Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-01-14 · Civilinė byla Nr. 2A-20-198/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-14
Bylos Nr.
2A-20-198/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolė Danguolė Smetonienė, Laimantas Misiūnas, Birutė Jonaitienė (pran.)
Ieškovas
R. S.
Atsakovas
A. S.
Išvadą teikia
Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-20-198/2013

Teisėja Vitalija Ragauskienė Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00102-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 78.2.1; 114.4; 114.11; 121.14; 121.18; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 14 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno, Nijolės Danguolės Smetonienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-301-786/2013 pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui A. S., valstybės institucijai, teikiančiai išvadą – Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo dydžio vaikams pakeitimo.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė R. S. nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2005-06-21 sprendimu priteisė iš atsakovo A. S. kas mėnesį po 200 Lt išlaikymą L. S. ir I. S. iki vaikų pilnametystės. Nurodė, kad sūnų poreikiai padidėjo, o jos materialinė padėtis nėra gera, nes gaunamas atlyginimas sumažėjo, kitų pajamų neturi. Prašė teismą padidinti iš atsakovo A. S. priteisto išlaikymo sūnums dydį iki 425 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui.

Žemesnės instancijos teismas

Anykščių rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir iš atsakovo A. S. nepilnamečiams sūnums L. S. ir I. S. priteisė išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės. Nustatė, kad be ginčo šalių sūnums teikiamo išlaikymo, atsakovas dar išlaiko dukrą R. S., kuriai aštuoneri metai, tiek ieškovė, tiek atsakovas dirba. Nurodė, kad atsakovas pripažino padidėjusius ginčo šalių nepilnamečių sūnų poreikius ir sutiko padidinti teiktino išlaikymo dydį. Atsižvelgdamas į augančių vaikų poreikius, pripažino, jog 300 Lt išlaikymo dydis per mėnesį nėra didelis. Darė išvadą, kad atsakovas pajėgus teikti didesnį išlaikymą savo vaikams, todėl ieškinį iš dalies patenkino, padidindamas L. S. ir I. S. išlaikymo dydį iki 300 Lt, mokant periodines išmokas kas mėnesį.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė R. S. prašo pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai - priteistą 425 Lt išlaikymo dydį kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teigia, jog teismas išsamiai neanalizavo abejų šalių turtinės padėties, o priėmęs sprendimą padidinti išlaikymą tik 100 Lt kiekvienam vaikui, jo nemotyvavo. Tvirtina, kad atsakovas, būdamas darbingas ir gaudamas pakankamai didelį darbo užmokestį, finansiškai pajėgus teikti po 425 Lt materialinį išlaikymą kas mėnesį kiekvienam vaikui. Nurodo, kad skundžiamame sprendime neaišku, kokią įtaką priteistino išlaikymo dydžiui turi atsakovo dukters išlaikymas, nebuvo analizuota, kiek lėšų atsakovas skiria savo nepilnametės dukros išlaikymui, prie ko turi prisidėti ir jo dukros motina.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. S. prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, atsižvelgė į atsakovo turimų išlaikytinių skaičių, turtinę padėtį. Teigia, kad, jei ieškovė išleistų jos nurodytą sumą vaikų išlaikymui kas mėnesį, ji niekaip negalėtų patenkinti savo poreikių. Paaiškina, jog patenkinus ieškovės prašymą padidinti išlaikymą, atsakovas ir jo šeima nebegalėtų patenkinti savo būtinų poreikių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šį įstatymą pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu bei aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu. Nagrinėjant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, kaip ir priteisiant išlaikymą vaikui, atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko poreikius ir į tėvų turtinę padėtį, taikomas CK 3.192 straipsnis. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis, t. y., nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Ši įstatymo norma nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Kadangi prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio ir paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta ne tik vaiko poreikiai, bet gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Vertinant tėvų turtinę padėtį teismas turi atsižvelgti į bylos faktinių aplinkybių visumą - tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui.

Byloje nustatyta, jog Panevėžio miesto apylinkės teismas 2005-06-21 nutartimi priteisė iš A. S. nepilnamečių sūnų L. S. (gim. 1999-05-01) ir I. S. (gim. 2000-06-12) išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės (b. l. 8). Ieškovė, pateikdama ieškinį dėl išlaikymo dydžio sūnums padidinimo, kaip esminį savo turtinės padėties pasikeitimą, nurodė padidėjusias išlaidas vaikams bei sumažėjusį darbo užmokestį. Byloje nustatyta, kad ieškovė dirba, jos gaunamų pajamų vidurkis 2012-2014 m. sudarė apie 1 700 Lt (b. l. 16, 118). Byloje esantys nekilnojamojo turto registrų duomenys patvirtina, kad R. S. vardu yra registruotas butas, A. P. g. 12-10, Kupiškio m., kilnojamojo registruotino turto šiuo metu ieškovė neturi (b. l. 14, 121-123, 126). Nustatyta, kad atsakovas A. S. dirba UAB „Slavita“, jo atlyginimas yra apie 2 000 Lt (b. l. 48-49, 119). Iš šios sumos yra išskaičiuojamas nepilnamečių vaikų Luko ir I. S. išlaikymas ir išlaikymo skola apie 460 Lt ieškovei (b. l. 46, 48-49, 64-65). Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, A. S. vardu registruoto nekilnojamojo turto šiuo metu nėra, įregistruotas 1989 m. gamybos automobilis VW Passat (b. l. 50, 52, 124, 127). Pateikti rašytiniai duomenys liudija, kad atsakovas su N. Bagdoniene augina nepilnametę dukrą R. S. (gim. 2005-07-28), gyvena atsakovo tėvui priklausančiame name, Užkapio g. 7, Kupiškio m., (b. l. 53-54). Nustatyta, jog atsakovas A. S. turi įsiskolinimų Vaikų išlaikymo fondui (b. l. 66-67). Įvertintina ir tai, jog atsakovo dukters motina dirba ir jos gaunamų pajamų vidurkis 2012-2013 m. buvo apie 220 Lt, išskaičius išskaitas pagal vykdomuosius raštus, nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto ji šiuo metu neturi (b. l. 47, 51, 60-62, 92, 125, 128). Byloje neginčijamai nustatyta, šį faktą pripažįsta ir atsakovas, jog šalių vaikų poreikiai jiems augant ženkliai padidėjo (b. l. 42-44). Kadangi nepilnamečiai vaikai lanko mokyklą, papildomai I. S. sportuoja, todėl minimalių poreikių patenkinimui iš atsakovo priteista kiekvienam vaikui 200 Lt suma patenkinti ir būtiniausių poreikių negali. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės finansinė padėtis yra prastesnė nei atsakovo, ginčo šalių nepilnamečių vaikų poreikiai padidėjo, ką pripažino ir pats atsakovas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas padidinti iš atsakovo A. S. sūnums Lukui ir Ignui priteistą išlaikymą iki 300 Lt kiekvienam vaikui. Įvertinus, jog atsakovas gauna pastovias pajamas, yra darbingas, tačiau jam tenka išlaikyti be nepilnamečių sūnų ir nepilnametę dukrą, jis turi išlaikymo įsiskolinimą ieškovei bei Vaikų išlaikymo fondui, kolegija daro išvadą, jog pirmos instancijos teismo atsakovo vaikams priteista periodinio išlaikymo suma yra pagrįsta (CPK 185 str.). Apeliantė teigia, kad kiekvienam sūnui reikalingas apie 850 Lt išlaikymas per mėnesį. Įvertinusi aukščiau aptartus bylos įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš atsakovo priteisto išlaikymo padidinimas kiekvienam vaikui iki 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra proporcingas nepilnamečio vaiko būtiniems poreikiams ir atsakovo galimybėms teikti šio dydžio išlaikymą. Kartu išaiškintina, jog pasikeitus ginčo šalių turtinei padėčiai, priteistas išlaikymo dydis suinteresuotų asmenų prašymu gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje, tačiau ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2013). Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvavo savo sprendimą, tačiau ši aplinkybė nelaikytina esmine, turinčia įtakos priimto sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

Dėl paminėtų motyvų, naikinti ar keisti teismo sprendimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija Birutė JonaitienėLaimantas MisiūnasNijolė Danguolė Smetonienė