- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-06
- Bylos Nr.
- eI3-1878-428/2026
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Medvedevienė, Audrius Grauželis, Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- V. Z.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. Z. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:
1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus (toliau – ir NŽT skyrius) 2025 m. kovo 18 d. sprendimą (raštą) Nr. 1SD-30847-(15.2.48 Mr.);
2) panaikinti NŽT 2025 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 1SS-269-(5.75 Mr.);
3) įpareigoti NŽT Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrių pateikti jam atsakymus iš esmės į jo 2024 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. 03/57 pateiktus klausimus:
a) ar G. K. (a. k. nežinomas), gyvenusiai (duomenys neskelbtini), buvo ir kada atkurta nuosavybės teisė į buvusio žemės savininko J. Č. (tėvo) turėtą žemę (duomenys neskelbtini);
b) jei taip, tai atsiųsti sprendimo dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo kopiją;
c) jei buvo priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teisę į žemę, ar buvo apie tai informuota G. K. ar jos įpėdiniai; jei taip, atsiųsti dokumento apie informavimą kopiją.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2024 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. 03/57 kreipėsi į atsakovą – NŽT Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrių, prašydamas pateikti informaciją, ar J. Č. įpėdinei G. K. buvo atkurta nuosavybės teisė į buvusiam žemės savininkui J. Č. priklausiusią žemę, bei pateikti su tuo susijusią informaciją, įskaitant duomenis apie galimą suinteresuotų asmenų informavimą.
Nurodė, kad 2025 m. kovo 18 d. pareiškėjas gavo NŽT Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus atsakymą, kuriame nebuvo pateikta jokio atsakymo į esminius paklausimo klausimus. Vietoje to buvo nurodyta, kad G. K. iki 2001 m. gruodžio 31 d. nebuvo pateikusi prašymo atkurti nuosavybės teises. Tačiau toks atsakymas neatitiko pateikto paklausimo esmės, nes pareiškėjas neklausė, ar G. K. teikė prašymą, o siekė išsiaiškinti, ar nuosavybės teisės į J. Č. žemę apskritai buvo atkurtos ir ar apie tai buvo informuoti suinteresuoti asmenys ar galimi įpėdiniai. Todėl pateiktas atsakymas laikytinas nesusijusiu su prašoma informacija.
Teigė, kad 2025 m. balandžio 1 d. pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti NŽT skyriaus 2025 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 1SD-30847-(15.2.48 Mr.) ir įpareigoti atsakovą pateikti atsakymus iš esmės į 2024 m. gruodžio 10 d. paklausime pateiktus klausimus.
NŽT 2025 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. 1SS-269-(5.75 Mr.) pareiškėjo skundo netenkino, apsiribodama formaliu teiginiu, kad prašoma informacija neturi teisinio poveikio, ir nepateikė jokio naujo faktinio ar teisinio vertinimo.
Pareiškėjo vertinimu, tiek 2025 m. kovo 18 d. NŽT skyriaus sprendimas, tiek 2025 m. gegužės 2 d. NŽT sprendimas yra nepagrįsti ir neteisėti.
Nurodė, kad, visų pirma, nė viena iš institucijų neatsakė į pagrindinius paklausimo klausimus – ar nuosavybės teisės į buvusiam žemės savininkui J. Č. priklausiusią žemę buvo atkurtos, ir ar apie tai buvo informuoti G. K. ar kiti galimi įpėdiniai. Institucijos apsiribojo formaliu atsakymu apie prašymo pateikimo faktą, ignoruodamos patį nuosavybės atkūrimo faktą, kuris ir buvo paklausimo esmė.
Antra, buvo atsisakyta pateikti dokumentus, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, egzistuoja. NŽT 2025 m. balandžio 22 d. raštu Nr. 1SDK-2552-(5.10 E.) pati nurodė, kad egzistuoja archyvinė byla dėl J. Č. nuosavybės teisių atkūrimo, ir pakvietė pareiškėją su ja susipažinti. Tai prieštarauja ankstesniems teiginiams, jog duomenų apie nuosavybės atkūrimą nėra, ir patvirtina, kad ankstesnis atsakymas buvo klaidinantis ar neišsamus.
Trečia, atsakovai neteisingai kvalifikavo 2025 m. kovo 18 d. atsakymą kaip „informacinio pobūdžio“. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – VAĮ), informacijos nesuteikimas arba esminių duomenų nepateikimas laikytinas administraciniu veiksmu ar neveikimu, turinčiu teisines pasekmes. Kadangi toks atsakymas trukdo pareiškėjui ginti savo teises civiliniame procese, jis turi administracinio sprendimo požymių ir gali būti skundžiamas.
Ketvirta, atsakovai nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą pareiškėjui, reikalaudami paneigti institucijos pateiktą informaciją, nors būtent NŽT disponuoja prašomais duomenimis ir privalo juos pateikti. Toks veikimas prieštarauja gero viešojo administravimo principams.
Penkta, institucijų atsakymuose nebuvo laikytasi skaidrumo ir aiškumo reikalavimų, nes nebuvo nurodyta, kada ir kokiu sprendimu buvo atkurta nuosavybės teisė, ar buvo nustatyti įpėdiniai ir ar jie buvo informuoti, taip pat kokie veiksmai buvo atlikti siekiant šias aplinkybes išsiaiškinti.
Galiausiai, atsakovų veiksmai pažeidė Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pareiškėjas, veikdamas kaip advokatas, pateikė motyvuotą prašymą, pagrįstą teisinių paslaugų teikimu, ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Todėl tarp pareiškėjo ir NŽT susiklostė specialūs teisiniai santykiai, reglamentuojami Advokatūros įstatymo. Atsisakymas pateikti prašomą informaciją, neatsakant į esminius klausimus, laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu, o teisę ginti šiuos pažeidimus turi pats advokatas, kuris ir pateikė skundą teismui.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad NŽT 2024 m. gruodžio 10 d. gautas pareiškėjo prašymas pateikti informaciją, kuriuo buvo prašoma atsakyti, ar G. K. buvo atkurta nuosavybės teisė į buvusio žemės savininko J. Č. turėtą žemę, kada toks sprendimas galėjo būti priimtas, pateikti sprendimo kopiją bei informaciją, ar apie nuosavybės teisių atkūrimą buvo informuota pati G. K. ar jos įpėdiniai, kartu pateikiant tai patvirtinančius dokumentus.
Nurodė, kad pareiškėjui 2025 m. kovo 18 d. pateiktu atsakymu buvo nurodyta, kad NŽT nerasta duomenų ar dokumentų, jog G. K. būtų pateikusi prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. Č. ar kitų buvusių savininkų žemės valdas, todėl NŽT skyrius neturi informacijos, kad jai būtų atkurtos nuosavybės teisės.
Šalies argumentai
Pažymėjo, jog 2025 m. balandžio 1 d. pareiškėjas pateikė skundą dėl 2025 m. kovo 18 d. atsakymo panaikinimo ir pareigos atsakovei iš esmės atsakyti į pateiktus klausimus. NŽT 2025 m. gegužės 2 d. sprendimu šį skundą atmetė, nurodydama, kad nėra duomenų, jog G. K. iki mirties būtų pateikusi prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar kitaip išreiškusi valią atkurti nuosavybės teises. Taip pat pažymėjo, jog 2025 m. kovo 18 d. atsakymas yra informacinio pobūdžio dokumentas, neturintis administracinio sprendimo požymių ir nesukeliantis teisinių pasekmių, todėl jo panaikinimas neturėtų įtakos pareiškėjo teisėms ar pareigoms.
Nurodė, kad tuo pat metu NŽT buvo gauti pareiškėjo prašymai dėl susipažinimo su archyvine byla. Pareiškėjui 2025 m. balandžio 15 d. prašyme aiškiai nurodžius konkrečią buvusio žemės savininko žemės vietą – (duomenys neskelbtini) – buvo rasta J. Č. nuosavybės teisių atkūrimo archyvinė byla, ir pareiškėjas buvo pakviestas su ja susipažinti Nacionalinėje žemės tarnyboje.
Akcentavo, kad nuosavybės teisių atkūrimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir jo įgyvendinimo tvarka. Šiuo teisiniu reguliavimu nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos asmenims, kurie iki 2001 m. gruodžio 31 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises ir pateikė atitinkamus nuosavybės bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. Asmeniui nepateikus tokio prašymo ir neišreiškus valios atkurti nuosavybės teises, subjektinė teisė į nuosavybės teisių atkūrimą neatsiranda.
Nurodė, kad iš nuosavybės teisių atkūrimo archyvinės bylos matyti, jog G. K. iki savo mirties (duomenys neskelbtini) nebuvo pateikusi prašymo atkurti nuosavybės teises į J. Č. žemę, taip pat nėra duomenų apie jos valios išreiškimą šiuo klausimu. Todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti jos subjektinės teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, o sprendimas jos vardu dėl nuosavybės atkūrimo nebuvo priimtas ir negalėjo būti priimtas.
Atsižvelgdama į tai, NŽT laikosi pozicijos, kad 2025 m. kovo 18 d. ir 2025 m. gegužės 2 d. dokumentai yra informacinio pobūdžio, parengti kompetentingos institucijos, laikantis galiojančio teisinio reguliavimo ir viešojo administravimo principų, nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir nelaikytini savarankišku ginčo objektu administraciniame teisme. Net ir panaikinus šiuos dokumentus, pareiškėjo teisinė padėtis iš esmės nepasikeistų, todėl administracinė byla dėl jų panaikinimo laikytina nenagrinėtina administraciniuose teismuose.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo, veikiančio kaip advokatas, teisės gauti informaciją apie G. K. nuosavybės teisių į buvusio savininko J. Č. žemę atkūrimą. Pareiškėjas kreipėsi į NŽT su prašymu pateikti informaciją, ar G. K. iki mirties pateikė prašymą atkurti nuosavybės teisę, ar toks sprendimas buvo priimtas ir ar apie jį buvo informuoti jos įpėdiniai.
Ginčo dalyką sudaro NŽT Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2025 m. kovo 18 d. rašto Nr. 1SD-30847-(15.2.48 Mr.) teisėtumas ir pagrįstumas, taip pat NŽT 2025 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. 1SS-269-(5.75 Mr.), kuriuo išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl minėto rašto teisėtumo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas. Be to, pareiškėjas prašė įpareigoti NŽT Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrių iš naujo pateikti atsakymus į jo 2024 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. 03/57 pateiktus klausimus.
Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas, veikiantis kaip advokatas, turi teisę gauti informaciją, reikalingą kliento teisėms ginti, o jei informacija neegzistuoja ar jos pateikti negalima, advokatas turi būti aiškiai ir motyvuotai informuotas (Advokatūros įstatymo 44 straipsnis).
Skundžiamu 2025 m. kovo 18 d. atsakymu Nr. 1SD-30847-(15.2.48 Mr.) NŽT skyrius informavo pareiškėją, kad archyvuose nėra jokios informacijos ar dokumentų, liudijančių, jog G. K. būtų pateikusi prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atsižvelgiant į tai, NŽT Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrius negalėjo pateikti prašomų dokumentų, t. y. sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo G. K. į buvusio savininko J. Č. turėtą žemės valdą.
Pareiškėjas nesutiko su 2025 m. kovo 18 d. atsakymu Nr. 1SD-30847-(15.2.48 Mr.) ir 2025 m. balandžio 2 d. pateikė NŽT skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, prašydamas panaikinti 2025 m. kovo 18 d. atsakymą ir įpareigoti NŽT skyrių iš naujo nagrinėti jo 2024 m. gruodžio 10 d. prašymą. NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, 2025 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. 1SS-269-(5.75 Mr.) netenkino pareiškėjo skundo dėl NŽT skyriaus 2025 m. kovo 18 d. atsakymo nepagrįstumo.
Taigi, nagrinėjamoje byloje svarbu išsiaiškinti, ar NŽT Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrius teisėtai atsakė į pareiškėjo prašymą, t. y. ar atsakymas, kad pareiškėjo prašomų pateikti dokumentų nėra, atitinka pareiškėjo teisę gauti informaciją pagal galiojančius teisės aktus, t. y. VAĮ, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymą, Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Taisyklės).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. gruodžio 10 d. pateikė prašymą NŽT Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriui dėl informacijos pateikimo, prašydamas nurodyti, ar G. K. iki mirties buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. Č. turėtą žemės valdą, bei, jei toks sprendimas būtų priimtas, pateikti jo kopiją ir informaciją apie G. K. ar jos įpėdinių informavimą.
NŽT Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrius, atsižvelgęs į pareiškėjo prašomą informaciją ir turimą archyvinę medžiagą, skundžiamu 2025 m. kovo 18 d. raštu atsakė, kad archyvuose nėra duomenų, jog G. K. būtų pateikusi prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl prašomo sprendimo pateikti negali.
Teismo vertinimu, NŽT skyriaus 2025 m. kovo 18 d. atsakyme aiškiai nurodyta informacija, atitinkanti pareiškėjo prašymo turinį, kad archyvinėje medžiagoje ir buvusio savininko bylose nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog G. K. iki savo mirties pateikė prašymą atkurti nuosavybės teisę į J. Č. žemės valdą, taip pat nėra dokumentų, patvirtinančių, kad jai būtų atkurtos nuosavybės teisės ar kad ji būtų apie tai informuota. Tai reiškia, kad NŽT skyrius neturėjo galimybės pateikti pareiškėjo prašomų dokumentų, nes tokie dokumentai neegzistuoja.
Taisyklėse, reglamentuojančiose asmenų prašymų nagrinėjimą, numatyta, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.1 papunktis); į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.2 papunktis); į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (45.3 papunktis); į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma (45.4 papunktis).
Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 3 straipsnio 9 punkte nustatyta, kad informacija – žinios, kuriomis disponuoja institucija, vykdydama viešąsias funkcijas. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad institucijos ir valstybės valdomi subjektai privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 papunkčiu nustatytas duomenų išsamumo principas – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys duomenys. Taip pat duomenų tikslumo principas reikalauja, kad pareiškėjui teikiami duomenys turi atitikti institucijos ar valstybės valdomo subjekto disponuojamus duomenis (Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), kartu aiškindamas informacijos išsamumo ir tikslumo principus, yra nurodęs, jog institucijos ir įstaigos, atsakydamos į asmens prašymą pateikti informaciją, turi pateikti visą teiktiną jų disponuojamą informaciją. Įstatymas nustato institucijos ar įstaigos pareigą prašančiam asmeniui pateikti informaciją apie turimą, o ne asmens norimą gauti, turinį (taip pat ir informacijos kiekio prasme) (LVAT 2015 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1090-624/2015, 2021 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1600-552/2021). Taip pat LVAT praktikoje konstatuota, jog skundžiamo atsakymo, kuriuo pateikiama informacija, teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais (2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-662-538/2012). Spręsdamas dėl informacijos išsamumo principo, LVAT yra konstatavęs, kad išsamumą apsprendžia pateikto prašymo turinys, t. y. teikiama informacija turi atitikti prašymo turinį (2012 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-97/2012).
Taigi, nagrinėjamu atveju nurodytu teisiniu reglamentavimu ir formuojama LVAT praktika numatyta, kad asmenų prašymai turi būti nagrinėjami objektyviai, remiantis turimais dokumentais, faktais ir teisės aktais; atsakymai turi atitikti prašymo turinį, būti pateikti aiškiai, tiksliai ir pagrįstai, nurodant nagrinėjimo rezultatus bei jų pagrindimą; jeigu pareiškėjo prašomos informacijos ar dokumentų nėra, pareiškėjas turi būti motyvuotai informuotas apie tokios informacijos nebuvimą.
Pagal VAĮ 3 straipsnį, viešojo administravimo subjektai privalo vadovautis teisėtumo, objektyvumo ir proporcingumo principais, o VAĮ 10 straipsnio 5 dalis įpareigoja administracinį aktą ar kitą veiksmą pagrįsti faktais, teisės normomis ir paaiškinti sprendimo motyvus bei nurodyti galimybę skųsti aktą.
Skundžiamas 2025 m. kovo 18 d. atsakymas, kad archyvuose nėra dokumentų, jog G. K. iki savo mirties pateikė prašymą atkurti nuosavybės teisę į J. Č. žemės valdą, ir dokumentų, patvirtinančių, kad jai būtų atkurtos nuosavybės teisės ar kad ji būtų apie tai informuota. Nurodytas atsakymo turinys visiškai pakankamas ir atitinka pareiškėjo prašymo turinį. Skundžiamas raštas motyvuotas, jame aiškiai nurodyta apie prašomų dokumentų nebuvimą. Raštas pagrįstas faktais (archyvų patikrinimu) ir teisine motyvacija (nuosavybės teisių atkūrimo terminų laikymosi pagrindais). Atsakyme iš esmės nurodyta, kad atsakovė nedisponuoja pareiškėjo prašomais dokumentais, susijusiais su nuosavybės teisių atkūrimu G. K. į buvusio savininko J. Č. turėtą žemės valdą, nes tokie dokumentai apskritai neegzistuoja. Skundžiamas 2025 m. kovo 18 d. atsakymas atitinka formuojamą teismų praktiką ir minėtų teisės aktų reikalavimus, todėl negali būti vertinamas kaip nepakankamas, nepagrįstas ar nemotyvuotas.
Prašomų duomenų nepateikimas, kai viešojo administravimo subjektas jais nedisponuoja (dokumentai fiziškai neegzistuoja), negali būti vertinamas kaip teisės gauti informaciją pažeidimas. Pareiškėjas buvo išsamiai ir aiškiai informuotas apie galimybės pateikti prašomą informaciją ir dokumentus nebuvimą, taip pat apie savo teises ir galimybę skųsti atsakymą, kaip numatyta VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje, 14 straipsnyje ir Taisyklių 45, 47 punktuose.
Nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai, esą nebuvo atsakyta į esminius jo prašymo klausimus, t. y. ar nuosavybės teisės į buvusio savininko J. Č. žemės valdą buvo atkurtos ir ar apie tai buvo informuoti galimi paveldėtojai.
Pareiškėjas 2024 m. gruodžio 10 d. prašyme Nr. 03/57 labai konkrečiai ir aiškiai prašė nurodyti:
1) ar G. K. (a. k. nežinomas), gyvenusiai (duomenys neskelbtini), buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. Č. turėtą žemės valdą ir, jei taip, kada tai įvyko;
2) jei nuosavybės teisė buvo atkurta – pateikti sprendimo dėl nuosavybės teisės atkūrimo kopiją;
3) jei sprendimas dėl nuosavybės teisės atkūrimo buvo priimtas – pateikti informaciją, ar apie tai buvo informuota G. K. arba jos įpėdiniai ir, jei taip, atsiųsti dokumento apie informavimą kopiją.
Teismo vertinimu, pareiškėjo 2024 m. gruodžio 10 d. prašymo Nr. 03/57 turinys buvo konkretus, susijęs tik su nuosavybės teisių atkūrimu būtent konkrečiam subjektui – G. K. arba jos įpėdiniams – į buvusio savininko J. Č. turėtą žemės valdą. Pareiškėjas neprašė pateikti informacijos apie nuosavybės teisių atkūrimą į buvusio savininko J. Č. turėtą žemę kitiems pretendentams. Pareiškėjas prašė informacijos tik dėl konkretaus subjekto – G. K. nuosavybės teisių atkūrimo, siekdamas šią informaciją pateikti teismui civilinėje byloje dėl termino palikimui atnaujinti. Pareiškėjo prašymas neapėmė jokios kitos informacijos dėl kitų asmenų (pretendentų) nuosavybės teisių atkūrimo, todėl bet koks atsakymas, kuriame būtų pateikiama informacija apie kitus subjektus, neatsižvelgtų į prašymo turinį ir būtų nepagrįstas.
NŽT, nagrinėdama pareiškėjo 2025 m. balandžio 1 d. skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, atliko papildomą archyvų patikrinimą ir nustatė, kad G. K. nepateikė prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas dėl NŽT skyriaus 2025 m. kovo 18 d. atsakymo nepagrįstumo buvo netenkintas.
NŽT 2025 m. gegužės 2 d. sprendimą motyvavo pagrįstais faktais ir duomenimis. Šis sprendimas buvo priimtas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų NŽT direktoriaus 2024 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1P-139-(1.1 E.) „Dėl Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka ir terminais bei atitiko VAĮ 10 straipsnio 1 dalies ir Taisyklių 45 punkto reikalavimus. Pareiškėjui buvo nurodyta jo teisė skųsti sprendimą administraciniam teismui.
Teismo nuomone, atsakovės skundžiami administraciniai aktai yra pagrįsti ir motyvuoti bei atitinka pareiškėjo prašymo ir skundo turinį. Tačiau pažymėtina, kad ginčas kyla ne dėl nuosavybės teisės atkūrimo, o dėl teisės gauti informaciją, kaip numato minėti teisės aktai. Todėl atsakovės argumentas, kad informacinio pobūdžio atsakymas negali būti ginčo objektu dėl to, jog neturi tiesioginio teisinio poveikio, yra netikslus. Pareiškėjas turi teisę gauti informaciją apie valstybės administracinių institucijų turimą informaciją, o NŽT atsakymuose aiškiai ir pagrįstai nurodyta, kad tokios informacijos nėra ir dokumentų pateikti neįmanoma.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad NŽT skyriaus 2025 m. kovo 18 d. atsakymas buvo teisėtas, pagrįstas, neklaidino pareiškėjo, nepažeidė jo teisės gauti informaciją pagal Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo, VAĮ 11 straipsnio bei Taisyklių 45 punkto nuostatas. Pareiškėjo skundas dėl šio atsakymo neturi teisinio pagrindo, nes skundžiamame rašte pateikta informacija faktiškai ir teisiškai atitinka jo 2024 m. gruodžio 10 d. prašymo Nr. 03/57 turinį ir galiojančias teisės normas. Teisėjų kolegija, apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo abejoti NŽT skyriaus 2025 m. kovo 18 d. atsakyme nurodyta informacija, jos išsamumu ir pakankamumu.
Nagrinėjamo ginčo atveju nėra jokio teisinio pagrindo naikinti skundžiamo NŽT skyriaus 2025 m. kovo 18 d. atsakymo bei skundžiamo NŽT 2025 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. 1SS-269-(5.75 Mr.), kuriuo išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl NŽT skyriaus 2025 m. kovo 18 d. atsakymo Nr. 1SD-30847-(15.2.48 Mr.) išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Nepanaikinus skundžiamų aktų, nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę atsakyti į pirminiame pareiškėjo 2024 m. gruodžio 12 d. prašyme nurodytus klausimus.
Pareiškėjo skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo V. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.