Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėja Bronė Vidzėnienė Baudžiamoji byla Nr. 1-345-134/2015

Teisėja Silvija Jakštienė Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.6.3.2

2015 m. gruodžio 28 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl 2015 m,. rugsėjo 30d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo E. V. išteisinta pagal BK 284 str. 1 d. , nepadarius jai veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiosios A. T. civilinis ieškinys pareikštas E. V. dėl 1000 Eur ir 200 Eur turtinės žalos paliktas nenagrinėtu, paliekant teisę ieškinį pareikšti civilinio proceso tvarka.

Šiuo nuosprendžiu R. P. baudžiamoji byla pagal LR BK 284 str. 1 d. nutraukta ir ji nuo baudžiamosios atsakomybės atleista susitaikius su nukentėjusiąja BK 38 str. pagrindu, šioje dalyje nuosprendis neskundžiamas

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. išteisinta iš kaltinimo tuo, kad 2014 m. spalio 13 d., apie 14 val., kartu su R. P., viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Respublikos g. 38, Panevėžyje, elgėsi neadekvačiai konfliktiškai ir nesiskaitydama su moralės bei elgesio normomis, matant kitiems asmenims, įžūliais ir vandališkais veiksmais- smurtaudama prieš viešoje vietoje sutiktą A. T., bei sugadindama jai priklausantį turtą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra, R. P. pribėgus prie A. T. vairuojamo automobilio „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bandant jėga atidaryti priekines vairuotojo dureles, nepavykus jų atidaryti, kumščiu vieną kartą trenkus į automobilio durelių stiklą bei apipylus automobilį pomidorų sultimis, po to, tęsiant nusikalstamą veiką, nukentėjusiajai išlipus iš automobilio, R. P. jai rankomis sudavus nemažiau dvidešimt smūgių į įvairias kūno vietas ir galvą bei įspyrus nemažiau penkis kartus į įvairias kūno vietas, tuo pat metu, R. P. atliekant neteisėtus veiksmus prieš A. T., ji prisijungė prie R. P. ir rankomis sudavė nukentėjusiajai nemažiau penkis kartus ir įspyrė nemažiau du kartus į įvairias kūno vietas, taip padarė A. T. poodines kraujosruvas kairiame žaste, kairio klubo srityje, kairėje šlaunyje, kairio momens sumušimą pasireiškusį minkštųjų audinių pabrinkimu- nežymų sveikatos sutrikdymą, be to, neteisėtų veiksmų metu, nulaužė automobilio „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės šoninį veidrodėlį, 115.84 Eur vertės, suplėšė nukentėjusiosios kailinę liemenę 190 Eur vertės ir R. P. paėmus iš minėto automobilio A. T. priklausančią rankinę su joje buvusiais asmeniniais daiktais, tyčia metus ją ant asfaltuotos kelio dalies, taip sugadinus mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 6700 C-1, 150 Eur vertės, dekoratyvinę kosmetiką - skaistalus CHANEL ir kompaktinė pudrą GUERLAIN, bendros 70 Eur vertės, tokiu būdu bendrai su R. P. įvykdytais chuliganiškais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Skunde teigiama, kad teismas tame pačiame nuosprendyje skirtingai vertino tuos pačius parodymus: dėl R. P. veiksmų įrodymus pripažino patikimus, o vertinant E. V. veiksmus tais pačiais įrodymais suabejojo.

Skunde nurodyta, jog apylinkės teismas pripažino, kad E. V. parodymus, kai ji bandė nutraukti R. P. ir nukentėjusiosios A. T. konfliktą, ragindama baigti muštynes patvirtina kitų asmenų parodymai, o liudytojų L. R. ir V. P. parodymų nepatvirtina nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių dėl kaltinamosios E. V. smurto veiksmų prieš nukentėjusiąją A. T., priešingai, liudytoja L. R. nurodė, kad šviesių plaukų moteris bandė atitraukti agresyvią moterį nuo Anos, o kad ši moteris sudavė smūgius A. T., nematė. Ši liudytoja parodė, kad R. P. pirmoji pradėjo mušti A. T., o konfliktui besitęsiant pribėgo E. V., kuri kažką sakė, nematė, kad ji būtų bandžiusi išskirti R. P. ir A. T., ji konflikto pradžioje pati bandė išskirti jas, bet atsitraukė gavusi nuo R. P. smūgį, ji nematė, ar E. V. mušė A. T. vėlesniu laiku, kai įvykiai vyko prie automobilio, po to, kai R. P. išmetė A. T. daiktus iš rankinės. Liudytoja V. P. teisme patvirtino, kad A. T. puolė abi moterys - R. P. ir E. V., ir vienu metu konfliktas buvo aprimęs, bet atsinaujino, kai R. P. pribėgo prie A. T. automobilio ir ištraukusi iš salono rankinę, ją pakratė. Prokurorė skunde teigia, kad abi šios liudytojos patvirtino, kad konflikte E. V. nebuvo pasyvi ir nematė, kad būtų bandžiusi atitraukti R. P. nuo A. T. ir šios situacijos netinkamas įvertinimas lėmė klaidingą liudytojų L. R. ir V. P. parodymų interpretavimą. Šios liudytojos dėl patirto streso ir kliūties (A. T. automobilio) negalėjo nurodyti visų R. P. ir E. V. veiksmų todėl, kad jų nematė, o ne dėl to, kad jų nebuvo. Prokurorė skunde teigia, kad liudytojas R. M., stebėjęs konfliktą paskutiniame etape pro langą iš viršaus (po A. T. rankinės iškratymo) nurodė, kad nukentėjusiąją prie automobilio mušė abi merginos, jis nenurodė, kad E. V. būtų bandžiusi atskirti R. P. nuo A. T.. Šis liudytojas nurodė, kad jis neįsidėmėjo kokius konkrečius veiksmus vartodamos smurtą atliko kiekviena iš merginų, tačiau jų agresija jį piktino, jis sakė, kad kvies policiją. Apylinkės teismas, vertindamas R. P. veiksmus rėmėsi šio liudytojo parodymais, o vertindamas E. V. veiksmus juos įvertino kaip nekonkrečius ir prieštaringus. Teisminio tyrimo metu buvo nustatyta aplinkybė, kad mušama A. T. nebuvo pargriauta ant žemės, kaip atrodė įvykį iš viršaus pro langą stebėjusiam liudytojui, o tik palenkta prie žemės ir šią aplinkybę teismas pagrįstai įvertino kaip jo sąžiningą suklydimą, tačiau tai nepaneigia jo nurodytos aplinkybės, kad A. T. mušė abi merginos. Tai patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad po to, kai R. P. iškratė ant žemės jos rankinės daiktus, atėjusi E. V. ją mušė kartu su R. P., suduodama jai ranka, kaip ir bandė jas skirti, tačiau muštynes nutraukė vyras, pagrasinęs iškviesti policijos pareigūnus.

Prokurorė daro išvadą, kad esant tokioms aplinkybėms nei vienas iš liudytojų nepatvirtino, kad E. V. būtų skyrusi smurtaujančią R. P. nuo A. T., o nurodytų liudytojų parodymai patvirtina, kad E. V. smurtavo prieš nukentėjusiąją.

Apeliacinis skundas atmestinas. Apylinkės teismas, įvertinęs bylos įrodymus tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visetą, pagrįstai pripažino, kad esant prieštaringiems bylos įrodymams ir nesant nenuginčijamų įrodymų dėl E. V. kaltės padarius veiksmus, numatytus BK 284 str. 1 d., kilusias abejones vertino išteisintosios naudai ir pagrįstai ją išteisino, nesant veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, teisingai taikė baudžiamąjį įstatymą. Išteisintosios E. V. kaltė, padarius veiką, numatytą BK 284 str. 1d., buvo grindžiama nukentėjusiosios A. T. ir liudytojo R. M. parodymais, tačiau apylinkės teismas pagrįstai pripažino nukentėjusiosios A. T. parodymus dėl E. V. veiksmų nenuosekliais ir prieštaringais, o liudytojo R. M. parodymus - nepakankamai informatyviais, todėl, nenustačius kitų nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių E. V. kaltę, teismo išvada, kad E. V. neprisidėjo prie R. P. veiksmų (kuriais ji pažeidė viešąją tvarką), o tik bandė nutraukti nukentėjusiosios A. T. ir R. P. konfliktą, tokiais veiksmais ji nesiekė pažeisti viešąją tvarką, yra pagrįsta ir teisinga, apylinkės teismo išvados atitinka faktines bylos aplinkybes, todėl išteisinamasis nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-10-13 apie 14 val., atleista nuo baudžiamosios atsakomybės R. P., automobiliu su E. V. atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Respublikos g. 38 Panevėžio m., kur pamačiusi atvykusią automobiliu nukentėjusiąją A. T., pribėgusi prie jos automobilio vartojo prieš ją smurtą dėl neva nukentėjusiosios bendravimo su jos draugu. R. P. skundžiamu nuosprendžiu byla pagal BK 284 str. 1 d. nutraukta ir ji atleista nuo baudžiamosios atsakomybė, jai susitaikius su nukentėjusiąja.

Išteisintoji E. V. parodė, kad jai sustabdžius automobilį, R. P. pribėgo prie nukentėjusiosios sustojusio automobilio ir tarp jų kilo konfliktas, kurio metu R. P. išsakė priekaištus A. T. ir matė suduodamus smūgius, tačiau tuo metu ji buvo automobilyje. Kai R. P. išmetė iš automobilio nukentėjusiosios rankinę, nukentėjusioji pagriebusi R. P. už plaukų, lenkė ją prie žemės, ji išlipo iš automobilio ir priėjusi prie konfliktuojančių moterų atsistojo į vidurį, norėdama nutraukti konfliktą, atitraukiant R. P. galvą nuo nukentėjusios rankų, tačiau nukentėjusioji R. P. nepaleido ir tampė ją, lenkdama galvą link žemės ir savo veiksmais ji tik siekė apginti R. P.. Tai, kad išteisintoji E. V. bandė išskirti nukentėjusiąją ir R. P. tuo metu, kai nukentėjusioji laikė R. P. už plaukų ir kai vyriškis atidaręs langą pagrasino iškviesti policijos pareigūnus, teisme neneigė ir nukentėjusioji A. T. (b.l.167, 2 t.), ji dar nurodė, kad ji nematė E. V. suduodamų smūgių, tačiau juto, kad suduodami smūgiai buvo daugiau nei vieno žmogaus ir suduoti jos smūgiai galėjo būti iš dešinės pusės (166, 1 t.). 2013-10-13 pareiškime ir apklausoje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. T. nurodė, jog jai sustabdžius automobilį ir išlipus, R. P. ją mušė, suduodama smūgius į įvairias kūno vietas, o su R. P. buvusi E. V. bandė atitraukti nuo jos R. P., o jai nepavykus kumščiu apie 5 kartus sudavė į įvairias kūno vietas (b.l.2,16, 1 t.). Esant tokiems nukentėjusiosios A. T. parodymams, apylinkės teismas pagrįstai juos pripažino prieštaringais ir neatitinkančiais kitų bylos duomenų: teismo medicinos specialistas patvirtino, kad nukentėjusiajai sužalojimai buvo padaryti kairėje pusėje, o dešinėje kūno pusėje (nukentėjusioji nurodė, kad E. V. galėjo jai suduoti į dešinę pusę) jai sužalojimai nekonstatuoti. Liudytojas R. M. tvirtino, kad nukentėjusiąją mušė abi moterys, tačiau šis liudytojas negalėjo nurodyti kokius konkrečius veiksmus atliko šios moterys, be to, jis nurodė, kad nukentėjusioji buvo pargriauta ant žemės, tačiau tokių aplinkybių nepatvirtino ir nukentėjusioji ir teismas tokius liudytojus parodymus įvertino kaip sąžiningą suklydimą, todėl nesant kitų E. V. kaltę patvirtinančių duomenų, teismas pagrįstai suabejojo šio liudytojo parodymais, kuriuose nurodė, kad nukentėjusiąją mušė abi moterys. Nors prokurorė skunde nurodo, kad šis liudytojas nepatvirtino, kad E. V. būtų bandžiusi atskirti R. P. nuo A. T., tačiau jis negalėjo nurodyti konkrečių jų veiksmų, todėl tokie jų parodymai nepaneigia aplinkybės, kad E. V. bandė išskirti konfliktuojančias moteris. Bylos duomenimis nustatyta, kad iškilus grėsmei, kad R. P. gali pavartoti smurtą, nukentėjusioji telefonu pakvietė dvi savo bendradarbes – V. P. ir L. R.. Šios liudytojos patvirtino, kad matė, kai prieš nukentėjusiąją smurtą naudojo R. P., matė, kad šių moterų sūkūryje atsidūrė ir E. V., bet nematė, kad ji būtų naudojusi smurtą ar būtų skyrusi konfliktuojančias moteris. Apklausos teisme metu, liudytoja L. R. prašė paskelbti jos parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kur ji teisingai nurodė įvykio aplinkybes, kurioje ji nurodė, kad konflikto metu atsiradusi agresyviosios moters draugė bandė R. P. atitraukti nuo nukentėjusiosios (b.l.45,1 t.), todėl nepagrįstas skundo argumentas, kad nei vienas iš liudytojų nepatvirtino, kad E. V. bandė išskirti R. P. ir A. T.. Nors prokurorė skunde nurodo, kad šios liudytojos negalėjo nurodyti visų R. P. ir E. V. veiksmų ne todėl, kad jų nebuvo, o dėl to, kad jų nematė dėl patirto streso ir kliūties (A. T. automobilio), tačiau tai neturi reikšmės bylos įrodymų viseto vertinimui.

Esant tokiems bylos įrodymams, liko nepaneigta išteisintosios versija, kad E. V. tik bandė išskirti konfliktuojančias moteris ir smurto prieš nukentėjusiąją nevartojo. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiosios ir liudytojo R. M. parodymus ir nesant nenuginčijamų įrodymų dėl E. V. kaltės padarius veiksmus, numatytus BK 284 str. 1 d., kilusias abejones pagrįstai vertino jos naudai, išteisindamas ją, nesant jos veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismo išvada dėl E. V. išteisinimo yra pagrįsta ir teisėta, naikinti nuosprendžio dalį dėl E. V. išteisinimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.