- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-03
- Bylos Nr.
- 2-1916-723/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01126-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Ieškovas
- M. U.
- Atsakovas
- I. K.
- Kategorijos
- 20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. U. ieškinį atsakovei I. K. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė M. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti negaliojančia 1991 m. liepos 25 d. dovanojimo sutartį, patvirtintą Vilniaus raj. Grigaičių apylinkės, ir taikyti restituciją; priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-6).
Ieškinyje nurodė, kad 1991 m. liepos 25 d. Vilniaus rajono Grigaičių apylinkėje buvo sudaryta ir patvirtinta dovanojimo sutartis pagal kurią ieškovė norėjo padovanoti dukrai I. K. (atsakovei) ½ dalį gyvenamo namo, plane pažymėto IAI/p, turinčio 229,85 kv. m. bendro ploto, su ūkiniais pastatais bei rūsiu, kurie randasi Grigaičių k., Vilniaus rajone. Tačiau netrukus sužinojo, kad toks sandoris yra negalimas, t.y. negaliojantis pagal tuo metu galiojusius įstatymus. Tuo metu galiojusio 1964 m. red. Civilinio kodekso 282 str. 1 ir 2 dalyse buvo nustatyta, kad dovanojimo sutartis turi būti rašytinės formos ir patvirtinta notariškai bei pagal minėto kodekso 255 str. 1 dalį dovanojimo sutartis turi būti ne tik notariškai patvirtinta, bet ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Kadangi šios imperatyvios įstatymų nustatytos sąlygos nebuvo išpildytos, minėtą dovanojimo sutartį laikė niekine, negaliojančia, t.y. nesukeliančia jokių teisinių pasekmių, todėl apie ją daugiau negalvojo, tuo labiau, kad atsakovė nereiškė jokių pretenzijų į turtą 14 metų. Be to, dovanojimo sutarties sudarymo metu galiojusio LR Santuokos ir šeimos kodekso 21 str. 3 dalis nustatė, kad turtas įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Minėto kodekso 21 str. 4 dalis nurodo jog sandoriams sudaryti dėl turto, kuriam reikalingas privalomas notariškas tvirtinimas ar registracija atitinkamuose organuose, kito sutuoktinio sutikimas sandoriui sudaryti turi būti išreikštas raštu. Tokio velionio vyro sutikimo nebuvo. Taip pat dovanojimo sutartį sudaryti ir ją patvirtinti Vilniaus rajono Grigaičių apylinkė neturėjo teisės, kadangi LR CK (1964 m.) kodeksas aiškiai nustatė kas gali patvirtinti nekilnojamojo turto perleidimo ir jo įkeitimo sandorius. Esant visoms minėtoms aplinkybėms dovanojimo sutartis pripažintina kaip niekinė nuo jos sudarymo momento, t.y. negaliojanti. Tačiau mirus ieškovės vyrui A. U. (atsakovės tėvui) 2014 m. rugsėjo 1 d., tvarkant vyro laidojimo dokumentus, atsakovė pareiškė, kad ji yra namo savininkė ir jai pareikalavus ieškovė turės atlaisvinti užimamas patalpas. Atsakovei pagrasinus iškeldinti iš užimamų patalpų, ieškovė pradėjo domėtis teisine situacija. G. N. turto registro centrinio duomenų banko išrašą, jai tapo žinoma, kad atsakovė įregistravo nekilnojamojo turto registre minėtą niekinę dovanojimo sutartį, ko pasėkoje ji buvo registruota kaip turto savininkė. A. I. K. 1991-07-25 dovanojimo sutartį Nr. 92 nekilnojamojo turto registre įregistravo tiktai 2005-04-23. Nuo registracijos momento, t.y. išviešinimo, šis negaliojantis sandoris pažeidžia ieškovės teises, todėl jį ginčija.
Atsiliepimas
A. I. K. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko (b.l. 30-34). Nurodė, kad pagal 1991‑07‑25 sudarytą dovanojimo sutartį, ieškovė ne norėjo padovanoti, o padovanojo atsakovei ginčo nekilnojamąjį turtą. Tokia buvo ieškovės valia. Tuo metu ieškovei buvo 57 metai, ji suprato sudaromo sandorio pasekmes ir norėjo atsakovei padovanoti savo turtą. Sudarant šį sandorį buvo patikrintas ieškovės veiksnumas. Mano, kad įstatyme numatytų pagrindų sandorio panaikinimui nėra, be to, ieškovė yra praleidusi įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą kreiptis dėl šio sandorio panaikinimo. Ginčijamo sandorio sudarymo metu galiojusio 1974‑06‑26 LR Valstybinio notariato įstatymo 3 straipsnio, reglamentuojančio organus ir pareigūnus, atliekančius notarinius veiksmus, 4 dalis numatė, kad gyvenamosiose vietovėse, kur nėra valstybinių notarinių kontorų, notarinius veiksmus, numatytus šiuo įstatymu, atlieka miestų, gyvenviečių, apylinkių darbo žmonių deputatų tarybų vykdomieji komitetai. Iki savivaldos reformos, kuri prasidėjo 1990 kovo 11 d., ginčijamo sandorio sudarymo vietoje veikė Vilniaus rajono Grigaičių apylinkės liaudies deputatų tarybos (LDK) vykdomasis komitetas. Prasidėjus vietos savivaldybių reformai, vadovaujantis LR Vietos savivaldos pagrindų įstatymu, vykdomieji komitetai buvo panaikinti ir įsteigti žemesniosios pakopos savivaldybės organai – valdžios organas – Liaudies deputatų taryba ir valdymo organas – apylinkės gyvenvietės (valsčiaus) viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras. Vilniaus rajono Grigaičių apylinkėje buvo įsteigti Vilniaus rajono Grigaičių apylinkės liaudies deputatų taryba bei Vilniaus rajono Grigaičių apylinkės viršaitis, kuris atitiko 1974 m. Notariato įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatytą liaudies deputatų tarybos vykdomąjį komitetą – savivaldybės instituciją, turinčią įstatyme nustatytą teisę atlikti notarinius veiksmus. Atsižvelgiant į paminėtų teisės aktų nuostatas, 1991-07-25 dovanojimo sutarties sudarymas ir patvirtinimas Vilniaus rajono Grigaičių apylinkėje atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, keliamus notariniam sandorio patvirtinimui, šis sandoris buvo įregistruotas Vilniaus rajono Grigaičių apylinkės tarybos ir viršaičio 1991-1993 m. notarinių veiksmų registravimo žurnale, ką patvirtina teikiamas 1991-1993 m. Notarinių veiksmų registravimo žurnalo lapo, kuriame buvo įregistruotas šis notarinis veiksmas, kopija, taip pat už šio sandorio parengimą bei patvirtinimą buvo sumokėtas valstybinis mokestis, ką patvirtina teikiama kvito Nr. 482086 kopija. Ginčijamo sandorio sudarymo dieną, t.y. 1991-07-25, LR Vyriausybės nutarimu Nr. 297 buvo patvirtinta “Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija” ir ginčijama sutartis buvo įregistruota registre 1991-09-09, o ne 2005-04-23, kaip nurodyta ieškinyje. Šią aplinkybę patvirtina nekilnojamojo turto registro išrašas su istorija. Dovanojimo sutarties originale yra spaudas „Šis dokumentas įregistruotas RTIB Vilniaus Tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure. Registro Nr. 91-09-09 RTIB Vilniaus tarpmiestinio tech. Invent. biuro viršininkas parašas“. Be to, jeigu šio sandorio forma būtų neatitikusi tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimams, jis nebūtų buvęs įregistruotas registre. Ginčijamo sandorio sudarymo metu galiojusio LR santuokos ir šeimos kodekso 22 straipsnis, reglamentavęs asmeninę kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybę, numatė, kad turtas, priklausąs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Sandoriams dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise, rašytinis kito sutuoktinio sutikimas įstatyme nebuvo numatytas. Turtas ieškovės buvo paveldėtas po jos motinos V. J. mirties 1987-04-15. Šio turto teisinis režimas buvo nurodytas ir dovanojimo sutartyje, kurioje buvo nurodyta, kad dovanojami statiniai asmeninės nuosavybės teise priklauso U. M.. Ieškinyje nurodytais pagrindais pripažinti jį niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento nėra pagrindo. Taip pat nurodė, kad padovanoti namo dalį su kitais statiniais buvo ieškovės valia, o sudarant dovanojimo sandorį šalys susitarė, kad ieškovė gyvens name iki savo mirties. Atsakovė niekada negrasino iškraustyti savo motinos iš padovanotos namo dalies. Ieškovė visada žinojo, kad namas priklauso atsakovei. Atsakovė daug metų rūpinasi jai padovanotu turtu, galiausiai, kartu su sutuoktiniu 2005-08-22 nusipirko ir žemės sklypo dalį, kuriame yra padovanotas turtas. Ginčijamo sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 m. redakcijos LR CK 84 straipsnis numatė bendrą trejų metų ieškininės senaties terminą, kuris jau seniai yra pasibaigęs. Ieškovė visada žinojo, kad turtą padovanojo atsakovei, kad atsakovė yra savininkė, galiausiai, kad ji nusipirko žemę po statiniais. Žinodama apie sudarytą sandorį, kuris, kaip nurodyta ieškinyje, pažeidžia ieškovės teises, ieškovė galėjo ginčyti jį įstatymo nustatyta tvarka, tačiau ieškinyje nenurodyta kas sutrukdė ieškovei tai padaryti 24 metus, tuo labiau, kad ieškovė pati nurodo, jog netrukus po ginčijamo sandorio sudarymo neva sužinojusi apie tai, jog sandoris yra negalimas. Ieškinyje nurodyta, kad nuo registracijos momento, t.y. išviešinimo, šis negaliojantis sandoris pažeidžia ieškovės teises, todėl privalo jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka, tačiau sandoris buvo registruotas ne po 14 metų, kaip nurodyta ieškinyje, o 3 mėnesių bėgyje nuo jo sudarymo, t.y. sandoris buvo išviešintas nuo 1991-09-09, o ieškovė įstatymo nustatyto termino eigos metu į teismą dėl sandorio nuginčijimo nesikreipė. Įstatymas nenumato galimybės panaikinti dovanojimą vien dėl to, kad dovanotojas persigalvojo, o įstatyme numatytų pagrindų panaikinti dovanojimo sutartį, šiuo atveju nėra. Prašo taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti pilnai bei priteisti iš ieškovės atsakovės naudai išlaidas už advokato paslaugas byloje.
Šalies argumentai
Ieškovė M. U. dublike (b.l. 47-48) nurodė, kad negalima sutikti su atsakovės teiginiais neva Vilniaus rajono Grigaičių apylinkės viršaitis turėjo teisę vykdyti notarines funkcijas pagal tuo metu galiojusio LTSR valstybinio notariato įstatymo 3 str. Šioje įstatymo nuostatoje toks pareigūnas neminimas, jam jokie įgaliojimai vykdyti notarinę veiklą nėra suteikti. Tai, kad viršaičiui buvo suteiktos tam tikros viešojo administravimo funkcijos pagal Vietos savivaldos pagrindų įstatymą dar nereiškia, kad viršaičio kompetencija automatiškai apėmė ir teisę vykdyti notarinę veiklą. Tvirtindamas minėtą dovanojimo sutartį viršaitis savavališkai ir neteisėtai sau priskyrė notarinių funkcijų vykdymą, kas akivaizdžiai pažeidė tuo metu galiojusius teisės aktus. Akivaizdu, kad toks pareigūnas negalėjo tinkamai vykdyti notaro pareigų, negalėjo išaiškinti ieškovei tokio sandorio pasekmių. Negalima sutikti ir su atsakovės argumentais neva ieškovė dovanojo jai asmenine nuosavybe priklausiusį turtą. Atsakovė atsiliepime tvirtina, kad sudarant dovanojimo sutartį buvo patikrintas ieškovės veiksnumas, tačiau nenurodė kas tai atliko ir kokiu būdu Vilniaus rajono Grigaičių apylinkės viršaičio pavaduotoja M. I. K. nustatė ieškovės veiksnumą. Įstatymas nenumato teisės apylinkės viršaičiams ir jų pavaduotojams nustatinėti piliečių veiksnumo. Pagal minėto kodekso 11 str. 1 d. piliečio veiksnumas atsiranda visa apimtimi, pasiekus pilnametystę, tai yra suėjus aštuoniolikai metų amžiaus. Kadangi ieškovė sandorio sudarymo metu buvo 57 metų amžiaus, todėl jos veiksnumo amžiaus atžvilgiu nebereikėjo nustatinėti, todėl aiškiai buvo patikrinta ar ieškovė dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir valdyti juos. Nesutinka su atsakovės prašymu taikyti ieškinio senatį. Toks prašymas netenkintinas, nes ieškinys pateiktas kaip ieškovės nuosavybės valdymo gynimas, t.y. siekiant pašalinti valdymo trukdymus, kurie tebesitęsia iki šiol. Atsakovė niekada, nė akimirkai nebuvo tapusi turto savininke - nėra jokių įstatymo nustatytų pagrindų, dėl kurių galėtų būti laikoma, kad minėta nuosavybė priklauso jai. Ieškovė niekada nenustojo nuosavybės teisių į ginčo turtą. Ginčo dovanojimo sutartis prašoma pripažinti niekine tik tuo tikslu, kad ieškovės nuosavybės teisės būtų įregistruotos nekilnojamojo turto registre po to, kai teismas patvirtins ieškovės turimas teises.
Atsiliepimas
Atsakovė I. K. triplike (b.l. 50-53) nurodė, kad viršaitis objektyviai negalėjo būti nurodytas 1974 m. LR Valstybinio notariato įstatymo 3 str., nes viršaitis atsirado tik 1990-02-12 priėmus Vietos savivaldos pagrindų įstatymą, būtent šio įstatymo 10 straipsnyje buvo numatytas žemesniosios pakopos savivaldybės valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus) viršaitis. Ginčijamo sandorio sudarymo metu, tiek 1992-09-17, LR Aukščiausiajai tarybai priėmus nutarimą „Dėl LR Notariato įstatymo įsigaliojimo“, darbo žmonių deputatų tarybų vykdomųjų komitetų jau nebuvo, todėl jų funkcijas pagal įstatymą vykdė žemesniosios pakopos savivaldybės valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus) viršaitis, kuris ir atitiko 1974 m. Notariato įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatytą liaudies deputatų tarybos vykdomąjį komitetą - savivaldybės instituciją, turinčią įstatyme nustatytą teisę atlikti notarinius veiksmus. Viršaičiai turėjo teisę atlikti visus 1974 m. Valstybinio notariato įstatymo 14 str. nurodytus notarinius veiksmus. Iš esmės ieškovė ginčija aplinkybes, kurios remiantis LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktu turėtų būti pripažintos visiems žinomomis ir neįrodinėtinomis. Į bylą pateiktas 1987-04-15 paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą su vertimu nuorašas, iš kurio seka, kad U. M. yra 1/2 dalies J. V. turto paveldėtoja. Be to, 1974 m. Valstybinio notariato įstatymo 39 str. 1 d. buvo įtvirtintas reikalavimas tikrinti ar yra rašytinis sutuoktinio sutikimas tik tuo atveju, jeigu gyvenamasis namas (jo dalis) yra bendra sutuoktinių nuosavybė, o kaip jau nurodyta anksčiau, atsakovei perleidžiamą namo dalį ieškovė buvo pati paveldėjusi, todėl perleidžiant asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą sutuoktinio sutikimo nereikėjo. Reikalavimai pašalinti niekinio sandorio pasekmes tiek pagal 1964 m. Civilinį kodeksą, tiek pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą, nėra priskirti prie reikalavimų, kuriems ieškinio senatis netaikoma. Situacija, kai sandorio pasekmių anuliavimas būtų galimas neribotą laiką, nesuderinama su teisinio tikrumo principu. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad netrukus po ginčijamo sandorio sudarymo neva sužinojusi, kad toks sandoris negalimas, t.y. negaliojantis pagal tuo metu galiojusius įstatymus, taip pat, kad minėtą dovanojimo sutartį laikė niekine, negaliojančia, t.y. nesukeliančia jokių teisinių pasekmių, todėl apie ją daugiau negalvojo, tačiau jeigu ieškovės įsitikinimu sandoris buvo niekinis, reikalavimą dėl niekinio sandorio pasekmių pašalinimo ieškovė turėjo pareikšti įstatymo nustatyto termino eigos metu, o delsimas daugiau negu 20 metų negali būti laikomas pateisinamu. Remiantis LR CK 4.262 straipsniu, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovė iki šiol gyvena perleistoje namo dalyje ir gyvens iki gyvos galvos, nes toks buvo šalių susitarimas. Atsakovė niekada nereikalavo, kad ieškovė išsikraustytų, o ieškovei visada buvo žinoma, kad namo dalies savininkė yra atsakovė.
Teismo posėdžio metu ieškovė M. U. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ji kalta, ji padovanojo viską. Dabar atsakovė ja nesirūpina. Atsakovė visada jos prašydavo, sakydavo tėvas geria, brolis geria, padovanok man, o ji viską padarys, padės. Namą paveldėjo iš mamos. Dabar namo nėra, jis buvo perstatytas prieš 40 metų. Perstatė už savo pinigus. Ozarovskaja yra sesers dukra. Už lango keitimą ji mokėjo. Kvitai pas atsakovę, ji už ieškovės pinigus pirko. Viršaitis jai nepaaiškino sandorio. Nereikalavo vyro sutikimo. Į teismą kreipiasi po 24 metų, nes atsakovė buvo gera. Dabar 11 mėnesių jos neprižiūri. Namo remontui pinigų davė vyras, pardavęs žemę, prieš A.vestuves, prieš du metus. Namą perstatė iš pensijos, gaudavo 640 Lt. Ji nori pati mokėti už elektrą ir pan., kad niekas neateitų ir nenurodinėtų.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas adv. A. Cibulskas nurodė, kad ieškinio senatis netaikoma, nes nėra ginčijamasi dėl turto. Čia yra valdymo teisės gynimas, senaties terminas nėra taikomas. Teisės pažeidimas vyksta iki šiol. Dovanojimo sutartis buvo įforminta netinkamos formos, nebuvo vyro sutikimo, nepatvirtinta notariškai. Viršaičio patvirtinimas buvo netinkamas, nes jis neturėjo tam teisės. Jam neperėjo vykdomojo komiteto pareigos. Jis neturėjo kompetencijos išaiškinti ieškovei sandorio pasekmių. Ieškovė paveldėjo medinį namą, jis buvo nugriautas ir 1967 m. pradėtas dabartinis mūrinis namas. Šį turtą jau sukūrė santuokoje bendromis lėšomis. Ieškovė neadekvačiai vertina savo veiksmus, jos nuotaika keičiasi. Ji buvo dukros suklaidinta. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad nebuvo notarinės kontoros ir reikėjo eiti pas viršaitį. Suklydimo atveju pasirašė ieškovė, tačiau turtą toliau valdė ir tęsė šį valdymą. Keitė stogą, duris, langus, elektros instaliaciją. Turto ji neprarado, tik valdymas apribotas. Turtas buvo sukurtas abiejų sutuoktinių. Ieškovė padovanojo ir sutuoktinio turtą. Jei notaras butų tvirtinęs, būtų pareikalavęs tokio sutikimo.
Atsiliepimas
Atsakovės I. K. atstovė adv. M. J. Kubilienė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad sandoris buvo sudarytas pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Viršaitis turėjo teisę tvirtinti sandorį. Valstybinio notariato įstatymas tuo metu dar galiojo. Jame buvo numatyti ir kiti organai, pareigūnai, galintys notariškai tvirtinti sutartis. Prasidėjus reformai neliko vykdomųjų komitetų, o jų funkcija ir perėmė viršaitis arba jo pavaduotojas pagal jo pavedimą. Sandoris buvo įregistruotas iš karto, nes tą pačią dieną buvo patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija. Sandoris taip pat įregistruotas notarinių veiksmų registravimo žurnale sandorio sudarymo dieną. Už šį notarinį veiksmą buvo paimta valstybinė rinkliava. Iš archyvo pateikta medžiaga, kad visus sandorius toje apylinkėje tvirtino viršaičio pavaduotoja. Buvo tokia nusistovėjusi praktika. Tuo metu turtas nebuvo pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. Jis buvo paveldėtas ieškovės. Sutartyje numatyta, kad dovanojama asmeninis turtas. Sutuoktinis nereiškė jokių pretenzijų, sandorio neginčijo. Vien tai, kad nebuvo sutuoktinio rašytinio sutikimo nesudaro pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu. Sutuoktinio sutikimo nebuvimas niekaip nepažeidė ieškovės teisių. Reikalavimo taikyti restitucija įstatymų leidėjas nėra priskyręs prie tų reikalavimų, kuriems senatis nėra taikoma. 24 metus atsakovė išviešino, kad ji savininkė, turtu rūpinosi. Dabar kai padidėjo turto vertė ir atsakovė įsigijo žemės sklypo, kuriame yra ginčo turtas, sugrąžinti turtą ieškovei būtų neteisinga. Atsakovė neprieštarauja, kad ieškovė gyventų name iki gyvos galvos. Sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindų nėra. Restitucijos taikymas po 24 metų būtų nesąžiningas. Ieškovė padovanojo turtą, kurio vertė ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo 19 000 rublių. Dabar gi siekia susigrąžinti turtą, kurio vertė nustatyta masinio vertinimo būdu 2014-01-01 dienai buvo 37 980,77 Eur, o 2015-01-01 d. sudarė jau 38 200 Eur.
Liudytojas H. M. nurodė, kad atsakovė jo dėdės žmona. Namas buvo medinis vieno aukšto. Jis nugriautas buvo apie 1962. Pastato visiškai neišliko. Buvo pastatytas naujas pastatas. Statė dėdė A. U. ir M.. Abiejų lėšomis statė. Kapitalinį remontą darė neseniai, prie 2-3 metus. Dar A. U. buvo gyvas.
Liudytoja J. K. nurodė, kad su ieškove pažįstama nuo vaikystės. Jos gyveno anksčiau Baltarusijoje šalia. Dabar ji gyvena Galgiuose. Girdėjo, kad ieškovė sakė, jog dukrai užrašė savo dalį turto. Negirdėjo, kad vyro dalį irgi padovanojo. Komunalinius mokesčius, draudimą už namą moka M.. Jai ieškovė pasakojo. Tai ne tas pats namas, kurį paveldėjo iš J.Buvo senas medinis namas, po to ištekėjo už A. ir seną išrinko, statė naują. Malvinos mama buvo gyva, kai perstatinėjo namą. P. M. ir A..
Liudytojas A. K. nurodė, kad ieškovė yra jo senelė. Santykiai su senele buvo labai geri, dabar nėra santykių. Jis ir jo mama investavo lėšų į namą. Padarė du kambarius, virtuvę, koridorių, vandenį pravedė, kanalizaciją. Močiutė už šiuos darbus nemokėjo. Visada padėdavo. Jis padarė visą vieno kambario remontą, tualetą prie namo, šuns voljerą, žolę pasodino, vištoms aptvarą. Santykiai su senele sugedo po senelio mirties. Mama negrasino, kad iškraustys senelę iš namo. Koridorius buvo bendras, prie namo bendra. Senelės visus kambarius taip pat tvarkė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lema sutarties esmė arba įstatymai.Dovanojimo sutartis yra neatlygintinas sandoris,kuriuo dovanotojas(šiuo atveju ieškovė) sudaro rašytinę nekilnojamojo turto sutartį su apdovanojamuoju(šiuo atveju atsakove)(CK 280str.,1964 metų redakcija).
Nekilnojamojo turo registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad atsakovės I. K. ir T. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pagal 2005-08-22 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-6074 įregistruotos į 899/1797 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus r. sav., Šatrininkų sen., Grigaičių k., (duomenys neskelbtini), bei I. K. nuosavybės teisės pagal 1991-07-25 dovanojimo sutartį Nr. 28 ir 2005-04-07 apylinkės (seniūnijos) pažymėjimą Nr. 92 įrašas dėl nuosavybės į ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Vilniaus r. sav., Šatrininkų sen., Grigaičių k., (duomenys neskelbtini)galioja nuo 2005-04-23 (b.l. 8‑10).
Byloje pateikta 1991 m. liepos 25 d. dovanojimo sutartį pagal kurią ieškovė M. U. padovanojo atsakovei (dukrai) I. K. ½ dalį gyvenamojo namo, plane pažymėto IAI/p, kurio bendras naudingas plotas 229,85 kv.m., su ½ dalimi ūkinių pastatų ir kiemo rūsio, esančių Grigaičių k., Grigaičių apyl., Vilniaus raj., 0,06 ha žemės sklype pagal 1991 m. liepos 3 d. Vilniaus r. Lenino kolūkio valdybos išduotą pažymą Nr. 125. Pažymėta, kad dovanojami statiniai priklausė M. U. pagal 1991-07-25 Grigaičių apylinkės tarybos išduotą pažymą Nr. 382 bei 1991-05-15 Vilniaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro išduotą pažymą Nr. 515. Statinius įkainojo 19 000 rublių sumai (b.l. 11-13).
Sutartį patvirtino 1991-07-25 Lietuvos Respublikos Vilniaus rajono Grigaičių apylinkės viršaičio pavaduotojas Karpovič M.I. kaip sudaryta ir pasirašytą jo akivaizdoje. Sutartyje pažymėta, kad šalių asmens tapatybė buvo nustatyta, jų veiksnumas bei statinių priklausymas M. U. patikrintas; valstybės rinkliava: 572,50 rub., iš kurių 2,50 rub. už sutarties projekto parengimą (kvitas 482086). Byloje pateikta kvito kopija (b.l. 40). Ieškovės sutuoktinis A. U. mirė 2014 m. rugsėjo 1 d. (b.l. 14, 63).
Ieškovei M. U. 1987-12-14 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą ½ dalį J. V. M. palikimą: 83,60 kv.m. plytų gyvenamąjį namą, ūkio statinius: daržinę ir rūsį, adresu Grigaičių k., Vilniaus raj. (b.l. 56-58).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldos pagrindų įstatymu (Žin., 1990, Nr. 7-170) 1990 m. buvo panaikintas Vilniaus rajono Grigaičių apylinkės liaudies deputatų tarybos (LDT) vykdomasis komitetas ir įsteigti Vilniaus rajono Grigaičių apylinkės liaudies deputatų taryba ir Vilniaus rajono Grigaičių apylinkės viršaitis (b.l. 36).
Vilniaus apskrities archyvas pateikė informaciją, kad Vilniaus rajono Grigaičių apylinkės tarybos ir viršaičio dokumentų fonde, 1991 m. notariškai patvirtintų sutarčių ir testamentų byloje yra 1985 m., 1989 m., 1991 m. notariškai patvirtinti testamentai ir sutartys (F. 2118, ap. 1, b. 6). Pažymėjo, kad 1985 m., 1989 m. dokumentus notariškai patvirtino Grigaičių apylinkės sekretorius (pirmininkas) M. I. K., 1991 m. dokumentus – Grigaičių apylinkės viršaičio pavaduotojas M. I. K. (b.l. 54).
Lietuvos Respublikos Vilniaus rajono Grigaičių apylinkės viršaičio 1991-1993 metų notarinių veiksmų registravimo žurnale registruotas ieškovė M. U. ir atsakovės I. K. 1991-07-25 notarinis veiksmas (sutartis), reg. Nr. 28 (b.l. 37-39)
Sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji, ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008). Remiantis Lietuvos A. T. praktika, sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu ją sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai. Kad konkreti teisės nuostata yra imperatyvi, lemia tai, jog ji griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia jo suprasti dviprasmiškai (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011).
Ieškovai aukščiau nurodytų sąlygų neįrodė.Ieškovė neginčijo turto dovanojimo ir jo dydžio nei iki sutuoktinio mirties,nei po jos iki 2015 metų pavasario.Tai reiškia,kad buvusi turto nuosavybės vertinimo situacija buvo aiški.Iš šalių teisinių argumentų,kurias jos pateikė savo procesiniuose dokumentuose,teismas daro išvadą,kad ieškovė neįrodė,kad 1991-07-25 ieškovė su atsakove negalėjo sudaryti dovanojimo sutartį pas viršaičio pavaduotoją(b.l.36).Atsakovė atsiliepime ir triplike teisiškai pagrindė tuo metu galiojusią oficialią teisinę praktiką ir paneigė ieškovės teiginius,kad dovanojimo sutartis įregistruota 2005 metais.Atsakovė įrodė,kad sutartis įregistruota po jos surašymo 1991-07-25 ir ne vėliau,kaip po trijų mėnesių(b.l.11-13,14,36-40),o 2005 metais įrašas apie nuosavybę pradėjo galioti ir VĮ Registrų centre.
Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovo argumentais,kad ieškovė padovanojo vyro nuosavybę be jo sutikimo.Atsakovė pateikė teismui įrodymus,kad ieškovė paveldėjo ginčo namą iki sandorio(b.l.56-58).Dėl buvusio sutuoktinių turto iki 1991-07-25 ginčo nebuvo.Nebuvo ginčo dėl to iki ieškovės sutuoktinio mirties ir po to.Tai reiškia,kad atsakovės nurodomos prezumpcijos dėl asmeninės ieškovės nuosavybės byloje nepaneigtos,o ieškovės argumentai dėl įstatymų taikymo nėra įrodymas((duomenys neskelbtini) str.).
Teismas neturi pagrindo abejoti,kad ieškovė 1991-07-25 buvo veiksni.Tai savo dublike nurodo ir ieškovės atstovas.Priešingų duomenų byloje nėra.Pateikta į bylą ieškovės epikrizė ir duomenys internete apie ieškovės asteninę psichoptiją(b.l.72-75) įrodo,kad ieškovė tuo metu ir dabar neserga tokia psichine liga,kuri neleidžia suprasti jai pačiai savo veiksmų,t.y.leidžia abejoti jos veiksnumu.
Teismas nevertina ieškovės liudytojų parodymus,kadangi jie nesusiję su sandorio sudarymu,o liudytojos paaiškinimas apie dovanojimą net prieštarauja pačios ieškovės pasisakymui teisme.
Tokiu būdu analizuojant sandorio sudarymo sąlygas ir šalių veiksmus jo sudarymo metu,po to buvusį elgesį,tame tarpe ir tai ką nurodė šalys teisme,teismas daro išvadą,kad 1991-07-25 dovanojimo sutartis tarp ginčo šalių negali būti pripažinta niekine nuo jos sudarymo dienos.Tai reiškia,kad šiuo pagrindu ieškinys atmestinas.
Tik įvertinus sandorį CK 1.80 str.prasme galimas atsakovo reikalavimo dėl ieškinio senaties taikymo vertinimas.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad reikalavimui pašalinti niekinio sandorio pasekmes gali būti taikoma ieškinio senatis, tokiam reikalavimui pareikšti senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kada sandoris pradėtas vykdyti, ir asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie niekinio sandorio vykdymą (2010-01-05 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civil. byl. Nr. 3K-3-11/2010).
Pati ieškovė nurodo,kad ji suprato ir dabar supranta,kad padovanojo savo turtą dukrai.Jos atstovės argumentas,kad netaikoma ieškinio senatis.
Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, jog suėjus įstatymo nustatytam terminui jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista (Lietuvos A. T. 2002 m. gruodžio 20 d. Teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga Nr. A2-39. Teismų praktika. 2002, 18).
Šiuo metu galiojančio CK 1.131 str. 1 d. nurodyta, jog ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.Tokia pati nuostata buvo ir 1964m.CK 83 str.. Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 str. 2 d.). 1964 m. civilinio kodekso 83 str. 1 d. buvo numatyta, jog pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, išnyksta teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą (ieškininė senatis). Šio straipsnio 2 dalis nustatė, kad pasibaigus pagrindinio reikalavimo ieškininės senaties terminui, išnyksta teisė ir į papildomųjų reikalavimų (netesybų, laidavimo ir pan.) gynybą, nors jų senaties terminas dar nebūtų pasibaigęs. 84 str. 1 d. numatė, jog bendras ieškininės senaties terminas nustatomas trejų metų.86 str.nurodoma,kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tiesė pažeidimo dienos sužinojimo.90 str. buvo nurodyta, jog ieškininės senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškiniui atmesti.
Iš dovanojimo sutarties turinio matyti,kad ieškovė 1991-07-25 gavo sutarties egzempliorių asmeniškai.Byloje įrodyta,kad ši sutartis įregistruota nepraleidus trijų mėnesių termino(CK 1964 metų redakcija;CK 255,280str.).Tai reiškia,kad pagal šiuo metu galiojančio kodekso palankesnį ieškinio senaties terminą(10 metų)(CK 1.125str.),jau yra suėję ieškinio padavimo senaties terminai ieškinio padavimo dieną.
Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti, įvertinus tai, jog aplinkybių, dėl kurių ieškinio senaties termino skaičiavimas būtų nutrūkęs ar sustabdytas, nėra, o atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, tai, jog nuo sutarties sudarymo praėję daugiau kaip 10 metų, ir reiškiamas reikalavimas, kuriam ieškininė senatis taikoma, ieškinys atmestinas.
Už pareikštą ieškinį ieškovė M. U. yra sumokėjusi 145 Eur žyminį mokestį (b.l. 2), o likusios žyminio mokesčio dalies (t.y. 1 369 Eur) sumokėjimas jai buvo atidėtas iki teismo sprendimo byloje priėmimo (b.l. 24-25).
Ieškovė M. U. patyrė 1 500 Eur išlaidų už advokato pagalbą (b.l. 21-23).Netenkinus ieškinio reikalavimo šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos(CPK 93str.).
Atsakovė I. K. bylos nagrinėjimo metu patyrė 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų (b.l. 60-61, 94-95).Šios išlaidos priteisiamos atsakovei iš ieškovės(CPK 88,93str.).
Procesinių dokumentų siuntimo paštu išlaidos byloje sudaro 4,36 Eur (b.l. 1).Jos priteisiamos iš ieškovės valstybės naudai(CPK 96str.).Taip pat iš ieškovės valstybei priteisiamas nesumokėtas žyminis mokestis-1369 eurų sumoje(CPK 80str.,84str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 80,84,88,93,96,185,260, 263 – 270 str. , teismas
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės M. U. (a.k(duomenys neskelbtini) 4,36 Eur (keturi eurai 36 ct) pašto išlaidų ir 1369 eur(vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Priteisti iš ieškovės M. U. (a.k(duomenys neskelbtini) atsakovės I. K.(a.k(duomenys neskelbtini) 1200 eurų(vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų
Spendimui įsiteisėjus panaikinti 2015 m. balandžio 1 d. teismo nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemones – atsakovei I. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančios ½ dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Vilniaus r. sav., Šatrininkų sen., Grigaičių k., (duomenys neskelbtini), areštą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.