėjamais klausimais. Pagal CPK 235 str. 4 d. bylai nagrinėti rašytinio proceso tvarka buvo būtinas trečiojo asmens rašytinis sutikimas, kuris šioje byloje nebuvo pareikštas. Šie procesiniai pažeidimai eliminavo trečiojo asmens galimybes pareikšti savo nuomonę byloje nagrinėjamais klausimais. Keičiant bylos nagrinėjimo teiseną iš ginčo į ypatingąją teismas privalėjo atsižvelgti į skirtingas šioms teisenoms taikomas procesines taisykles bei privalėjo suteikti CPK 443 str. 7 d. numatytą teisę trečiajam asmeniui bylos nagrinėjimo metu pateikti pareiškimą su savarankiškais reikalavimais, tačiau to nepadarė.Gyvenamąjį namą laikydama savo asmenine nuosavybe, M. P. ji privalėjo tai įrodyti leistinais įrodymais, tačiau to nepadarė. Santuoka tarp pareiškėjų buvo sudaryta 2005-08-10, o gyvenamasis namas, pastatytas jau po santuokos sudarymo, buvo įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dovanojimo sutartimi M. P. buvo dovanoti pinigai, o ne gyvenamasis namas.Pareiškėjai, nesąžiningai naudodamiesi ir piktnaudžiaudami procesinėmis teisėmis, savo solidarius įsipareigojimus siekia perkelti vienam A. P., o vertingesnį turtą ir tiksliai neįvardintas pinigines lėšas siekia perkelti M. P.. Todėl informacijos apie pareiškėjų turimą piniginių lėšų kiekį nepateikimas bei susitarimas, jog teismui patvirtinus sutartį visos piniginės lėšos liks tai šaliai, kurios vardu jos faktiškai valdomos ar kurios vardu atidaryta sąskaita banke – laikytinas pažeidžiančiu trečiojo asmens teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjų prievolė trečiajam asmeniui yra solidari, t.y. atsiradusi pareiškėjams esant santuokoje, todėl nesant trečiojo asmens sutikimo, prievolė pagal minėtą finansinį reikalavimą vienašališkai pareiškėjų negali būti modifikuotaPažymėtina, kad trečiąjį asmenį ir A. P. sieja laidavimo santykiai. 2012-03-15 tarp trečiojo asmens ir žemės ūkio kooperatyvo „VIRIDIS GROUP“ buvo sudaryta sutartis Nr. 616/120315/01 (toliau – Prekybos sutartis), kurios pagrindu trečiasis asmuo įsipareigojo tiekti prekes ŽŪK „VIRIDIS GROUP“, o ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ įsipareigojo prekes priimti ir už jas atsiskaityti prekybos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Atsižvelgiant į tai, kad ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ buvo įsteigtas jau po pareiškėjų santuokos sudarymo, o piniginis įnašas į ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ priklausė jungtinės nuosavybės teise, vadinasi ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ buvo įsiteigtas pareiškėju bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Dėl šios priežasties, ŽŪK „VIRIDIS GROUP“, kaip civilinių santykių objekto dalis, proporcinga A. P. steigimo sutartyje nurodytam įnašui, yra pareiškėjų bendroji jungtinė nuosavybė.Atsižvelgiant į tai, kad laidavimo sutartimi buvo užtikrinami su santuokos metu įsteigtu verslu susiję įsipareigojimai, šis verslas ir iš jo gaunamos pajamos bei dividendai yra pripažįstami bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, A. P. veikiant ne asmeniniais tikslais, o išimtinai šeimos interesais – M. P. sutikimas laidavimo sutarčiai sudaryti nebuvo būtinas, o prievolė, kylanti iš laidavimo sutarties (užtikrinančios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe valdomu verslu susijusius įsipareigojimus), yra laikytina bendrąją sutuoktinių prievole, todėl negali būti dalinama ar kitaip modifikuojama be kreditoriaus sutikimo.

Atsiliepimas

Pareiškėja M. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

ne pareiškėjai, o trečiasis asmuo trukdo spręsti pareiškėjai svarbų klausimą, reikalaudamas sau nepagrįstos naudos, piktnaudžiauja savo teisėmis. Trečiasis asmuo buvo tinkamai informuotas apie santuokos nutraukimo pasekmes, pranešimas dėl bylos iškėlimo teisme su ieškinio pareiškimu kreditoriui buvo išsiųstas 2014-03-04, įteiktas 2014-03-06. Parengiamasis posėdis byloje paskirtas tik 2014-05-26. Iš ieškinio trečiasis asmuo galėjo matyti, kokie reikalavimai teismui keliami ir turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą apie savo poziciją informuoti teismą. Trečiasis asmuo atstovaujamas kvalifikuoto teisininko, todėl negalėjo nežinoti, kad prašymai dėl santuokos nutraukimo/santuokos įrašo panaikinimo gali būti nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, jokios proceso normos nebuvo pažeistos. Sutartis dėl santuokos nutraukimo nepažeidžia jokių kreditoriaus teisių, nes A. P. prievolė jam nėra ir negali būti laikoma solidaria, jos atsiradimas nėra siejamas su šeimos poreikių tenkinimu. A. P. santykiai su UAB „Litagros prekyba“ prasidėjo tik 2012-03-15 sutarties pagrindu, kai tuo tarpu nuo 2012 m. vasario mėnesio pareiškėja su A. P. negyvenama sutuoktinio gyvenimo, neveda bendro ūkio. Byloje dalintinas turtas buvo įsigytas iki A. P. ir trečiojo asmens susitarimų, be to, turtui įgyti buvo panaudotos pareiškėjos asmeninės lėšos, ką patvirtino įstatymu nustatytos formos dokumentai.

Atsiliepimas

Pareiškėjas A. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl trečiojo asmens UAB „Litagros prekyba“ apeliacinio skundo argumentų.

Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu galima tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių. CPK 539 str. 1 d. 4 p. nuostata įpareigoja sutuoktinius prašyme nutraukti santuoką nurodyti duomenis apie sutuoktinių arba vieno iš jų kreditorius. CPK 540 str. 4 d. nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą sutuoktinių ar vieno iš jų kreditoriai pareiškia reikalavimus, teismas sustabdo bylą, kol bus išspręsti kreditorių reikalavimai. Sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t.y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2014 m. gegužės 26 d. sprendimu nutraukė pareiškėjų santuoką bendru sutikimu bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ypatingosios teisenos tvarka. Apelianto teigimu, pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 6, 7, 9 ir 12 punktuose įtvirtintos sąlygos pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises, o pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso nuostatas ir neteisėtai bylą nagrinėjo ypatingąja teisena. Teisėjų kolegijos vertinimu tokie apelianto teiginiai yra nepagrįsti dėl žemiau dėstomų motyvų.

Atkreiptinas dėmesys, kad sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51 str., 3.52 str.). Pagal CK 3.51 str. 2 d. procesinio pobūdžio nuostatą santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama esant CK 3.51 str. 1 d. nustatytoms sąlygoms ir supaprastinto proceso tvarka. Jeigu nėra ginčo, tai taikomos CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXV skyriaus bendrosios nuostatos (CPK 442–443 str.) ir XXXV skyriaus 538–541 straipsnių normos. Pagal CPK 539 str. 1 d. 4 p. prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš sutuoktinių kreditorius ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą. Šis pranešimas yra reikalingas kreditoriaus teisėms įgyvendinti, nes jis pagal CK 3.126 straipsnį turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus. Jeigu byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių pareiškimu sutuoktiniai ar vienas iš jų turi kreditorių ir dėl jam priklausančių teisių jie sprendžia sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, šios sutarties nuostatos turi nepažeisti kreditoriaus interesų, ir teismas, spręsdamas dėl sutarties patvirtinimo, turi patikrinti, ar atitinkama sutarties dalis nepažeidžia kreditoriaus interesų.

Šalies argumentai

Nagrinėjamu atveju pareiškėja M. P. į teismą su pirminiu ieškiniu dėl santuokos nutraukimo kreipėsi dar 2014-03-14, kuriame prašė nustatyti, kad galimi skoliniai įsipareigojimai UAB „Litagros prekyba“ yra asmeniniai A. P. įsipareigojimai ir pripažinti, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini)yra M. P. asmeninė nuosavybė (b.l. 2-8). M. P. atsiliepimu su tokiu M. P. prašymu taip pat sutiko (b.l.71-74). M. P. CK 3.126 str. numatytą pranešimą kartu su ieškinio nuorašu kreditoriui UAB „Litagros prekyba“ išsiuntė dar 2014-03-04, šis pranešimas kreditoriui įteiktas 2014-03-06 (b.l. 46, 45). Taigi, jau nuo 2014-03-06 apeliantas buvo informuotas apie M. P. siekiamą sutuoktinių turto padalinimą ir įsipareigojimų kreditoriui UAB „Litagros prekyba“ priskyrimui A. P. asmeninėms prievolėms. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad teismo šaukimas į posėdį apeliantui įteiktas dar 2014-05-12 (b.l.80), tačiau apeliantas jokių prieštaravimų dėl prievolės pripažinimo asmenine A. P. ar turto padalinimo nereiškė, nors turėjo daugiau nei du mėnesius tą padaryti. Vėliau pareiškėjams nusprendus santuoką nutraukti bendru sutarimu supaprastinto proceso tvarka, pateikiant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, minėta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių apeliantui taip pat buvo išsiųsta 2014-05-22 (b.l. 93; 96). Apeliantas pripažįsta, kad ją gavo 2014-05-23, tačiau net ir žinodamas apie paskirtą teismo posėdį 2014-05-26 bei atstovaujamas profesionalaus teisininko ir suvokdamas, kad teismas negavęs kreditorių prieštaravimų, santuokos nutraukimą nagrinėja supaprastinto proceso tvarka, taikant CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXV skyriaus bendrąsias (CPK 442–443 str.) ir XXXV skyriaus 538–541 straipsnio normas, ir toliau jokių prieštaravimų dėl pareiškėjų santuokos nutraukimo teisinių pasekmių teismui nereiškė. Taigi, kadangi sutuoktinių kreditoriai savo reikalavimų ir prieštaravimų nepateikė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi CPK XXXV skyriaus normomis ir nustatęs, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui, vaikų ir sutuoktinių interesams, bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Tuo labiau, kad pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių vertinti, ar ji nepažeidžia kreditorių teisių, teismas turėjo nepriklausomai nuo to, kokia forma - rašytinio ar žodinio proceso tvarka- buvo nagrinėjama byla. CPK 540 str. 1 d. būtinybę nagrinėęti žodinio proceso tvarka labiau sieja su šeimos santykių stabilumo ir vaikų bei sutuoktinių interesų užtikrinimu. Tačiau nagrinėjimo forma nėra siejama su kreditorių interesų užtikrinimu, tuo labiau, kad kaip jau minėta, teismas ex officio tikrina sutarties sąlygas atitikimą kreditorių interesų prasme. Teisėjų kolegijos vertinimu, kreditoriui UAB „Litagros prekyba“ buvo suteiktas pakankamas terminas pareikšti savo poziciją dėl sutuoktinių santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau jis pats be jokios svarios priežasties tinkamai ir sąžiningai nepasinaudojo savo procesine teise, nepareiškė jokių prieštaravimų dėl pareiškėjos pasiūlyto pareiškėjų turto ir prievolių padalinimo būdo, reikalavimų abiems pareiškėjams nei nagrinėjamoje, nei kitoje byloje nepareiškė, todėl apelianto teiginys, kad teismas pažeidė jo teisę būti išklausytam, yra nepagrįstas, todėl atmetamas. Teismo sprendimas bbylą nagrinti rašytinio proceso tvarka neprieštarauja CPK nuostatoms, todėl yra teisėtas.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, byloje nustatyta, kad apeliantas trečiojo asmens ŽŪK „Viridis Group“ įsipareigojimų pagal prekybos sutartį įvykdymo užtikrinimui su D. Š., A. P. ir J.V. 2012-04-02 pasirašė laidavimo sutartį, o Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 6 d. galutiniu sprendimu priteisė apeliantui solidariai iš D. Š., A. P. ir J.V. 137 566,36 Lt skolą, metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Minėtas sprendimas Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartimi paliktas nepakeistu. Apelianto teigimu, ši skola pagal 2012-04-02 laidavimo sutartį yra bendroji sutuoktinių prievolė, todėl negalėjo būti modifikuojama. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai M. ir A. P. jau nuo 2012 m. vasario mėnesio nebeveda bendro ūkio, gyvena skyrium, be to, byloje nėra duomenų, kad laidavimo sutartį su apeliantu greta pareiškėjo sudarė ir pareiškėja, ar kad pareiškėjas A. P. veikė jos įgaliotas ir jos vardu. Laidavimo sutartimi buvo laiduota ne už pareiškėjo ar abiejų pareiškėjų prievoles, o už trečiojo asmens ŽŪK „Viridis Group“ prievoles. Todėl 2012-04-02 laidavimo sutartis negali būti laikoma kaip sudaryta šeimos interesams, be to, laikytina, kad ji sudaryta be M. P. sutikimo ir patvirtinimo, todėl sukelia prievoles tik pareiškėjui A. P. (CK 3.109 str.). Įvertinus šias aplinkybes, akivaizdu, jog įsipareigojimai pagal šią laidavimo sutartį yra asmeninė A. P. prievolė. Duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, apeliantas nepateikė.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, reiškianti, kad dėl santuokoje įgyto dalintino nekilnojamojo turto nėra sutuoktinių ginčo. Pirmosios instancijos teismas prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių, t.y. įvertinti ar toks turto padalinimas neprieštarauja viešajai tvarkai, ar nepažeidžia sutuoktinių ir jų vaikų interesų, bei sutuoktinių kreditorių interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). Pirmosios instancijos teismas aplinkybių, dėl kurių sutartis galėtų prieštarauti viešajai tvarkai, sutuoktinių ir jų vaikų bei kreditorių interesams nenustatė, tokių duomenų apeliacinės instancijos teismas taip pat neįžvelgia. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek butas, esantis (duomenys neskelbtini), tiek 1,2400 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registre įregistruoti A. P. vardu, priklauso ja asmeninės nuosavybė steise, nes butas įgytas pagal pirkimo-pardavimo sutartį iki pareiškėjų santuokos sudarymo, o žemės sklypas įgytas pagal dovanojimo sutartį (CK 3.89 str. 1 d. 1-2 punktai) (b.l. 17-19). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas M. P. vardu, įgytas santuokos metu pagal pirkimo-pardavimo sutartį, todėl priklauso abiems pareiškėjams bendros jungtinės nuosavybės teise (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Pareiškėjai, kaip jau buvo minėta aukščiau, yra laisvi sustarti dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kiek tai nepažeidžia jų pačių, jų nepilnamečių vaikų ar kreditorių interesų. Po turto tarp pareiškėjų padalinimo, kaip matyti iš bylos, pareiškėjui A. P. atiteko turtas, kurio vertės pakanka padengti visą skolą apeliantui, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad sudaryta sutartis pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus. Apelianto teiginiai, neva pareiškėjai siekia vertingesnį turtą ir pinigines lėšas perkelti M. P., laikytini deklaratyviais ir niekuo nepagrįstais. Atkreiptinas dėmesys, kad sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjui A. P. liko tiek butas, esantis (duomenys neskelbtini), tiek 1,2400 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o taip pat ir jo vardu atidarytose bankų sąskaitose esančios lėšos. Kreditorius savo teiginių, neva šias lėšas buvęs sutuoktinis nesąžiningai galėjo perleisti M. P. neįrodė, tokių duomenų apie pareiškėjų nesąžiningumą byloje taip pat nėra. Taigi, įvertinus sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjų pasidalinto turto mastą, tekusias kiekvienam iš pareiškėjų dalis, šio turto vertę bei A. P. įsipareigojimo UAB „Litagros prekyba“ dydį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių patvirtino, tokia sutartis apelianto kaip kreditoriaus interesų nepažeidžia.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikinamas vien formaliais pagrindais, o tam tikri pirmosios instancijos teismo padaryti procesinės teisės normų pažeidimai galėtų būti pagrindu sprendimą panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 328 str. ir 329 str.). Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Vien tik aplinkybė, kad teismas numatytą teismo posėdžio dieną pakeitė bylos nagrinėjimo tvarką (iš žodinio bylos nagrinėjimo į rašytinį procesą), ir išsprendė tai skundžiamu sprendimu, nesudaro pagrindo iš esmės teisingo ir pagrįsto sprendimo panaikinti ar pakeisti (LR CPK 320 str.). Atsižvelgiant į tai, UAB „Litagros prekyba“ apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Romualda JanovičienėAndžej MaciejevskiAlma Urbanavičienė