Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio Algirdo Gapučio, teisėjų Ričardo Gilio ir Nijolės Sušinskienės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S. a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , Panevėžio rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 10 klasių išsilavinimą, dirbęs individualioje V. A. įmonėje pagalbiniu darbininku, nevedęs, deklaravęs gyvenamąją vietą Jonavos r., (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje ir Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) , neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 6 p. ir 294 str. 2 d.,

A. K. a.k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 10 klasių išsilavinimą, nedirbantis, vedęs, gyvenantis Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 6 p. ir 294 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje 2010 m. balandžio 19 d., laikotarpyje nuo 21 val. iki 22.30 val., J. D. priklausančiame name, esančiame Panevėžyje, Pajuostės pl. 34, dėl asmeninių priežasčių- manydami, kad R. S. pagrobė A. S. pinigus, panaudojo R. S. atžvilgiu fizinę prievartą sukeldami dideles fizines kančias - išsivedę nukentėjusįjį į kiemą, abu jį mušė, A. S. badė peiliu, tarpe žalojimų pylė ant nukentėjusiojo vandenį, kad atsigautų. Mušdami abu sudavė R. S. rankomis ir kojomis ne mažiau kaip keturiolika smūgių nukentėjusiajam į nugaros, veido, krūtinės, juosmens, sėdmenų sritis ir padarė poodines kraujosruvas nugaroje, odos nubrozdinimus kaktoje, nosies nugarėlėje, skruostuose, smakre, kairiame petyje, krūtinės dešinėje pusėje, juosmenyje ir dešiniame sėdmenyje, kraujosruvas krūtinės kairės pusės minkštuose audiniuose, kairės pusės 7-9-10-to šonkaulių lūžimus su kraujosruvomis tarpšonkauliniuose raumenyse, A. S. septynis kartus durdamas peiliu į dešinio žasto, kairės kojos ir kairio sėdmens sritis, padarė durtines – pjautines žaizdas dešiniame žaste, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje ir kairiame sėdmenyje. Baigę mušti, abu įtempė R. S. į namą, kur jis nuo patirtų sužalojimų, kurie komplikavosi trauminiu šoku ir išoriniu nukraujavimu, visumos, mirė.

A. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad prieš metus iki įvykio gyveno pas J. D. antrame aukšte. Pirmame aukšte gyveno R. S.. Kartą J. D. su R. S. girtaujant pirmame aukšte, atsikėlęs piniginėje pasigedo pinigų, telefono. Telefoną rado pirmame aukšte, Rimantas atidavė 100 Lt, sakė, kad 300 Lt atiduos vėliau, tačiau negrąžino.

Įvykio dieną jis su broliu A. K., jo drauge I. bei savo bendradarbiu M. prie upės gėrė alų ir jis papasakojo apie dingusius pinigus. Po to jie sugalvojo nueiti pas R. ir pasiklausti dėl pinigų grąžinimo. Nuėjo nusipirkę alaus. Apie jokį pinigų „išmušinėjimą“ kalbos nebuvo, nes žinojo, kad R. S. pinigų neturi. Namuose buvo J. D. ir R.. Geriant atsineštą alų ir kalbant apie pinigus R. ėmė neigti jų pasisavinimą. Jie susiginčijo. R. puolė ir brolį, perplėšė jo megztinį, dėl ko brolis R. sudavė kelis kartus. Po to su R. išėjo į lauką, kur susimušė, tačiau R. smūgiuodamas jam nei karto nepataikė. Matė, kad R. iš nosies bėga kraujas, todėl padavęs skudurą liepė nusivalyti. Atėjęs brolis liepė baigti muštis, išskyrė juos ir skirdamas susižalojo pirštą. Kuo, nežino, nes jokio peilio su savimi neturėjo. Mušdamasis R. sudavė smūgius kojomis ir rankomis į galvą, nugarą, šoną. Po to su broliu nutempė jį iki durų, o J. įtempė jį į vidų. R. buvo gyvas, paliko jį sėdintį ant lovos, nemanė, kad jam reikia medikų pagalbos. Išeinant pasiėmė iš jo cigarečių, margarino. Tada brolis iškvietė taksi ir jie išvažiavo. Neneigia mušęsis su R., tačiau nemano, kad jis mirė nuo jo smūgių. Jokio peilio neturėjo. Įvykio dieną brolio draugę I. matė pirmą kartą, su ja nebuvo susipykęs. Su J. D. taip pat nesipyko. Nei I. nei J. D. neturi priežasčių jo apkalbėti. Nežino, iš kur atsirado durtinės pjautinės žaizdos. Iki konflikto nepastebėjo, kad R. būtų sumuštas. Išgertas alkoholio kiekis įtakos jo elgesiui neturėjo, muštynės vis tiek būtų įvykę, nes R. pats jį puolė. Apžiūrimas peilis priklausė R., yra matęs jį jo stalčiuje, kol gyveno pas J. D.. Įvykio dieną to peilio nematė.

Gailisi dėl įvykio. Sutinka atlyginti tik laidojimo išlaidas, ieškinio neturtinei žalai atlyginti nepripažįsta, nes nukentėjusioji su broliu nebendravo.

A. K. kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad įvykio dieną su drauge I., broliu A. S. ir jo bendradarbiu gėrė alų. Iš viso išgėrė keturis litrus alaus. A. S. pasakojo, kad jam dingę pinigai, kas ir kada juos paėmė, nepasakojo. Jis patarė nueiti pas tą žmogų ir draugiškai pakalbėti. Pasiėmę 2 l alaus su broliu ir I. nuėjo pas J. D.. Duris atidarė J. D., jie užėjo į vidų. Namuose buvo R., kuris su J. D. iki jiems ateinant baigė gerti savo alų, buvo gerai išgėrę. Sėdint prie stalo, A. S. su R. susikivirčijo, todėl jis išskyrė juos. Tuomet R. puolė jį, dėl to jis sudavė R. tris smūgius ir spyrė į užpakalį, liepė nedaryti nesąmonių, arba eiti aiškintis į lauką, todėl R. su A. S. išėjo. Netrukus jis su I. irgi išėjo į lauką. Matė, kaip A. S. pasilenkęs kažką daro, tačiau ką, iš tolo tamsoje nematė. Priėjęs matė A. suduodant R. keturis smūgius ranka ir vieną spyrį koją į veido sritį. R. sėdėjo, leido kažkokius garsus, tarsi norėdamas kažką pasakyti, tačiau ką, nesuprato. Jo megztinis buvo dėmėtas, nežino, ar tai kraujo ar purvo dėmės. Jis buvo gyvas. Tuomet jis brolį atitraukė nuo R.. A. S. turėjo kažką rankose, tačiau ką, nežino, peilio jo rankose nematė. Su juo R. už pažastų tempė iki lauko durų, į vidų jį įtempė J. D., o jie išvažiavo taksi. Matė, kaip J. D. valė kraują nuo grindų koridoriuje. Tąsyk R. ir J. D. matė pirmą kartą. Įvykio metu atitraukiant brolį nuo J. D., susižalojo rankos pirštą, tačiau kaip- nežino. Ėjo į namą susitvarstyti pirštą, nes bėgo kraujas. Prie jo ant R. vandens niekas nepylė, jis pats lauke R. nesudavė nei vieno smūgio. Įvykio metu I. taip pat buvo išėjusi į lauką, J. D. visą laiką buvo name. Su I. susipykęs nebuvo, nežino, kodėl ji tyrimo metu davė tokius parodymus. Gailisi dėl to kas įvyko, tačiau nusikaltimo nepadarė, jokių piktų kėslų neturėjo, su R. nuėjo pakalbėti draugiškai. Neneigia kad sudavė nukentėjusiajam tris smūgius, tačiau nukentėjusiojo nenužudė. Su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies. Neginčija laidojimo išlaidų, tačiau mano, kad moralinei žalai atlyginti gali būti priteista daugiausia 10000 Lt, nes nukentėjusioji nebendravo su žuvusiu broliu. Nežino, ar dėl jo ir brolio kaltės mirė R. S..

A. K. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė (duomenys neskelbtini) namą Panevėžyje, į kurį 2010-04-19 buvo atėjęs su I. ir broliu A. S.. Name parodė vietą, kur R. stumdėsi su A. ginčidamiesi dėl skolos, bei kaip jie stumdėsi, parodė, kur jis pats sudavė kumščiu R. į petį. Namo kieme parodė vietą, kur gulėjo R., o A. jam spyrė koja į veidą bei paaiškino, kaip jis su A. tempė R. prie namo ir kur paliko. (3 t., b. l. 68-69).

Iš 2010-04-28 kratos protokolo matyti, kad iš A. K. gyvenamųjų patalpų paimti jo drabužiai ir avalynė, kurių dalis išplauti ir drėgni (3 t., b. l. 114; 115-116).

Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadų Nr. 140-(3949)-IS1-7926 ir Nr. 140-(3946)-IS1-8270 matyti, kad ant A. K. dešinės kojos bato ir ant peilio, paimto 2010-04-22 įvykio vietos apžiūros metu rastas žmogaus kraujo genotipas sutampantis su R. S. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, turintis identišką ištirtų R. S. lokusų genotipą, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000002 %. (1 t., b. l. 44-49, 51-52).

Iš 2010-05-18 daiktų pateikimo ir apžiūros protokolų matyti, kad ant R. S. sportinių kelnių yra panašios į kraujo dėmės, bei 8 kiaurymės, kurių ilgis 1-2 cm.(1 t., b. l. 81,82).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados Nr. MK 122/10 (01) matyti, kad tikėtina, jog R. S. kairės šlaunies žaizda padaryta įvykio vietoje rastu peiliu, žaizdoje nustatyti metalizacijos geležimi pėdsakai. (1 t., b. l. 60-66).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ pateiktos pažymos bei Panevėžio apskrities VPK ikiteisminio tyrimo pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad 2010-04-19 22.36 val. iš A. K. priklausančio UAB Tele 2 abonento Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skambinta trumpuoju numeriu 1444 į taksi paslaugas teikiančią įmonę - UAB „(duomenys neskelbtini) “, į iškvietimo adresą – (duomenys neskelbtini) , Panevėžys, išvažiavo UAB „(duomenys neskelbtini) “ taksi vairuotojas. (1 t., b.l. 178, 180)

Tokiu būdu, aukščiau nurodytų įrodymų, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatymų nustatyta tvarka, kaltinamųjų kaltė padarius jiems inkriminuojamą veiką- itin žiauriai nužudžius R. S. - visiškai įrodyta.

Nors kaltinamieji savo kaltę dėl R. S. mirties neigia – A. K. nurodė, kad kambaryje nukentėjusiajam, už tai, kad pastarasis ant jo puolė, sudavė tris smūgius į petį ir vieną kartą nestipriai spyrė į sėdmenis, kad lauke jo nemušė ir aplamai jam nieko nedarė, o A. S. pripažino sudavęs R. S. smūgius rankomis ir kojomis, tačiau nuo šių smūgių R. S. mirti negalėjo, taip pat neigė dūręs jam peiliu, t.y. neigia, kad pasekmės atsirado dėl jų veiksmų, tačiau jų kaltė įrodyta byloje nustatytų ir ištirtų įrodymų visetu. Abiejų kaltinamųjų parodymais remiamasi tiek, kiek juos patvirtina kiti ištirti įrodymai.

Iš bylos aplinkybių neginčytinai nustatyta, kad konfliktas tarp kaltinamųjų ir R. S. kilo dėl to, kad A. S. manymu, R. S. anksčiau iš jo buvo pavogęs pinigus. To neneigia ir kaltinamieji, be to, šias aplinkybes patvirtino ir įvykio vietoje buvę liudytojai I. M. ir J. D..

Taip pat liudytoja I. M. parodė, kad ji betarpiškai pati matė, kaip abu kaltinamieji lauke R. S. mušė bei spardė, o A. S. dūrė jam iš namo atsineštu peiliu, laistė jį vandeniu, o sužalotą R. S. abu nutempė į namą. Tai patvirtino ir liudytojas J. D..

Tokius minimų liudytojų parodymus apie R. S. sužalojimo aplinkybes patvirtina ir R. S. drabužių apžiūros duomenys, kad jo kelnių audinys yra su kiaurymėmis, specialistų išvados, iš kurių matyti, kad R. S. sužalojimai buvo padaryti tiek suduodant smūgius bukais daiktais, tiek aštriu daiktu- įvykio vietoje rastu peiliu, ant kurio rasta R. S. kraujo. Be to, liudytojos I. M. nurodytą aplinkybę, kad R. S. mušė ir spardė ir A. K. patvirtina tai, kad ant jo avalynės taip pat buvo rasta R. S. kraujo.

Taip pat kaltinamieji nurodė, kad tiek su liudytoju J. D., tiek su liudytoja I. M. jie susipykę nebuvo, pagrindo jiems juos apkalbėti nėra, todėl abejoti šių liudytojų parodymais, visiškai sutampančiais su byloje esančių įrodymų visetu.

Kadangi iš specialisto išvados matyti, kad R. S. mirtis įvykio nuo jam padarytų sužalojimų visumos, nesant galimybės išskirti kurio nors konkretaus trauminio poveikio, o smurtą R. S. atžvilgiu vartojo tik abu kaltinamieji. Byloje nėra jokių duomenų, kad dar kas nors be kaltinamųjų būtų vartojęs smurtą R. S. atžvilgiu betarpiškai prieš ar po to, kai tai darė kaltinamieji. Be to, specialisto išvadoje nurodyta, kad visi sužalojimai R. S. buvo padaryti vienu metu laiko atžvilgiu ir netikėti šia išvada nėra jokio pagrindo.

Taip pat specialisto išvadoje nurodyta, kad R. S. mirė nuo jam padarytų sužalojimų visumos.

Visos šios aplinkybės leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad sužalojimus R. S., sukėlusius jo mirtį, padarė abu kaltinamieji bendrais kaltais veiksmais, t.y. tarp abiejų kaltinamųjų smurtinių veiksmų R. S. atžvilgiu ir jo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Atsižvelgiant į R. S. padarytų sužalojimų pobūdį, kiekį, lokalizaciją, į tai, kad kaltinamieji smurtą prieš R. S. vartojo ilgą laiką, gaivino jį vandeniu, o po to vėl smurtavo, paskui nutempė jį į gyvenamojo namo vidų ir ten paliko ant grindų, kad R. S. mirė dėl sužalojimų visumos praėjus ne mažiau kaip keletui valandų po smurto pavartojimo akivaizdu, kad kaltinamieji savo veiksmais R. S. sukėlė didžiulį fizinį skausmą, darytina išvada, kad R. S. buvo nužudytas itin žiauriai, todėl ikiteisminio tyrimo metu A. S. ir A. K. veika pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. kvalifikuota teisingai.

Ta aplinkybė, kad kaltinamieji iš įvykio vietos išvyko kai R. S. dar buvo gyvas ir kaltinamieji tai žinojo reiškia, kad jie neturėjo tiesioginės tyčios R. S. nužudyti, tačiau buvo visiškai abejingi savo pavartoto smurto pasekmėms ir, akivaizdžiai suvokdami, kad R. S., nesuteiktus jam medicininės pagalbos, gali mirti, sąmoningai leido tokioms pasekmėms atsirasti, t.y. jie šį nusikaltimą padarė veikdami netiesiogine tyčia.

Tiek kaltinamieji, tiek įvykio liudytojai vienodai parodė, kad kaltinamieji nukentėjusiojo atžvilgiu smurtą vartojo dėl jo tariamai A. S. negrąžintų pinigų. Abu kaltinamieji buvo kaltinami tuo, kad jie R. S. nužudė savavaldžiaudami, t.y. jo atžvilgiu vartojo smurtą manydami, kad R. S. iš A. S. pavogė pinigus, ką pastarasis neigė ir reikalaudami bei siekdami priversti pastarąjį šiuos pinigus grąžinti ir tokiais veiksmais padarė ne tik nužudymą, bet ir savavaldžiavimą- nusikaltimą, numatytą BK 294 str. 2 d.

Kolegijos nuomone, kaltinamųjų veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 294 str. 2 d. sudėties, kadangi byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad kaltinamieji, vartodami prieš R. S. smurtą, turėjo tikslą pastarąjį priversti prisipažinti pavogus A. S. pinigus, ar juo labiau, juos grąžinti. Iš nukentėjusiosios I. Š., liudytojo J. D. parodymų matyti, kad R. S. niekur nedirbo, jokio turto ar pajamų neturėjo. Tai patvirtina kaltinamojo A. S. parodymus, kad jis dėl R. S. turtinės padėties negalėjo tikėtis ir nesitikėjo, jog pagrobtus pinigus iš R. S. kada nors atgaus. Be to, kaip nurodė nukentėjusioji I. Š., jai buvo grąžinti pas R. S. piniginėje rasti pinigai- daugiau kaip 40 litų. Vadinasi, kaltinamieji, smurtaudami prieš R. S., akivaizdžiai neturėjo tikslo gauti iš pastarojo pinigus. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad kaltinamieji prieš R. S. smurtavo ne vykdydami savo tikrą ar tariamą teisę siekdami atgauti A. S. pinigus, tačiau kerštaudami R. S., dėl, jų įsitikinimu, pastarojo padarytų neteisėtų veiksmų.

Dėl šių priežasčių A. S. ir A. K. pagal BK 294 str. 2 d. išteisintini.

Motyvuojamoji dalis

Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad nusikaltimą A. K. ir A. S. padarė bendrininkų grupėje ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo esminės įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p. 9 p.). Nors kaltinamieji neigia pavartoto alkoholio įtaką nusikaltimo padarymui, tačiau padarytų R. S. sužalojimų pobūdis bei kaltinamųjų elgesys betarpiškai po R. S. sužalojimo akivaizdžiai rodo, jog kaltinamieji faktiškai savo veiksmų nekontroliavo .

Skirdamas bausmes A. K. ir A. S. už padarytus nusikaltimus, teismas atsižvelgia į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, 61 str. nuostatas, bausmės paskirtį, jų padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, motyvus, tikslus, jų asmenybes, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bei į atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimą.

Nustatant bausmių trukmę teismas atsižvelgia į tai, kad A. K. ir A. S. padarė baigtą labai sunkų tyčinį nusikaltimą veikdami netiesiogine tyčia, esant veiką kvalifikuojančiai aplinkybei, kad nusikaltimu, kurio priežastimi tapo tai, kad vienam iš kaltinamųjų dingo keli šimtai litų, buvo sukeltos neatitaisomos pasekmės, į kaltinamųjų vaidmenį nusikaltimo padaryme, į jų asmenybes, jų atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į tai, kad nėra jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl jiems skirtinos griežtos laisvės atėmimo bausmės.

I. Š. byloje pareiškė civilinį ieškinį 48 174 Lt sumai. Prašoma priteisti 8174 Lt turtinės žalos, kurią sudaro laidojimo išlaidos ir kapavietės sutvarkymas, bei 40 000 Lt neturtinės žalos, atsiradusios dėl brolio R. S. mirties, atlyginimą.

Šis civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies. Ieškininiame pareiškime nurodytos betarpiškai su R. S. laidojimu susijusios išlaidos, patvirtintos rašytiniais įrodymais. Civilinio ieškinio dėl turtinės žalos neginčija ir kaltinamieji. Tačiau nukentėjusioji nurodė, kad ji yra gavusi 1040 Lt laidojimo pašalpą, tačiau jos iš ieškinio sumos neišskaičiavo, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajai solidariai iš kaltinamųjų priteisiant 7174 Lt.

Civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti atmestinas. Byloje nustatyta, kad I. Š. su savo broliu R. S. kartu negyveno ir giminiškų santykių faktiškai nepalaikė, išskyrus retus susitikimus dažniausiai tik per šventes. Taip pat I. Š. nurodė, kad R. S. gyvenimo būdas jos netenkino, kad pastarasis yra grasinęs padegti jos namus. Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad I. Š. dėl R. S. mirties buvo padaryta neturtinė žala, kurią kaltinamieji turėtų atlyginti pinigine išraiška.

Daiktai, turintys reikšmės veikai tirti ir nagrinėti teisme – A. K. rūbai ir avalynė jo prašymu grąžintini A. K., A. S. rūbai ir avalynė jo prašymu grąžintini A. S. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.), kiti daiktiniai įrodymai- peilis, avalynės pėdsako gipsinė išlieja, 7 daktiloplokštelės su pirštų pėdsakais, 2 biologiniai bandiniai, akmenukas su dėmėmis, durų rankena, 3 plastikiniai buteliai, 2 kilimėliai su dėmėmis, 2 pakuotės nuorūkų, 1 vienkartinis indelis; kraujo, seilių pavyzdžiai, R. S. rūbai ir avalynė nukentėjusiosios prašymu sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.)

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 6 p. ir paskirti bausmę- laisvės atėmimą penkiolikai metų.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2010 m. balandžio 28 d. iki 2011 m. balandžio 22 d.

Kardomąją priemonę- suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

A. K. pagal BK 294 str. 2 d. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 6 p. ir paskirti bausmę- laisvės atėmimą penkiolikai metų šešiems mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2010 m. balandžio 28 d. iki 2011 m. balandžio 22 d.

Kardomąją priemonę- suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

A. S. pagal BK 294 str. 2 d. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Priteisti iš A. K. ir A. S. solidariai I. Š. 7174 Lt turtinės žalos atlyginimo.

I. Š. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Daiktinius įrodymus - peilį, avalynės pėdsako gipsinę išlieją, 7 daktiloplokšteles, 2 biologinius bandinius, akmenukus su dėmėmis, durų rankeną, 3 plastikinius butelius, 2 kilimėlius su dėmėmis, 2 pakuotes nuorūkų, vienkartinį indelį, kraujo, seilių pavyzdžius ir R. S. rūbus bei avalynę – sunaikintini, A. K. rūbus ir avalynę grąžinti A. K., A. S. rūbus ir avalynę grąžinti A. S..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistųjų- nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.