Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų sprendimas, e2YT-2451-805/2021

Teismas: Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-09-02
Bylos Nr.: e2YT-2451-805/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-34-3-00288-2021-5
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Patenkintas.

Teisėjas: Loreta Radzevičienė (pirm.)
Pareiškėjas: I. T.
Suinteresuotas asmuo: R. G., J. G., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, "Turto bankas ", Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijios

Kategorijos

2.5.3Paveldėjimas pagal įstatymą
2.10.12Paveldėjimo santykiams taikytina teisė
3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
3.2.4.9.1.1Paaiškinimai, pateikiami apklausos teisme metu
3.2.4.9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.13pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2YT-2451-805/2021Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00288-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.10.12; 3.1.7.8; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 2 d.Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. G., J. G., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja I. T. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus pareiškimu suinteresuotiems asmenims R. G., J. G., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. G. tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusio savo sutuoktinio A. G. mirties priėmė pastarojo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Šalies argumentai

Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina M. G., po kurios mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ji priėmė pastarosios palikimą, paduodama pareiškimą apie palikimo priėmimą Prienų rajono 2-ame notarų biure. Minėto pareiškimo pagrindu užvesta paveldėjimo byla, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. VĮ Registrų centre M. G. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas ir jame esantys pastatai: gyvenamasis namas, sandėlis, viralinė, tvartas, daržinė, malkinė, sandėlis ir kiemo statiniai, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Gyvenamąjį namą bei ūkio pastatus ir kiemo statinius M. G. pasistatė kartu su savo sutuoktiniu A. G.. Namų valdos žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise priklauso M. G., įsigytas (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas A. G.. Po pastarojo mirties liko šiam priklausantis nekilnojamasis turtas: 1/2 dalis gyvenamojo namo, 1/2 dalis sandėlio, 1/2 dalis viralinės, 1/2 dalis tvarto, 1/2 dalis daržinės, 1/2 dalis malkinės, 1/2 dalis sandėlio ir 1/2 dalis kiemo statinių, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Prieš mirtį A. G. testamento nepaliko. Dėl jo turto paveldėjimo į notarą M. G. nesikreipė, tačiau tuoj po savo sutuoktinio mirties priėmė šio palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Mirus sutuoktiniui, M. G. liko gyventi jų pasistatytoje sodyboje, kurioje gyveno iki pat savo mirties, todėl pastarajai liko visi sutuoktinio A. G. turėti asmeniniai daiktai, jų bendrai įsigyti baldai, namų apyvokos daiktai, elektros prietaisai ir pan. Sutuoktiniui mirus M. G. organizavo laidotuves, kapavietės sutvarkymą. Sutuoktinio palikimą ji pradėjo valdyti kaip savo, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, visą gyvenamąjį namą su priklausiniais pradėjo valdyti kaip savo. Gyvenamasis namas kūrenamas kietu kuru, mokama buvo tik už suvartotą elektros energiją, tačiau tai patvirtinančių rašytinių įrodymų nėra išlikusių, nes senas elektros tiekimo knygeles pakeitus naujomis, atsiskaitymo knygelių neliko tikslo saugoti, vanduo imamas iš šulinio buvo iki 1992 m., dujomis naudotasi iš dujų baliono. Gyvenamasis namas bei ūkio pastatai išliko būtent M. G. dėka, kuri prižiūrėjo pastatus, savo lėšomis atlikdavo einamuosius jų remontus: 2012 m. pakeitė gyvenamojo namo stogą, sumontavo lietaus sistemą, pakeitė gyvenamojo namo langus ir pan. Iki pat savo mirties M. G. drausdavo pastatus būsto draudimu. Pareiškėjos tėvai gyveno ūkiškai, A. G. mirus motina ir toliau augino kiaules, ūkiniuose pastatuose laikė karvę, paukščių ir pan. A. G. ir M. G. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo deklaruota tuo pačiu adresu: (duomenys neskelbtini). M. G. medicininiame mirties liudijime jos nuolatinė gyvenamoji vieta nurodyta: (duomenys neskelbtini). A. G. mirties liudijime jo gyvenamoji bei deklaruota gyvenamoji vieta taip pat nurodoma (duomenys neskelbtini). Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad M. G. po savo sutuoktinio mirties iš jų bendrai užgyventos sodybos iki pat savo mirties niekur išsikėlusi ar išvykusi kitur gyventi nebuvo, kito gyvenamojo būsto neturėjo. Be to, M. G. atliko veiksmus dėl namų valdos, kurioje randasi sodyba, įteisinimo. M. G. ir A. G. susilaukė trijų vaikų: dukros I. T., sūnų R. G. ir J. G.. Po tėvo A. G. mirties nė vienas iš vaikų aktyvių veiksmų dėl šio palikimo priėmimo neatliko, t. y. nepradėjo faktinio valdymo, taip pat nesikreipė į notarą dėl jo palikimo priėmimo. Tarp jų ir M. G. buvo vieningas susitarimas, kad tėvo palikimo dalis pereina pastarajai vienai, į tėvo palikimą vaikai nepretendavo. Nors nustatytu laiku M. G. ir nesikreipė į notarinę kontorą dėl savo sutuoktinio palikimo priėmimo, tačiau buvo įsitikinusi, kad jai bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio A. G. palikimą, kadangi iš karto po jo mirties faktiškai pradėjo valdyti palikimą. Tam, kad būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą pareiškėjos mamai M. G. mirties dieną priklausiusį nekilnojamąjį turtą, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ši tuoj po savo sutuoktinio A. G. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Kitos galimybės įregistruoti nuosavybės teises į visą M. G. turtą, kuris šiai priklausė mirties dieną, nėra.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad M. G. priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo pareiškėjos pareiškimo tenkinimo klausimą byloje spręsti teismo nuožiūra.

Suinteresuoti asmenys R. G. ir J. G. teismui pateiktu atsiliepimu į pareiškėjos pareiškimą su pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti pareiškime nurodytų argumentų pagrindu. Patvirtino pareikškime nurodytas aplinkybės dėl A. G. palikimo priėmimo. Nurodė, kad, mirus tėvui A. G., nė vienas jų į palikimą nepretendavo, tėvo palikimo nepriėmė, buvo bendra nuomonė, jog tėvo palikimą paveldės viena mama.

Apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą, datą ir laiką byloje dalyvaujantys asmenys informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje bei teismo pranešimais (CPK 133 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Teismas nustatė, kad M. G. ir A. G. santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini). Santuokoje jie susilaukė dviejų sūnų – J. G. ir R. G., kurie byloje įtraukti suinteresuotais asmenimis, ir dukros I. T., kuri yra pareiškėja. A. G. mirė (duomenys neskelbtini) M. G. mirė (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. kovo 23 d. duomenimis A. G. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi. Tuo tarpu Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. kovo 23 d. duomenimis M. G. nuosavybės teisės įregistruotos į pastatus: gyvenamąjį namą, sandėlį, viralinę, tvartą, daržinę, malkinę, sandėlį ir kiemo statinius, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), Apylinkės (seniūnijos) (duomenys neskelbtini) pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Iš Prienų rajono savivaldybės administracijos Veiverių seniūnijos 2005 m. sausio 10 d. pažymos apie pastatus Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog šiuos pastatus M. G. 1974 metais pasistatė pati. Taigi, šios aplinkybės rodo, jog aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas įgytas pareiškėjos motinai M. G. esant santuokoje su A. G., todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio prasme, nepriklausomai nuo to, kurio sutuoktinio vardu jie registruoti. Be to, M. G. vardu asmeninės nuosavybės teise registruotas ir žemės sklypas, kuriame yra aukščiau išvardinti nekilnojamieji daiktai. Paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusio A. G. palikimą neužvesta. M. G. palikimą po pastarosios mirties (duomenys neskelbtini) priėmė pareiškėja I. T. ir suinteresuotas asmuo J. G., kuris savo seseriai I. T. (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po jo motinos M. G. mirties. Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėjos motina M. G. tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusio savo sutuoktinio A. G. mirties priėmė pastarojo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai teisines pasekmes kaip įpėdinei gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) mirus A. G., priėmimo faktą. Taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau, jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.), o šie veiksmai pagal 1964 m. CK normas turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog jos motina M. G. po savo sutuoktinio mirties A. G. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė šio palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, patvirtina pačios pareiškėjos procesiniame dokumente nurodytos aplinkybės, kurios įstatymo nustatyta tvarka laikomos viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013), bei pateikti rašytiniai įrodymai (CPK 197 straipsnis), kurie patvirtina, kad M. G. ir A. G. deklaravo savo gyvenamąją vietą, o taip pat ir gyveno tuo pačiu adresu. Mirus sutuoktiniui, M. G. liko gyventi jų pasistatytoje sodyboje, kurioje gyveno iki pat savo mirties. Todėl pastarajai liko visi jos sutuoktinio A. G. turėti asmeniniai daiktai, jų bendrai įsigyti baldai, namų apyvokos daiktai, elektros prietaisai ir pan. Sutuoktiniui mirus, M. G. rūpinosi po sutuoktinio mirties likusiu turtu: rūpinosi gyvenamojo namo kūrenimu, mokėjo už suvartotą elektros energiją, prižiūrėjo pastatus, savo lėšomis atlikdavo einamuosius jų remontus: pakeitė gyvenamojo namo stogą, sumontavo lietaus sistemą, pakeitė gyvenamojo namo langus ir pan., drausdavo pastatus būsto draudimu, ūkiniuose pastatuose augino kiaules, laikė karvę, paukščių. Be to, M. G. (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo-pardavmo sutarties pagrindu įsigijo žemės sklypą, kuriame yra sodyba.

Teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar padarytų nepatikimomis pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes dėl jos motinos M. G. veiksmų pradėjus valdyti po jos sutuoktinio A. G. mirties likusį palikimo objektą sudarantį turtą, todėl nėra pagrindo pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Be to, suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštaravo, nenurodė pareiškėjos pareiškime išdėstytas aplinkybes paneigiančių duomenų bei nepateikė jokių kitų įrodymų, tvirtinančių priešingai nei, kad teigė pareiškėja, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjos pareiškime išdėstytais argumentais ir pateiktais rašytiniais įrodymais kaip patikimais. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjos motina paveldėjo faktiniu valdymu mirusio sutuoktinio turtą kaip palikėją pergyvenusi sutuoktinė. Įvertinus nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, pateiktus įrodymus, procesiniame dokumente pareiškėjos išdėstytus paaiškinimus bei argumentus, konstatuotina, jog tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusio A. G.mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėdama jį valdyti, mirusiojo sutuoktinė M. G., kadangi ji likusį po palikėjo mirties turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas, visų bylos duomenų kontekste, neprieštaraujant suinteresuotiems asmenims, tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldimo turto apimties, kadangi palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras. Teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais.

Valstybė šioje byloje patyrė 5,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl priteistinos iš pareiškėjos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,62 Eur (penkis eurus 62 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Loreta Radzevičienė