- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-27
- Bylos Nr.
- e2A-1697-343/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00034-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Nerijus Meilutis, Rūta Palubinskaitė (pran.)
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Statra“
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (kolegijos pirmininkė), Nerijaus Meilučio ir Rūtos Palubinskaitės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Baksta“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-634-652/2015 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Baksta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Statra“, tretieji asmenys antstolis S. V., antstolis G. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė actio Pauliana ieškinyje teismo prašė pripažinti negaliojančia 2014 08 22 tarp UAB „Baksta" ir UAB „Statra" atliktą 2 705,43 Eur užskaitą, taikyti restituciją – ieškovei grąžinti 2 705,43 Eur dydžio reikalavimo teisę į atsakovę, o atsakovei grąžinti 2 705,43 Eur dydžio reikalavimo teisę į ieškovę, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad, atliekant užskaitą, ieškovė, turėdama didelių finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams ir būdama faktiškai nemoki, sąmoningai, neteisėtai ir nepagrįtsai suteikė pirmenybę vienam kreditoriui – atsakovei, kuri pagal 2014 02 07 Alytaus rajono apylinkės teismo preliminarų sprendimą buvo ieškovės skolininkė. Užskaitymas atliktas pažeidžiant CK 6.930¹ nustatytą atsiskaitymų eiliškumą ir pažeidžia ieškovės aukštesnės eilės kreditorių teises, t. y. ieškovė, neišmokėjusi savo darbuotojams atlyginimų, būdama skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, nurašė atsakovės 9341,31 Lt skolą, padarydama užskaitą buhalteriniuose dokumentuose. Šalys nebuvo sąžiningos, nes atsakovė, žinodama ieškovės finansinę padėtį, siekė sumažinti savo skolą, o ieškovė, kurios vadovas prieš tai buvo kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat suvokė savo faktinį nemokumą, tačiau nesilaikė skolų grąžinimo eiliškumo.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, kadangi įskaitymas atliktas įmonių atstovams susitarus žodžiu, po to tai įforminus buhalteriniuose dokumentuose, laikantis CK 6.140 straipsnio reikalavimų, ieškovei tuo metu nebuvo iškelta bankroto byla, o atsakovė neturėjo pareigos domėtis ieškovės kreditoriais, nors apie įsiskolinimą SODRAI žinojo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas bylos duomenimis nustatė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 02 07 preliminariu sprendimu ieškovei priteista iš atsakovės 27 082,32 Lt skola, 6 procentų dydžio metinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos. Šio sprendimo pagrindu buvo užvesta vykdomoji byla Nr.0182/14/00488/ATN, kuri 2014 04 08 buvo sustabdyta, o 2014 07 25 atnaujinta. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 08 19 įsakymu iš ieškovės atsakovei priteista 9 341,31 Lt skolos, 6 procentų dydžio metinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. 2014 08 22 ieškovės buhalterijoje patvirtinta 9341,31 Lt užskaita, kuria buvo sumažinta atsakovės skola ieškovei. Kauno apygardos teismo 2014 09 18 nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla.
Sprendime nurodoma, kad pagal CK 6.930¹ straipsnio 3 dalį, atsiskaitymų eilę vykdymo procese, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai. Todėl teismas vertino, kad šiam ginčui spręsti taikytinos prievolių pabaigą įskaitymu reglamentuojančios teisės normos (CK 6.130 str.). Tiek dėl ieškovės skolos atsakovei ir dėl atsakovės skolos ieškovei buvo priimti teismo procesiniai sprendimai, abiejų šalių skolų atsiradimo pagrindas buvo sutartiniai santykiai, prievolių vykdymo terminai buvo suėję, o priešpriešiniai reikalavimai atitiko įskaitymui keliamus reikalavimus, t. y. reikalavimai buvo vienarūšiai, todėl teismas vertino, kad šalių atliktas įskaitymas atitiko CK 6.130 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Teismas sprendė, kad tai, jog vienos prievolės vykdymas vyksta priverstine tvarka, neatima šalims galimybės atlikti užskaitą, esant jų suderintai valiai ir vykdymo procese. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad įskaitymas buvo galimas ir nepažeidė kitų kreditorių interesų, argumentuodamas tuo, jog įskaitymas atliktas iki bankroto bylos iškėlimo ieškovei ir kad įskaitymas arba atsisakymas įskaityti neturi įtakos sąžiningo trečiojo asmens įgytoms teisėms. Teismas sutiko su atsakove, kad pagal CK 6.140 straipsnį skolininkui tapus nemokiam, kreditoriai gali įskaityti savo reikalavimus, nors jų terminas ir nesuėjęs. Teismas nurodė, kad šalys neginčija, kad įskaitymo metu ieškovė buvo faktiškai nemoki ir tai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti 2015 m. gegužės 8 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį patenkinti. Mano, kad teismas sprendimą priėmė nepagrįstai, nevisapusiškai ir neteisingai įvertinęs bylos aplinkybes ir įrodymus, bei netinkamai pritaikęs materialinės teisės normas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Nepagrįsta teismo išvada, kad įskaitymas buvo galimas ir kad jis nepažeidė kitų ieškovės kreditorių interesų. Teismo proceso metu nekilo abejonių dėl to, kad ginčijamo 2014 08 22 įskaitymo metu ieškovė buvo nemoki. Teismas nepagrįstai rėmėsi CK 6.130 straipsniu. Ieškovė, būdama nemoki ir neturinti lėšų atsiskaityti su visais tuometiniais kreditoriais, tarp jų ir bendrovės darbuotojais, valstybės biudžetais, atsiskaitydama su kreditoriais turėjo vadovautis CK 6.930¹ straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, t. y. ieškovė visų prima turėjo atsiskaityti su bendrovės darbuotojais, paskui su VMI ir VSDFV, o dar vėliau su ankstesniais kreditoriais kalendorinio eiliškumo tvarka. CK 6.9301 straipsnis galioja nuo 2013 10 01, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi 2004 metų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi.Teismas nepagrįstai remdamasis CK 6.130 straipsnio 2 dalimi konstatavo, jog įskaitymas neturi įtakos sąžiningo trečiojo asmens įgytoms teisėms, kadangi atsakovė šio įskaitymo metu nebuvo sąžininga ir tai teismo posėdyje patvirtino atsakovės atstovas pripažindamas, kad žinojo apie sunkią ieškovės finansinę padėtį ir apie jos negalėjimą vykdyti turimų finansinių įsipareigojimų ir kad kitokiu būdu nei atliekant ginčijamą užskaitą atsakovė nebūtų galėjusi atgauti skolą.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Nagrinėjamu atveju apeliantė ginčija šalių atlikto įskaitymo teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasi actio Pauliana institutu. Actio Pauliana instituto tikslas – užkirsti kelią skolininko piktnaudžiavimui teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymą, ginant juos nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiškai patenkintas.
Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį padaręs išvadą, kad įskaitymas buvo galimas (jis atitiko CK 6.130 straipsnyje nustatytas sąlygas) ir nepažeidė kitų kreditorių interesų, kadangi jis atliktas iki bankroto bylos iškėlimo ieškovei ir jis neturi įtakos sąžiningo trečiojo asmens įgytoms teisėms. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra nepagįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad ginčijamas įskaitymas nepažeidė kreditorių interesų, nes jis atliktas iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Ši aplinkybė nesudaro pagrindo ginčijamą sandorį vertinti kaip nepažeidžiantį kitų iekšovės kreditorių interesų. Ieškovė skolų įskaitymo aktą prašo pripažinti negaliojančiu būtent dėl to, kad jis sudarytas ieškovei esant faktiškai nemokiai, atsakovė taip pat pripažino, kad atlikto įskaitymo metu ieškovė faktiškai buvo nemoki. Todėl teismas nepagrįstai sutiko su atsakove, kad pagal CK 6.140 straipsnį, skolininkui tapus nemokiam, kreditoriai gali įskaityti savo reikalavimus, nors jų terminas ir nesuėjęs. Pažymėtina, kad nuo 2013 10 01 įsigaliojo CK 6.930¹ straipsnis, nustatantis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Tai reiškia, kad įstatymas nustato tvarką, ginančią kreditorių teises, siekiant išvengti situacijos, kai nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžia kreditoriaus teises (CK 66 straipsnio 1 dalis). Todėl šalims neginčijant aplinkybės, kad ieškovė ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo faktiškai nemoki, yra pagrindas konstatuoti kitų ieškovės kreditorių teisių pažeidimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas, administratoriui ginčijant sandorį actio Pauliana pagrindu, nenustatinėjo skolininko nemokumo Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio prasme kaip teisinės actio Pauliana sąlygos, nes rėmėsi aplinkybe, kad įskaitymas atliktas iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija vertina pagrįstais apeliantės argumentus, kad nėra pagrįsta teismo išvada, jog įskaitymas buvo galimas ir kad jis nepažeidė kitų ieškovės kreditorių interesų. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su skundo argumentais, kad teismas visiškai nevertino ieškovės nurodytų atsakovės nesąžiningumą pagrindžiančių aplinkybių.
Pabrėžtina, kad byloje nagrinėjamas ginčas, kilęs dėl ieškovės reikalavimo, pareikšto CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du actio Pauliana instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nebuvo atskleistos visos bylos aplinkybės, o teismo išvados, kuriomis remiantis buvo priimtas skundžiamas sprendimas negali būti laikomos tinkamai motyvuotomis. Ieškovė pareiškė ieškinį, kuriame prašė šalių atliktą skolų įskaitymą pripažinti negaliojančiu CK 1.80 str., 1.81 str., 6.9301 str. ir CK 6.66 str. (actio Pauliana) pagrindu. Pirmos instancijos teismas, vertindamas šių teisinių pagrindų pagrįstumą, skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad šalių atliktas įskaitymas atitiko CK 6.130 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl buvo galimas, jis nepažeidė kitų kreditorių interesų, nes atliktas iki bankroto bylos iškėlimo ieškovei ir kad įskaitymas arba atsisakymas įskaityti neturi įtakos sąžiningo trečiojo asmens įgytoms teisėms. Tačiau, kaip nustatyta, teismas neanalizavo ir nevertino ieškovės mokumo būsenos ginčijamo sandorio sudarymo metu, ir visiškai nenustatinėjo, nevertino ir sprendime nepasisakė dėl kasacinio teismo praktikoje išskiriamų kitų būtinų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012), nors ieškovė šiuo pagrindu pareiškė ieškinio reikalavimus ir ieškinyje išdėstė šias sąlygas pagrindžiančias aplinkybes.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės neištyręs ir neįvertinęs actio Pauliana taikymo sąlygų, neatskleidė bylos esmės, dėl to byla turi būti nagrinėjama naujais aspektais, o tai nėra apeliacinės instancijos teismo kompetencija, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.