Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-08-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-119-879/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-05
Bylos Nr.
AN2-119-879/2019
Teisminio proceso Nr.
4-8-3-00248-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daina Vaidachavičienė
Pažeidėjas
A. P.
Kategorijos
  • 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AN2-119-879/2019Proceso Nr. 4-8-3-00248-2019-1Procesinio sprendimo kategorija: 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2019 m. rugpjūčio 5 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. gim. (duomenys neskelbtini) (toliau-Pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-06-14 nutarties administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.2019 m. gegužės 10 d. Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos apsaugos ministerijos (toliau-Institucija) nutarimu A. P. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 247 straipsnio 33 dalį 200 Eur bauda už tai, kad jis 2018-04-23 10.00 val. (duomenys neskelbtini), eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, būdamas atsakingu už Įmonės veiklą, saugojo nesupakuotas ir nepaženklintas pavojingų atliekų ženklinimo etiketėmis pavojingas atliekas –7,34 tonos asbestinio šiferio. Tuo savo veika A. P. pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, 80 ir 88 punktus.

2.Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 14 d. nutartimi 2019 m. gegužės 10 d. Institucijos nutarimas buvo pakeistas ir A. P. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 247 straipsnio 33 dalyje padarymą skirta 140 Eur dydžio bauda.

Šalies argumentai

3. Nesutikdamas su apylinkės teismo nutartimi, A. P. Panevėžio apygardos teismui pateikė skundą, kuriuo prašo nutartį pakeisti ir panaikinti nutarimą administracinio nusižengimo byloje, o taip pat bylos nagrinėjimą sustabdyti, kol Lietuvos Vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr.1-3553-320/2019. Nurodo, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-06-14 nutartis neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas netinkamai vertino tai, kad administracinio nusižengimo bylą Institucijoje jo atžvilgiu nagrinėjo šališkas pareigūnas A. K., kuris jo pažeidimą nagrinėjo du kartus. Pareiškėjas jau patikrinimo metu buvo klaidinamas pačių pareigūnų, jam buvo nurodoma vadovautis negaliojančia atliekų tvarkymo taisyklių redakcija, jis taip pat skunde nurodo, kad nesutinka, jog šiferio stogo dangos lakštų kiekis buvo 7,34 tonos, jis buvo daug mažesnis, nes tuo metu buvo vykdomi darbai ir nuardytos stogo dangos lakštų kiekis tuo metu buvo 5 t., tai užfiksuota ir patikrinimo akte, tačiau dėl darbų vykdymo balandžio 23 d. buvo jau 4 tonos. Skunde Pareiškėjas teigia, kad teismas, nesivadovaudamas kitoje administracinėje byloje priimtu nutarimu pateikė neteisingus išaiškinimus ir tuo pažeidė sprendimo privalomumo principą. Skunde taip pat prašoma bylos nagrinėjimą sustabdyti, nes skundžiama nutartis prieštarauja Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų priimtam sprendimui, kuris yra pareiškėjo apskųstas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į A. P. apeliacinį skundą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius prašo skundą atmesti, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-06-14 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad apylinkės teismas išsamiai aptarė visus atliekų laikymo ir ženklinimo reikalavimų pažeidimo klausimus A. P. veikoje. Stabdyti šios bylos nagrinėjimo nėra pagrindo, nes Lietuvos Vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr.1-3553-320/2019 kurioje atsakomybėn patrauktas juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini), o juridinio ir fizinio asmenų atsakomybė yra skirtinga.

5. Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas, vertindamas dėl Institucijos 2019-05-10 nutarimo teisėtumo sprendė, kad Pareiškėjas pagrįstai Institucijos buvo nubaustas pagal ANK 247 straipsnio 33 dalį, nes eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas ir būdamas atsakingu už įmonės veiklą, saugojo nesupakuotas ir nepaženklintas pavojingų atliekų ženklinimo etiketėmis 7,34 tonos asbestinio šiferio, tačiau jam skirta nuobauda buvo individualizuota ir sumažinta pakeičiant Institucijos nutarimą. Su tokiu apylinkės teismo sprendimu sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartyje yra išsamiai išdėstyti, aptarti ir išanalizuoti visi įrodymai bei jų pagrindu padarytos pagrįstos išvados dėl A. P. administracinio nusižengimo ir jo, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus atsakomybės. Aukštesnės instancijos teismui adresuotame skunde pareiškėjas iš esmės nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų tirtos jo skundą nagrinėjusiam teismui ir kurios nebūtų įvertintos ar būtų įvertintos netinkamai, nes pareiškėjo skunde yra iš naujo vėl akcentuojamos ir aptariamos tos pačios aplinkybės, kurios jau buvo kartą išanalizuotos ir įvertinos.

6.1. ANK 247 straipsnio 33 dalis numato administracinę atsakomybę už pavojingų atliekų identifikavimo, deklaravimo ir (ar) pakavimo ir ženklinimo reikalavimų pažeidimą. Šios normos dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipiančioji į kitus teisės aktus. Taikant administracinę atsakomybę už šį administracinį nusižengimą jo sudėties nustatymas reikalauja vertinti pavojingų atliekų identifikavimą, deklaravimą ir (ar) pakavimą ir ženklinimą reglamentuojančius aktus, kuriuos kaltininkas pažeidė, dotuoju atveju Atliekų tvarkymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (toliau – Taisyklės). Šių taisyklių 80 punkte numatyta, kad įmonės, laikinai laikančios, surenkančios, vežančios ir laikančios pavojingąsias atliekas, privalo jas supakuoti taip, kad jos nekeltų pavojaus visuomenės sveikatai ir aplinkai, o tų pačių taisyklių 88 punkte skelbiama, kad visi laikinai laikomų, surenkamų, vežamų ir laikomų pavojingųjų atliekų konteineriai ar pakuotės turi būti paženklinti.

6.2. Iš kartu su byla pateiktos administracinio nusižengimo medžiagos matyti, kad 2018 m. balandžio 23, 27 d. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio agentūros vedėjo pavaduotojas pagal gautą pranešimą UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje (duomenys neskelbtini) rado saugomas pavojingas atliekas – asbestinių lakštų stogo dangą apie 5t, nesupakuotą ir nepaženklintą įstatymų nustatyta tvarka. Pažeidimas fiksuotas fotografuojant. Pareiškėjui pagrįstai inkriminuotas 7,34 t saugomų pavojingų atliekų kiekis. Nors 2018-04-23,27 Institucijos patikrinimo akte Nr. T8-120, nurodyta, kad buvo rasta apie 5 t. nepaženklintų ir nesupakuotų atliekų, tačiau teismo posėdžio metu Institucijos atstovas G. Motiejauskas paaiškino, kad vietoje įvertino pastatus, nuo kurių buvo nuardoma stogo danga, o grįžęs į darbo vietą stogo dangos kiekį nustatė pagal Registruose esančių pastatų plotą, kur gavo apytikslį skaičių, kurį patikslino su informacija gauta iš AB “Panevėžio specialusis autotransportas“ ir UAB Regiono atliekų tvarkymo centras pranešimų dėl šių atliekų pridavimo ir nustatė, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2018-05-03 iš (duomenys neskelbtini) išvežė ir pridavė 7,34 tono atliekų, turinčių asbesto. Darytina išvada, kad apylinkės teismas teisingai sprendė dėl administracinio nusižengimo objekto kiekio, nes tikslų 2018-04-23 patikrinimo metu rastą kiekį galima buvo nustatyti ne vizualiai ji apžiūrint ir preliminariai apmatuojant, kas buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo nutartyje, o pasveriant kas ir buvo padaryta asbestinių lakštų dangą priduodant į atliekų surinkimo centrus. Toks skaičiavimo būdas laikytinas objektyviu ir tikslesniu, nei preliminarus Institucijos atstovo įvertinimas vietoje. Administracinė atsakomybė už pavojingų atliekų laikymą pagal Atliekų tvarkymo taisyklių 80 ir 88 punktus bei ANK 247 straipsnio 33 dalį atsiranda nepriklausomai nuo kiekio ar laikymo laiko, o tinkamai šių atliekų nesupakavus ir nepaženklinus. Ginčo, kad 2018-04-23 UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje buvo sukrautas pavojingoms atliekoms priskiriamas asbestinis šiferis, kuris buvo nesupakuotas ir nepaženklintas nėra, todėl apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad buvo mažesnis pavojingų atliekų kiekis laikytini nepagrįstais, nes pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų ar kitų įrodymų patvirtinančių mažesnio pavojingų atliekų kiekio buvimą 2018-04-23 d. tikrinimo metu.

6.3. Atmestinas skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas neįvertino kad A. P. administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant Institucijoje buvo pažeista jo teisė į sąžiningą ir teisingą procesą, nes pagal Pareiškėją, antrą kartą administracinio nusižengimo bylą grąžinus nagrinėti Institucijai, ją nagrinėjo vėl tas pats pareigūnas. ANK 576 straipsnis numato administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę pareikšti nušalinimus jo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams,<....> sekretoriui, jei jis dalyvauja, o nušalinimui mutatis mutandis taikomi Baudžiamojo proceso kodekso ( toliau- BPK) numatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. BPK 60 straipsnio 3 dalis numato, kad nušalinimas ikiteisminio tyrimo metu turi būti pareiškiamas ir motyvuojamas raštu. BPK 59 straipsnio 1 dalis numato, kad nušalinimas teisme turi būti pareiškiamas ir motyvuojamas iki įrodymų tyrimo pradžios. Iš 2019-05-10 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR-N-1405-2019 nustatyta, kad pareigūnas A. K. A. P. bylą nagrinėjo viešame posėdyje rašytinio proceso tvarka Pareiškėjui nedalyvaujant. Iš nutarimo aprašomosios dalies matyti, kad buvo gautas Pareiškėjo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau šis prašymas nebuvo tenkintas. Iš 2019-04-16 A. P. paaiškinimo, taip pat matyti, kad paaiškindamas dėl pažeidimo jis nenurodė jokių pagrindų dėl institucijos pareigūno A. K. šališkumo ar jo nušalinimo. Įvertinus išdėstytas aplinkybes bei nušalinimo institutą administraciniame procese reguliuojančias teisės normas apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad vien ta aplinkybė, jog nutarimas buvo priimtas to paties pareigūno, kai byla iš naujo buvo grąžinta tirti ir pareiškėjo nesutikimas su pareigūno įrodymų vertinimu, nėra pagrindu spręsti dėl pareigūno šališkumo, nes jam A. P. bylos nagrinėjimo institucijoje metu nušalinimas pareikštas nebuvo.

Šalies argumentai

6.4. Apeliaciniame skunde Pareiškėjas nurodo, kad jo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo 2019-05-07 Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimu, kaip prejudiciniu faktu šioje byloje ir nepagrįstai nesustabdė bylos nagrinėjimo, todėl šį prašymą teikė apeliaciniam teismui. 2019-05-07 Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas ir jame aptartos aplinkybės nelaikytinos prejudiciniu faktu A. P. administracinio nusižengimo byloje, nors teismas priešingai nei teigia Pareiškėjas pripažino ir konstatavo pažeidimą, t.y. kad UAB (duomenys neskelbtini) laikydama nesupakuotas ir nepaženklintas pavojingas atliekas pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, dėl ko jai ekonominė sankcija taikyta pagrįstai, o teismo sprendimu tik buvo sumažintas jos dydis. Nors šis teismas nagrinėjo UAB (duomenys neskelbtini) skundą dėl Institucijos 2019-01-10 nutarimu bendrovei paskirtos ekonominės sankcijos teisėtumo, dėl tuo pačiu 2018-04-23 patikrinimo metu bendrovės teritorijoje rastų pavojingų atliekų- asbestinio stogo dangos lakštų, tačiau atsakomybė už atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimus yra numatyta tiek juridiniam asmeniui tiek ir fiziniam asmeniui t.y. bendrovės vadovui tiesiogiai atsakingam už įstatymų laikymąsi. Juridinio asmenio UAB (duomenys neskelbtini) atsakomybę ir ekonominės sankcijos taikymą už pavojingų atliekų laikymo pažeidimus reglamentuoja Aplinkos apsaugos įstatymo 31,52 straipsniai, tuo tarpu A. P. administracinė atsakomybė taikyta pagal ANK 247 straipsnio 33 dalį. Nors UAB (duomenys neskelbtini) nesutikdama su Regiono apygardos teismo Panevėžio rūmų sprendimu jį apskundė Vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau dėl nurodytų motyvų darytina išvada, kad stabdyti A. P. apeliacinio skundo nagrinėjimo nėra pagrindo, nes dėl to paties pažeidimo įstatymas numato atsakomybę ir juridiniam asmeniui ir fiziniam asmeniui. Tuo tarpu non bis idem (dvigubo nebaudimo) principas draudžia tą patį asmenį bausti du kartus už ta pačią veiką. Kita vertus ANK 658 straipsnis numato administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindus ir paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios galėjo turėti įtakos neteisėtam nutarimui ar nutarčiai priimti, procesas administracinio nusižengimo byloje gali būti atnaujintas.

7.Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, EŽTT praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimai bylose Nr. 16034/90, Van de Hurk v. Netherlands; Nr. 20772/92, Helle v. Finland).

8.Atsižvelgus į tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Pareiškėjo skundą, Institucijos nutarimą patikrino tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą teismo nutartį, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 14 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir pareiškėjo A. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėja Daina Vaidachavičienė