Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas, sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo S. T. (S. T.) gynėjo advokato Auksano Čiupailos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria įtariamajam S. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas dviems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. gruodžio 4 d.

Teisėjas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir išnagrinėjęs įtariamojo S. T. gynėjo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. T. įtariamas tuo, kad neteisėtai disponavo labai dideliu psichotropinės medžiagos kiekiu, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, ir ją pardavė, o būtent: nuo 2010 m. gegužės mėn. iki 2011 m. vasario mėn. Lietuvos Respublikoje, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, ne mažiau kaip per 7 kartus neteisėtai įgijo iš tyrimo nenustatytų asmenų ne mažiau kaip 2 770 gramų baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – metamfetamino, nurodytą psichotropinę medžiagą neteisėtai laikė, gabeno Vilniuje, Vilniaus rajone, nurodytu laikotarpiu Vilniuje ne mažiau kaip per 7 kartus šią psichotropinę medžiagą neteisėtai pardavė O. B., kuris dalį šios psichotropinės medžiagos neteisėtai pardavė, o kitą dalį - baltos spalvos miltelius, kurių sudėtyje buvo 49,199 g amfetamino, - iki 2011 m. vasario mėn. kratos neteisėtai laikė bute (duomenys neskelbtini), t. y. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 260 straipsnio 3 dalyje.

Be to, S. T. įtariamas tuo, kad jis, neteisėtai disponavo narkotine medžiaga, turėdamas tikslą ją parduoti ir kitaip platinti, o būtent: 2011 metais Lietuvos Respublikos teritorijoje, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo iš tyrimo nenustatytų asmenų narkotinę medžiagą – 5,147 g kanapių dervos, kurią neteisėtai gabeno ir iki 2011 m. balandžio 4 d. kratos laikė savo namuose, (duomenys neskelbtini), t. y. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

2011 m. balandžio 4 d. S. T. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau–BPK) 140 str. nustatyta tvarka. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Vėliau suėmimo terminas jam buvo tęsiamas. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartimi įtariamajam S. T. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams, skaičiuojant nuo 2011 m. gruodžio 4 d.

Sprendimą pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą teismas motyvavo tuo, kad įtariamasis S. T., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.) bei trukdyti procesui (BPK 122 str. 1 d. 2 p.). Teismas nurodė, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog S. T. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Be to, teismas padarė išvadą, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties.

Gynėjas taip pat ginčija BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatyto suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindo buvimą. Nurodo, jog byloje nėra duomenų, kad S. T., būdamas laisvėje, darys poveikį liudytojams, kitiems įtariamiesiems ir tokiu būdu trukdys procesui. Teismo išvada, kad būdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime jis mėgino susisiekti su O. B., yra nepagrįsta. Gynėjas teigia, jog, bandydamas susisiekti su kitoje kameroje esančiu asmeniu, S. T. būtų pažeidęs kalėjimo vidaus tvarkos taisykles ir už tai būtų nubaustas. Tačiau kalėjimo administracija jam nėra skyrusi nuobaudos. Be to, teismas nenurodo įrodymų, kurių pagrindu darytina išvada, kad asmenys, galimai bendravę su O. B. motina, veikė S. T. vardu ir jo interesais. Priimdamas sprendimą pratęsti suėmimo terminą BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, teismas rėmėsi prielaidomis, o ne įrodymais pagrįstais duomenimis.

Be to, gynėjas nesutinka su teismo išvada, kad byla yra ypatingai sudėtinga ir didelės apimties, kadangi S. T. dalyvavimas nusikalstamame susivienijime neinkriminuotas.

Gynėjas taip pat teigia, kad teismas pratęsdamas suėmimo terminą, tik formaliai pažymėjo, jog byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, kad S. T. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, o šie duomenys yra: įtariamųjų parodymai, procesinių prievartos priemonių taikymo metu surinkta medžiaga, tarnybiniuose pranešimuose pateikti duomenys. Teismas nutartyje neatskleidė šių duomenų turinio ir nemotyvavo, kaip kiekvienas iš jų atskirai bei duomenų visuma sudaro faktinį pagrindą išvadai, jog S. T. galėjo padaryti jam inkriminuojamas veikas.

Gynėjas nurodo, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota. Be to, teismas nesvarstė švelnesnės kardomosios priemonės skyrimo galimybės.

Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo S. T. gynėjo skundas atmetamas.

Teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę, nepažeidė BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų.

Sutinkamai su BPK 119 straipsniu, kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kardomosios priemonės paskyrimas visais atvejais reiškia asmens konstitucinių teisių suvaržymą, todėl kiekvienu atveju itin kruopščiai turi būti sprendžiamas klausimas, ar būtina taikyti tokią priemonę. Netinkamai išsprendus kardomosios priemonės taikymo klausimą, tai yra paskyrus ją nesant tam reikalingų sąlygų ir pagrindų ar pažeidžiant įstatyme numatytą kardomosios priemonės skyrimo procedūrą, konstitucinių teisių suvaržymas gali virsti žmogaus teisių pažeidimu.

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo, kuriam tokia priemonė taikoma, padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 str. 2 d.). Lietuvos apeliacinis teismas, patikrinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktą ir teismui pateiktą medžiagą, sutinka su Vilniaus apygardos teismo išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis S. T. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra įtariamųjų parodymai, duomenys gauti procesinių prievartos priemonių taikymo metu, specialisto išvadų medžiaga bei kita byloje surinkta medžiaga. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis: kiekvienu atveju spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar pratęsimo klausimą, teismas turi priimti sprendimą dėl duomenų pakankamumo. Skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas, tik tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Lietuvos apeliacinis teismas pritaria Vilniaus apygardos teismo išvadai, kad šioje byloje yra pagrindas įtariamajam S. T. pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. numatytais pagrindais.

Apie tikimybę, kad įtariamasis bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo vietos, kaip legalaus pragyvenimo šaltinio turėjimą ar neturėjimą, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes). Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu“. Gynėjas teigia, kad teismas, neįvertino BPK 122 str. 2 d. nurodytų aplinkybių visumos, atsižvelgė vien tik į nusikaltimų, kurių padarymu įtarimas jo ginamasis, sunkumą ir įstatymo sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių griežtumą, todėl nepagrįstai konstatavo BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto suėmimo skyrimo pagrindo buvimą. Lietuvos apeliacinis teismas, išanalizavęs pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą nustatė, jog S. T. yra nedirbantis bei neturintis kito legalaus pragyvenimo šaltinio, jis įtariamas labai sunkaus ir sunkaus tyčinių nusikaltimų, už kuriuos numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, padarymu. Nors nusikaltimų sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau ši aplinkybė padidina tikimybę, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Kuo sunkesnio nusikaltimo padarymu įtariamasis yra įtariamas, tuo labiau tikėtina, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir tokiu būdu siekti išvengti bausmės atlikimo. Atsižvelgtina ir į tai, jog surinktais duomenimis nustatyta, kad S. T. turi ryšių užsienyje, kuriais, taikant švelnesnę kardomąją priemonę, jis gali pasinaudoti siekdamas išvengti ikiteisminio tyrimo. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Šio suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindo nešalina įtariamojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis turi šeimą, todėl yra susietas tvirtais socialiniais ryšiais, ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas, jei yra duomenų, kad įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, arba sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Teismas, pratęsdamas įtariamajam suėmimo terminą šiuo pagrindu, nurodė, kad byloje yra duomenų, jog S. T., būdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, mėgino susisiekti su įtariamuoju O. B., tyrimo nenustatyti asmenys siekė daryti poveikį dėl parodymų davimo O. B. per pastarojo motiną. 2011 m. birželio 8 d. papildomos apklausos metu įtariamasis O. B. parodė, kad pas jo motiną R. B. buvo atėję S. T. siųsti žmonės, kurie siūlė pakeisti gynėją, be to, S. T., Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime mėgino su juo susisiekti ir pasikalbėti. Tai, kad įtariamasis praeityje ėmėsi veiksmų, kuriais bandė daryti įtaką kitam įtariamajam šioje byloje, leidžia daryti išvadą, kad ir ateityje jis gali imtis trukdančių procesui veiksmų, todėl suėmimo termino pratęsimas šiuo pagrindu yra pagrįstas.

Tęsiant kardomosios priemonės terminą ilgesniam negu šešių mėnesių terminui be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 straipsnio 2 dalis). Ikiteisminis tyrimas yra ypač sudėtingas ir didelės apimties, kadangi šio ikiteisminio tyrimo metu yra tiriama nusikalstamo susivienijimo, galimai išplatinusio labai didelius narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius veikla. Įtariamųjų yra daug, todėl reikia nustatinėti ryšius tarp įtariamųjų, be to šio nusikalstamo susivienijimo galimai padarytos nusikalstamos veikos galėjo būti daromos ir kitose valstybėse. Ikiteisminis tyrimas įtariamojo S. T. atžvilgiu nėra atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, todėl, sprendžiant ar byla ypatingai sudėtinga ir didelės apimties, vertinamas visos ikiteisminio tyrimo medžiagos turinys ir apimtis.

Po paskutinio suėmimo termino pratęsimo byloje buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai – apklausti liudytojai, atlikti atpažinimai, pareikšti įtarimai policijos pareigūnams, išreikalauti dokumentai, pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, apžiūrėti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, išskirtas ir prijungtas ikiteisminis tyrimas, atlikti kiti proceso veiksmai, ruošiami galutinių įtarimų projektai. Įvertinus minėtus ikiteisminio tyrimo veiksmus galima daryti išvadą, jog tyrimas vyksta pakankamai intensyviai, atliktų veiksmų kiekis pateisina ikiteisminiam tyrimui sugaištą laiką.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas įtariamajam S. T. kardomosios priemonės - suėmimo terminą, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Skundžiama nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta ją panaikinti skunde išdėstytais motyvais, šiuo metu nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutartis galutinė ir neskundžiama.