Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, spręsdama pareiškėjos V. F. skundo atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, priėmimo klausimą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja per EPP sistemą pateikė teismui skundą dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atsisakymo inicijuoti ikiteisminį tyrimą ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodoma, jog Kauno FNTT supranta, kad yra daromi finansiniai nusikaltimai, tačiau vangiai juos tiria, bei prašoma teismo tiesiogiai perduoti visą medžiagą ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalis nustato, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardintos Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnyje. Ginčai, kurių administraciniai teismai nesprendžia, nurodyti to paties įstatymo 16 straipsnyje. Pagal ABTĮ 16 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskirtina tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ar Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinio veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.

Iš skundo turinio ir prie jo pridedamo nutarimo matyti, kad pareiškėja nesutinka su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo K. G. 2015-12-14 nutarimu Nr.AT-11-1-14-196, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti ginčus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų (sprendimų), susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktu skundu pareiškėja siekia skųsti veiksmus, susijusius ne su viešuoju administravimu, o su ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais, pareiškėjos netenkina ikiteisminio tyrimo pareigūno sprendimas, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjos skundą atsisakytina priimti, kadangi pareiškėjos skunde reiškiami reikalavimai nenagrinėtini teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Nors reikalavimo priteisti žalos atlyginimą pareiškėja nereiškia, tačiau nurodo, jog skundas reiškiamas ir dėl žalos atlyginimo. Žalos, padarytos atitinkamais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais, atlyginimo klausimus reglamentuoja LR civilinio kodekso 6.272 straipsnis ir tokie ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis).

Ikiteisminio tyrimo pradėjimą, trukmę ir kitus su jo atlikimu susijusius klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso IV dalies 13 skyrius. Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jeigu prokuroras nepanaikina nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jo sprendimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtas sprendimas skundžiamas šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka. Skundai gali būti paduodami per septynias dienas nuo nutarimo ar nutarties nuorašo gavimo dienos. Turintys teisę paduoti skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti turinčio įgaliojimus nagrinėti skundą prokuroro arba ikiteisminio tyrimo teisėjo atnaujinti praleistą terminą. Prašymas atnaujinti minėtą terminą negali būti paduodamas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams po skundžiamo sprendimo priėmimo (BPK 168 str. 4 d.).

Pareiškėjai išaiškintina, jog dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ji turi teisę kreiptis į prokurorą, o tuo atveju, jei prokuroras nutarimo nepanaikintų, - į ikiteisminio tyrimo teisėją.

Dėl žalos, padarytos atitinkamais ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai atlyginimo, pareiškėja gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjos V. F. skundą.

Išaiškinti pareiškėjai, kad atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą skundžiamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.