- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-02
- Bylos Nr.
- 1S-86-627/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurga Vasiliauskienė, Virginija Liudvinavičienė, Evaldas Pašilis
- Nuteistasis
- R. P.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės, nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo R. P. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 5 d. nutarties, kuria buvo netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko M. Ž. teikimas dėl nuteistajam R. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta asmens bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Kauno apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 straipsnio 5, 8 punktus, 128 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė su viso jo turto konfiskavimu už tai, kad jis kartu su D. A. itin žiauriai, dėl savanaudiškų paskatų nužudė L. L. ir sudarė pavojingą gyvybei padėtį dviem mažamečiams vaikams, paliko juos be pagalbos, pavojingoje gyvybei padėtyje ir negalinčius imtis savisaugos priemonių: iš anksto pasiskirstę vaidmenimis, turėdami tikslą nužudyti L. L. ir užvaldyti jai saugojimui patikėtą turtą, 1998 m. balandžio 23 d., apie 17.30 val., apgaule išviliojo L. L. su mažamečiais vaikais iš namų, D. A. automobiliu „VW Golf“ nuvežė juos prie R. P. priklausančio garažo, esančio (duomenys neskelbtini), nuvedė L. L. į garažą, kur laukė R. P., ten D. A. sudavė alkūne L. L. į veido sritį, abu kartu tyčia sudavė ne mažiau kaip penkis kartus rankomis ir kojomis į įvairias nukentėjusiosios kūno vietas, padarydami jai poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, dešiniame skruoste, dešinėje blauzdoje, kaktoje, kairio momens ir nugaros minkštuosiuose audiniuose bei smilkininiame raumenyje, odos nubrozdinimus ir minkštųjų audinių kraujosruvas galvos smegeninėje ir veido dalyse, reikalavo iš L. L. 25 000 JAV dolerių, grasino susidoroti su jos mažamečiais vaikais ir tokiu būdu iš jos gavo 2 000 JAV dolerių. Tą pačią dieną, apie 23.00 val., abiem nuteistiesiems turint vieningą tikslą ir tyčią, R. P. paduodamas D. A. nešaunamąjį ginklą – kardą, liepė išvežti du mažamečius L. L. vaikus į mišką ir ten juos palikti be pagalbos, pavojingoje gyvybei padėtyje, D. A., vykdamas paliepimą, savo automobiliu išvežė mažamečius vaikus į mišką, esantį už (duomenys neskelbtini) nuo garažo, tokiu būdu, sudarant pavojingą vaikų gyvybei padėtį, paliko juos be pagalbos, atsižvelgiant į laiko, vietovės, meteorologines sąlygas esančius pavojingoje gyvybei padėtyje ir dėl mažametystės negalinčius imtis savisaugos priemonių. R. P. ir D. A., tęsdami nusikalstamus veiksmus, turėdami vieningą tyčią ir tikslą, surišo ir laikė L. L. garaže iki 1998 m. balandžio 24 d. ryto, sukeldami jai dideles kančias ir skausmą, 05.00 val., siekiant nužudyti L. L., R. P. žalojo ją kaklo srityje D. A. iš anksto įsigytu ir paruoštu 16 000 V galingumo elektrošoku, padarė jai technines elektros poveikio žymes kakle, po to abu bendrai smaugė nukentėjusiąją elektros laidu bei rankomis, dėl ko suspaudus kaklą nukentėjusioji mirė nuo uždusimo, siekdami paslėpti nusikaltimą, automobiliu „Ford Scorpio“ nuvežė L. L. lavoną į (duomenys neskelbtini), kur nuėmė nuo jos papuošalus, juos užvaldė, nurengė drabužius, nuavė batus, įmetė L. L. lavoną į iškastą duobę, abu sudavė jai ne mažiau kaip trylika smūgių kastuvu į galvą, kitas kūno vietas, tuo padarydami trylika muštinių žaizdų veide bei dešiniame petyje, žandikaulių alveolinių ataugų lūžimus su dantų išnirimu, ir lavoną užkasė. Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartimi R. P. padarytos nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 5, 8 punktus, 128 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuotos pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus, 144 straipsnį. Nuteistasis R. P. bausmę atlieka nuo 1998 m. gegužės 2 d.
2. Kauno apygardos teisme 2025 m. sausio 29 d. buvo gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko M. Ž. teikimas dėl nuteistajam R. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartimi Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2‑ojo kalėjimo viršininko M. Ž. teikimas netenkintas. Teismas konstatavo, jog nuteistojo R. P. pokyčiai, įvertinus ilgą jo kalinimo laikotarpį, trunka pakankamai neilgai, nėra objektyvaus pagrindo juos vertinti kaip stabilius ir nekintančius, nuteistojo elgesys vis dar negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas.
II. Skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Nuteistasis R. P. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartį ir tenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko M. Ž. teikimą.
4.1. Nuteistojo vertinimu, žemesnysis teismas nepakankamai įsigilino į teikime nurodomas aplinkybes, neatsižvelgė į jį teigiamai charakterizuojančius duomenis, specialistų išvadas. Mano, kad jau yra pasikeitęs, todėl tolimesnis laisvės atėmimo bausmės atlikimas nėra prasmingas. Nurodo, kad šiuo metu nebekelia grėsmės visuomenei.
4.2. 2025 m. kovo 27 d. nuteistasis papildė savo skundą informacija, jog nori atsiprašyti nukentėjusiosios S. Ž., tačiau neturi galimybės su ja susisiekti, pažymi, kad labai gailisi dėl padarytų nusikaltimų.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo R. P. skundas atmetamas.
6. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo R. P. skunde nurodomas aplinkybes, skundžiamą Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartį, Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2‑ojo kalėjimo viršininko M. Ž. teikimą ir pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad žemesnysis teismas tinkamai aiškino ir taikė BK nuostatas, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, išsamiai įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo elgesį bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamumo riziką, įkalinimo tikslus ir pagrįstai padarė išvadą, kad nors ir stebima R. P. pažanga, ji nėra akivaizdi bei įtikinanti, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra nepriekaištingas, todėl šiuo metu vis dar nėra pagrindo neabejotinai teigti, kad paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus terminuoto laisvės atėmimo bausme bus pasiekti bausmės tikslai. Tai, kad nuteistasis R. P. nesutinka su tokiomis išvadomis bei pateikia subjektyvų aplinkybių vertinimą, savaime nereiškia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Siekdamas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos sušvelninimo R. P. turėtų toliau vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taip rodydamas ilgalaikius ir nuoseklius teigiamus savo elgesio pokyčius.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalimi, teismas, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar jis atlygino (pašalino) reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė keičiama terminuoto laisvės atėmimo bausme ne kiekvienam nuteistajam, nustačius, jog jis atliko įstatyme nurodytą bausmės dalį ir gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, o tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės tikslai bus pasiekti ir paskyrus švelnesnę, terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl bausmės pakeitimo švelnesne privalu vertinti ne vien nuteistojo išreikštą norą turėti galimybę ateityje išeiti į laisvę ar subjektyvų savo paties pavojingumo vertinimą, bet visų aplinkybių visumą, kuri neabejotinai paneigtų kylančias abejones dėl to, kad asmuo daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei.
8. Nuteistasis R. P. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalų kriterijų – yra atlikęs dvidešimt metų laisvės atėmimo bausmės (bausmę atlieka nuo 1998 m. gegužės 2 d). Nepaisant to, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, vien šio formalaus kriterijaus nepakanka, yra būtinos ir materialiosios sąlygos – privaloma įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį, taip siekiant prognozuoti galimą nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą. Kaip matyti iš žemesniojo teismo nutarties, nustačius formalias sąlygas spręsti klausimą dėl R. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, būtent privalomų materialiųjų sąlygų nebuvimas sudarė teisinį pagrindą atmesti institucijos teikimą. Teismas konstatavo, kad nuteistojo elgesio pokyčiai, įvertinus ilgą jo kalinimo laikotarpį, trunka pakankamai neilgai, nėra objektyvaus pagrindo juos vertinti kaip stabilius ir nekintančius. Nors nuteistasis R. P. skunde teigia, kad žemesnysis teismas netinkamai įvertino surinktus duomenis, neatsižvelgė į jo teigiamus pokyčius, bausmės vykdymo metu įdėtas pastangas pasikeisti, tačiau iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas aiškiai nurodė, kokie duomenys leidžia spręsti, jog šiuo metu nuteistajam paskirta bausmė negali būti švelninama. Žemesnysis teismas objektyviai ir visapusiškai atsižvelgė į socialinio tyrimo išvadoje išdėstytas aplinkybes, tinkamai įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą ir padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, jog nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir įtikinanti.
9. Nors yra stebimos nuteistojo pastangos pasikeisti – R. P. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, užsiima darbine veikla, buvo skatintas už gerą elgesį, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, įgijo profesiją, užsiima individualia kūrybine veikla, vis dėlto, sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri šiuo metu nėra pakankama paskirtos bausmės švelninimui, kadangi nuteistojo elgesys, jo nuostatos ir kriminalinė istorija bei kiti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (asocialios grupės įtaka, negebėjimas atpažinti problemų, tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka) reikalauja tikslesnės intervencijos. Pažymėtina, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas savaime nepatvirtina, kad bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę).
10. Atkreiptinas R. P. dėmesys į tai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti ne tik akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, bet ir nuosekli. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nustatyta, jog net ir praėjus daugiau nei dvidešimt metų nuo bausmės atlikimo pradžios, iki 2022 m. balandžio 19 d., nuteistojo R. P. nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, ji nekito net ir taikant individualias socialinės reabilitacijos priemones, 2022 m. balandžio 19 d. ir 2023 m. rugsėjo 25 d. vertinimų metu buvo nustatyta maža pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir tik 2025 m. sausio 3 d. nustatyta maža pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika su mažėjimo tendencijomis, t. y., R. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ilgą laiką nesikeitė, tik trejus metus yra matoma teigiama pažanga, todėl jo pastangos keistis negali būti vertinamos kaip nuolatinės ir ilgalaikės. Be to, nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, kad jis sistemiškai nesilaikė įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, pažeidė režimo reikalavimus, buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, paskutinį kartą 2021 m. Kaip pagrįstai pažymėjo žemesnysis teismas, lėta R. P. elgesio pažanga bei aplinkybė, kad net ir gyvendamas struktūrizuotoje aplinkoje, praėjus itin ilgam bausmės atlikimo terminui nuteistasis nesugeba laikytis nustatytų taisyklių ir yra baudžiamas drausminėmis nuobaudomis, rodo, jog jis nepakeitė savo mąstymo ir elgesio bei laikosi senųjų nuostatų.
11. Pažymėtina, kad valstybei kyla pareiga apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingų asmenų. R. P. bausmę atlieka už tai, kad kartu su kitu nuteistuoju itin žiauriai, dėl savanaudiškų paskatų nužudė žmogų ir sudarė pavojingą gyvybei padėtį dviem mažamečiams vaikams. Šios aplinkybės rodo tiek didesnį paties nuteistojo R. P., tiek ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei. Kauno apygardos teismas 1999 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu konstatavo, jog tik įkalinimas iki gyvos galvos nagrinėjamu atveju gali apsaugoti visuomenę nuo tokio pavojingo asmens, kaip nuteistasis R. P., ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, tam pritarė ir Lietuvos apeliacinis teismas 1999 m. lapkričio 25 d. nutartimi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. balandžio 4 d. nutartimi, Kauno apygardos teismas 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinis teismas 2003 m. lapkričio 18 d. nutartimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, nenustačius jokių išskirtinių aplinkybių ir/ar ženklaus nuteistojo R. P. elgesio pokyčio bausmės vykdymo metu, sprendimas pakeisti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos terminuoto laisvės atėmimo bausme gali R. P. ir visuomenei suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už itin žiaurius nusikaltimus ir būti viena iš prielaidų naujai nusikalsti ateityje, kas nesuderinama su bausmės tikslų realizavimu. Iš R. P. asmens bylos matyti, kad 2016 m. sausio 5 d. buvo sudarytas individualus jo resocializacijos planas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris papildytas 2023 m. lapkričio 10 d. papildomomis priemonėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių rekomendacijų nenutrūkstamas ir įtikinamą laikotarpį trunkantis įgyvendinimas, išlaikant pozityvaus ir motyvuoto elgesio kryptingumą, galėtų būti laikomas pagrindu ateityje iš naujo svarstyti nuteistajam paskirtos bausmės švelninimo klausimą, tačiau šiuo metu jo padaryta pažanga nėra pakankama spręsti apie visapusišką pasirengimą sugrįžti į visuomenę.
12. Atsižvelgiant į tai, kad R. P. padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, sukelti negrįžtami padariniai, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu (padaryti pažeidimai), itin lėtai kintanti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kriminogeniniai veiksniai, kurių didžiąją dalį sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos jis turi galimybę pakeisti, rodo, kad šiuo metu nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra sumažėjęs, o bausmės tikslai – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, pakeitus skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nebus pasiekti, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo R. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.