Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Z. J. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. J. ieškinį atsakovams R. D. ir V. D. dėl žemės sklypo ribų nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Švenčionių r. apylinkės teismas 2010-09-24 sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš Z. J. 57,60 Lt teismo turėtų pašto išlaidų valstybės naudai; V. D. 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovė Z. J. ir atsakovai R. D. bei V. D. yra gretimų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai. Nustatyta, kad 2009-07-13 buvo sudarytas žemės sklypo planas, kurį tą pačią dieną pasirašė ieškovė ir nurodė, jog su paženklintomis vietoje žemės sklypo ribomis, aprašytomis 2009-07-11 žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte ir nustatytu plotu ji sutinka. Šalys neginčija, kad jie 2009-08-01, esant abiejų šalių matininkams, pasirašė žemės sklypų ribų nustatymo paženklinimo-parodymo aktus, t. y. su žemės sklypų riba sutiko. Minėtuose aktuose nurodyta, kad žemės sklypo ribos paženklintos ir jų pagrindų parengti žemės sklypų planai atitinka teisės aktų reikalavimus. Matininkų parengti šalių žemės sklypų planai buvo patikrinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Švenčionių žemėtvarkos skyriaus vyr. geodezininko ir suderinti; Vilniaus apskrities viršininkas 2009-09-22 įsakymu Nr. 2.3-15066-(86) patikslino Z. J. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenis. Vėliau ieškovės prašymu Vilniaus apskrities viršininko 2009-12-22 įsakymu Nr. 2.3-19535-(86) Vilniaus apskrities viršininko 2009-09-22 įsakymas Nr. 2.3-15066-(86) buvo panaikintas. Vilniaus apskrities viršininko 2010-01-14 įsakymu Nr. 2.3-295-(86) buvo patikslinti V. D. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo duomenys. Šio sklypo ribos yra pažymėtos kadastro žemėlapyje. Ieškovė, remdamasi CK 4.45 str. prašo nustatyti jos ir atsakovų besiribojančių sklypų ribas bei pripažinti negaliojančiu atsakovų žemės sklypo tikslių geodezinių matavimų planą ir plano registraciją VĮ Registrų centras. Teismas pažymėjo, kad ieškovė tiek ieškinyje, tiek nagrinėjant bylą, nenurodė nei vieno argumento, kodėl minėti į registrą įrašyti duomenys yra neteisingi ir turi būti pripažinti negaliojančiais. Be to, iš VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovams priklausantis žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, juridinis pagrindas yra nurodytas apskrities viršininko 2010-01-14 įsakymas Nr. 2.3-295-(86). Įrašai nekilnojamojo turto registre gali būti panaikinti ar pakeisti tik nuginčijus jų įrašymo juridinį pagrindą. Nors ieškovė atstovaujama advokato, teismas jai siūlė tikslinti ieškinį, ji du kartus tikslino ieškinį, bet pateikus galutinį ieškinį, neprašo spręsti dėl apskrities viršininko 2010-01-14 įsakymo Nr. 2.3-295-(86) teisėtumo, Vilniaus apskrities viršininko administracijos atsakovu byloje neįtraukė, todėl tokia ieškovės pozicija vertinta kaip savo procesinių teisių įgyvendinimas būtent ieškovės pasirinkta forma, ir atitinkamai teismas sprendžia bylą būtent pagal ieškovės ieškinyje suformuluotus reikalavimus, nes teismui draudžiama peržengti byloje pareikštus reikalavimus, išskyrus atvejus, kurie tiesiogiai numatyti Civilinio proceso kodekse. Kadangi ieškovė neprašo spręsti dėl apskrities viršininko 2010-01-14 įsakymo, kuris yra ieškovės prašomų pripažinti negaliojančiomis įrašų apie atsakovams priklausančio žemės sklypo juridinis pagrindas, teisėtumo, reikalavimas pripažinti negaliojančiu atsakovų žemės sklypo tikslių geodezinių matavimų planą ir plano registraciją VĮ Registrų centras negali būti patenkintas. Teismas konstatavo, kad remdamasis CK 4.45 str., gali nustatyti žemės sklypų ribas, jeigu yra dvi sąlygos: 1) savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų; 2) sklypų ribos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Kaip jau buvo minėta, Vilniaus apskrities viršininko 2010-01-14 įsakymu Nr. 2.3-295-(86) buvo patikslinti V. D. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kuris ribojasi su ieškovei priklausančiu žemės sklypu, duomenys; atsakovui priklausančio žemės sklypo ribos yra pažymėtos kadastro žemėlapyje. Teismas padarė išvadą, kad atsakovams priklausančio žemės sklypo ribos yra aiškios, nėra nuginčytos, todėl teismas neturi jokio teisinio pagrindo vėl nustatinėti sklypų ribas.

Prašymas dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmetamas. Bylos nagrinėjimo metu žodinio proceso atveju apeliacinės instancijos teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų kalbas, kalbų turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turiniui (CPK 324 str. 2 d.); įstatymas draudžia teikti naujus apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teisme, nesvarbu kokia tvarka apeliacinis skundas nagrinėjamas – žodinio ar rašytinio proceso tvarka. Naujų įrodymų pateikimas ir tyrimas apeliacinės instancijos teisme taip pat yra ribojamas (CPK 314 str.), todėl apeliantė negalėjo turėti teisėtų lūkesčių pateikti klausimus proceso šalims ir parodyti teismui naujus dokumentus, kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme. Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nepagrįstas ir jo netenkina (CPK 322 str.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Ieškovė kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydama nustatyti jos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), besiribojančių sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ribas pagal UAB „Aukštaitijos matininkų biuras“ 2010-05-20 atliktą jos 4405 m² žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribų projektą, kuris atitinka 1999-09-22 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 3222-86 nustatyta tvarka patvirtintą žemės reformos žemėtvarkos projektą (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje bei pripažinti negaliojančiu atsakovų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tikslių geodezinių matavimų planą ir plano registraciją VĮ Registrų centras.

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 str. 1-3 d. kadastras yra susistemintas ir metodiškai sutvarkytas nekilnojamųjų daiktų grafinių ir atributinių duomenų rinkinys (valstybinėje koordinačių sistemoje), saugomas kompiuterių laikmenose. Juo galima individualiai naudotis elektroniniu ar kitu būdu. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – tai duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto dislokaciją, žemės gamtines ir ūkines savybes, statinių geometrinius parametrus bei nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys kaupiami ir saugomi Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke; duomenų registravimas yra administracinė veikla, todėl ginčai, susiję su kadastro ir registro duomenų ginčijimu, teismingi administraciniams teismams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p.). Pagal CK 4.45 str. 1 d. teismas nustato žemės sklypo ribas jeigu žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų ir ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Sklypo ribų neaiškumą gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, oficialių dokumentų, registro duomenų) arba yra kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, nustatytos sklypo ribos pažeidžia kitų savininkų teises ar pan. Teismų praktikoje ginčai dėl kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų nustatymo pagal CK 4.45 str. dažnai sutampa; ieškinys dėl žemės sklypo ribų nustatymo gali būti reiškiamas kaip savarankiškas ieškinys arba kartu su reikalavimu dėl žemės sklypo savininko pažeistų teisių gynimo (CK 4.95, 4.98 str.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2009-08-01, esant abiejų šalių matininkams, pasirašė žemės sklypų ribų nustatymo paženklinimo-parodymo aktus (b.l. 33, prijungtos civ. bylos Nr. A2-12-405/2010 b.l. 31, t.2), t. y. su žemės sklypų riba sutiko. Vilniaus apskrities viršininko 2010-01-14 įsakymu Nr. 2.3-295-(86) buvo patikslinti V. D. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo duomenys; šio sklypo ribos yra pažymėtos kadastro žemėlapyje, t. y. nagrinėjamoje byloje sklypo ribos apibrėžtos – nustatytos abiejų sklypų savininkų pasirašytu matavimo aktu, administraciniu aktu – Vilniaus apskrities viršininko įsakymu ir registro duomenimis. Esant tokioms bylos aplinkybėms, ieškovė turėtų įrodinėti nagrinėjamoje byloje, kad yra kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, įrodančių, kad atsakovo sklypo ribos buvo įregistruotos kadastre neteisėtai ir tik pripažinus, kad atsakovų sklypo ribos buvo suformuotos ir įregistruotos pažeidžiant Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ ir 2002-06-15 nutarimu patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų normas, teismas galėtų svarstyti ribos tarp ieškovės ir atsakovų sklypų nustatymą pagal naujai parengtą ieškovės planą, atliktą pagal ieškovės 2010-05-20 užsakymą UAB „Aukštaitijos matininkų biuras“.

Teisėjų kolegija sutinka su teismo sprendimo motyvu, kad, nors ieškovės interesus procese atstovavo kvalifikuotas teisininkas – advokatas ir ieškovė kelis kartus tikslino ieškinį bylos nagrinėjimo metu, ieškovė nesuformulavo reikalavimo dėl Vilniaus apskrities viršininko 2010-01-14 įsakymo Nr. 2.3-295-(86) nuginčijimo. Nagrinėjamas ginčas yra privataus pobūdžio, teismas negali išeiti už procesiniais dokumentais apibrėžtų ginčo ribų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje negalima nuginčyti įrašų nekilnojamojo turto registre teisėtumo, nenuginčijus jų įrašymo juridinio pagrindo.

Patikslintame ieškinyje ieškovė taip pat nesuformulavo savo reikalavimo pripažinti atsakovų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tikslių geodezinių matavimų planą ir plano registraciją VĮ Registrų centras, negaliojančiais pagrindo. Ieškovė nurodė, kad tarp šalių vyksta ginčas dėl sklypo ribų, nes sklypo riba yra aktuali kitoje civilinėje byloje – sprendžiant šalių ginčą dėl buvusios sodybos vietos. Ieškovė taip pat nurodė, kad jos siūlomas pagal 2010-05-20 užsakymą atliktas UAB „Aukštaitijos matininkų biuras“ planas yra optimaliausias, racionaliausias, atitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, taip pat objektyviausiai atspindi realią to meto padėtį, kuomet faktiškai buvo nustatomos ginčo sklypų ribos. Ieškovė nenurodė kokiu būdu atsakovų parengtas tikslių geodezinių matavimų planas, kurio riba buvo suderinta su ieškove 2009-08-01 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu, pažeidžia jos teises. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad atlikus ginčijamus geodezinius matavimus ieškovės sklypas sumažėjo 0,95 aro, tačiau bylos nagrinėjimo metu ji šia aplinkybe nesirėmė ir jos neįrodinėjo, taigi objektyvių duomenų, kad dėl atsakovų parengto tikslių geodezinių matavimų plano patvirtinimo sumažėjo ieškovei priklausančio žemės sklypo plotas byloje nėra. Ieškovė suformulavo savo ieškinio pagrindą visiškai ignoruodama abiems šalims teisiškai reikšmingą faktą apie tai, kad atsakovų sklypo duomenys suformuoti ir įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre.

Skundo argumentas, jog teismas turėjo įvertinti tą aplinkybę, kad pačios ieškovės reikalavimu buvo panaikintas Vilniaus apskrities viršininko 2009-09-22 įsakymas Nr. 2.3-15066-(86) dėl pačios ieškovės žemės sklypo ribų patvirtinimo, nes jis buvo priimtas to paties žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto pagrindu, su kuriuo vėliau, bet kategoriškai nesutiko ieškovė, atmetamas. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo 2009-08-01 akto pagrindu buvo suformuotos atsakovams priklausančio žemės sklypo ribos, Vilniaus apskrities viršininko 2010-01-14 įsakymu Nr. 2.3-295-(86) buvo patikslinti V. D. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo duomenis; šiuo sklypo ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje, t. y. šalių pasirašytas žemės sklypo ribų aktas sukėlė jį pasirašiusiems žemės sklypų savininkams teisines pasekmes, todėl vėlesnis ieškovės vienašalis atsisakymas nuo šiuo aktu įtvirtintos sklypų ribos šių teisinių pasekmių atsakovams nepanaikina ir neįrodo atliktų veiksmų neteisėtumo.

Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog atsakovams priklausančio sklypo ribos yra aiškios, motyvuodama, kad tarp šalių yra ginčas, kad žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo 2009-08-01 aktas buvo pasirašytas suklydimo įtakoje, šalys tikrai nesutaria dėl žemės sklypų ribos; teismas į tai neatsižvelgė, tik formaliai nurodė, kad atsakovams priklausančio žemės sklypo ribos yra pažymėtos kadastro žemėlapyje. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokia apeliantės argumentacija dėl jau išdėstytų motyvų – nagrinėjamoje byloje ieškovė turėjo įrodinėti, kad atsakovų patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka ir įregistruotas kadastre žemės sklypo planas pažeidžia ieškovės, kaip gretimo žemės sklypo savininkės teises; tačiau tokių aplinkybių ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo, ieškinyje nenurodė nei vieno teisės akto, kuris būtų pažeistas įrašant atsakovų žemės sklypo duomenis į nekilnojamojo turto registrą, nei vieno argumento, kodėl į registrą įrašyti duomenys yra neteisingi ir turi būti pripažinti negaliojančiais.

Apeliantės manymu, teismas padarė procesinį pažeidimą; bylos nagrinėjimo metu teismo buvo iškviestas specialistas VĮ „Valstybinis žemėtvarkos institutas“ matininkas ekspertas M. N., tačiau jis buvo apklaustas ne kaip specialistas, kaip prašė ieškovė, bet kaip liudytojas. Todėl ieškovė kreipėsi į M. N. po sprendimo priėmimo, kad jis savo argumentus išdėstytų ekspertizės akte; apeliantė prašo prijungti ekspertizės aktą prie bylos, motyvuodama, kad būtinumas pateikti ekspertizės aktą iškilo po teismo sprendimo priėmimo todėl, kad teismas apklausė M. N. kaip liudytoja, bet ne kaip specialistą.

Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliantės argumentus dėl teismo neva padarytų pažeidimų. CPK XIII skyriaus (Įrodymai ir įrodinėjimas) normos civiliniame procese tokio įrodymo kaip specialisto apklausa nenumato; ekspertas civilinėje byloje skiriamas teismo (CPK 212 str. 1 d.). Tokiu būdu ieškovės pakviestas M. N. yra ekspertas tik jo kvalifikacijos prasme ir galėjo būti apklaustas proceso metu tik kaip liudytojas, ką teismas ir padarė.

Apeliantės argumentai dėl liudytojo M. N. parodymų netinkamo vertinimo atmetami. Ieškovės prašymu pakviestas ir teismo posėdyje apklaustas liudytojas M. N., (Valstybinio žemėtvarkos instituto darbuotojas) parodė, kad išnagrinėjęs gretimo sklypo (atsakovų) kadastrinius planus ir palyginęs su abrisu, padarė išvadą, kad atliekant kadastrinius matavimus nesivadovauta Žemės reformos įstatymo 21 str. 3 d., kad atliekant pakartotinius matavimus sklypo ribos negalėjo būti pakeistos (b.l. 126-128), t. y. liudytojas pateikė savo nuomonę dėl atsakovų sklypo kadastrinių matavimų teisinio vertinimo. Teismas liudytojo nuomonės nesaistomas, be to, pati apeliantė savo ieškinyje liudytojo nurodytomis aplinkybėmis nesirėmė, todėl teisėjų kolegija laiko, kad liudytojo parodymai teismo sprendimo teisėtumo nepaneigia.

Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Atsakovė R. D. patyrė 1 600 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (b.l. 176). Atmetus apeliacinį skundą, atsakovo prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu – 1 200 Lt (CPK 98 str. 1 d.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teisme – 7,25 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pašto išlaidos iki 10 Lt nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

nutarė:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti R. D. iš Z. J. 1 200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) atstovavimo išlaidų.