- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-02-24
- Bylos Nr.
- 1A-173-209-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Lemežis (pirm.), Laureta Ulbiene, Teresele Kazlauskiene
- Nukentėjusysis
- R. T.
- Nuteistasis
- J. K.
- Advokatai
- Algirdas Gurauskas, Aleksandras Kočegarovas
- Kategorijos
Pranešejas Stasys Lemežis Baudžiamoji byla Nr. 1A-173/2009 m.
1.2.4.8.2.; 2.3.4.9.; 2.3.4.12.; 2.3.4.14.;
(S).
2009 m. vasario 24 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo J. K. apeliacini skunda del Vilniaus rajono apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisves apribojimu 1 (vieneriems) metams, ipareigojant ji atlyginti nusikaltimu padaryta žala.
Iš J. K. R. T. naudai priteista 100 (vienas šimtas) litu turtinei ir 1000 (vienas tukstantis) litu neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustate:
J. K. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. vasario 11 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatveje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), sudave R. T. viena karta ranka i veida, nuo ko ji pargriuvo, po ko spyre i kaire koja, tuo padarydamas poodines kraujosruvas kairiame žande, dešineje plaštakoje ir dešineje kojoje, t. y. nežymiai sutrikde sveikata ir padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis J. K. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nuosprendi ir perduoti byla nagrineti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kuriam pavesti apklausti jo nurodytus liudytojus, išreikalauti jo nurodytus dokumentus ir paskirti jo prašoma paskirti ekspertize. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad su skundžiamu teismo nuosprendžiu apeliantas kategoriškai nesutinka, nes:
Pirma, nuosprendis paremtas vien tik nukentejusiosios R. T. parodymais, kurie yra nenuoseklus ir netgi prieštaringi. Antra, nera jokiu duomenu, kurie patvirtintu nukentejusiosios R. T. versija, kad butent jis ja užpuole ir sumuše. Trecia, nerealizuota jo teise i gynyba, nes neišreikalauti irodymai, kurie patvirtina jo gynybine pozicija ir paneigia nukentejusiosios versija. Ketvirta, teismas nevertino tos aplinkybes, kad jis yra antros grupes invalidas - jam nustatytas reumatinis artritas ir todel jis del stipraus ir nuolatinio skausmo labai ribotai valdo rankas ir kojas, negali pakelti ranku aukšciau krutines ir todel negalejo suduoti smugio, nuo kurio nukentejusioji nukristu ant žemes ir taip susižalotu. Teismas turejo paskirti medicinine ekspertize, kuri nustatytu, ar jis galejo del savo sveikatos bukles atlikti jam inkriminuojamus veiksmus. Penkta, teismas neivertino aplinkybes, kad visuose savo parodymuose R. T. teige, kad smugis buvo suduotas dešine ranka i kaire jos veido puse, po ko ji nukrito ant dešinio šono. Toliau savo parodymuose teismo posedžio metu R. T. teige: „veidas buvo sumuštas, iš nosies bego kraujas“. Tokia R. T. versija yra visiškai nelogiška ir jos versija gali paneigti paskirta ekspertize, nes specialisto išvada paremta vien tik nukentejusiosios žodžiais ir nera išsami. Šešta, teismas nepagristai padare išvada, kad netiketi nukentejusiosios nuosekliais parodymais pagrindo nera, neivertines akivaizdžiu ir esminiu prieštaravimu nukentejusiosios parodymuose, kai ji raše pareiškima policijai, ir jos parodymuose, nagrinejant del to paties ivykio byla Vilniaus rajono apylinkes teisme privataus kaltinimo tvarka. R. T. savo pareiškime policijai ir paduotam teismui skunde privataus kaltinimo tvarka, aprašydama tariamaji ivyki, parodo, kad apeliantas priejo prie jos, pareikalavo sumoketi už supjaustytas mašinos padangas ir po to sudave jai i veida. Teismo posedžio metu R. T., atsakydama i teisejos klausimus, paaiškino, kad jis priejo prie jos ir nieko nesakydamas sudave jai i dešine veido puse, po ko ji nukrito. Septinta, teismo posedžio metu jis paaiškino, kad negalejo ivykdyti šio nusikaltimo, kadangi 2008-02-11 apie 20 val. 30 min. buvo darbe, todel nukentejusiosios nurodytu laiku negalejo buti jos nurodytoje vietoje ir atlikti jos nurodytus veiksmus. Jis dirba sargu mokykloje ir 2008-02-11 pakeliui i budejima paeme raktus iš M. B., gyv. (duomenys neskelbtini). Šis asmuo irgi dirba sargu mokykloje. Jis jau 19 val. 00 min. atejo i budejima ir padare atitinkama iraša (Nr. 1655) „Mokyklos sargu budejimo registracijos žurnale“. Budejimo metu jis niekur nebuvo išejes iš mokyklos. Tai, kad jis laiku atvyko i darba ir po 19 val. 00 min. buvo mokykloje, gali patvirtinti ir S. S., gyv. (duomenys neskelbtini). Todel jis prašo iškviesti ir apklausti šiuos asmenis liudytojais, taip pat prašo išreikalauti ir jo nurodyta registracijos žurnala. Teismas nepagristai pasisake, kad „kaltinamasis nurodyti ir patvirtinti kada ten nuvyko, iš ko prieme mokyklos raktus, ar kitaip užfiksavo savo darbo pradžia, negalejo.“ Apie tai jo teismo posedžio metu niekas net neklause ir jokiu šias aplinkybes patvirtinanciu irodymu nesiule ir nereikalavo pateikti.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas, vertindamas kaltinimo pagristuma, visapusiškai neištyre byloje esanciu irodymu, todel padare visiškai nepagrista išvada apie apelianto kaltuma.
Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis J. K. ir jo gynejas praše apeliacini skunda patenkinti, J. K. išteisinti. Privati kaltintoja nukentejusioji R. T. ir jos gynejas praše apeliacini skunda atmesti, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nekeisti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi buti pagristos irodymais (Aukšciausiojo teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-518/2005), negincijamai patvirtinanciais kaltinamojo kalte padarius nusikalstama veika. Nagrinejant byla nepašalintos abejones (Aukšciausiojo teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-492/2005) turi buti vertinamos kaltinamojo naudai, taciau tai pasakytina tik apie realias abejones, iškylancias aiškinantis nagrinejamai bylai reikšmingas aplinkybes. Esant tokiai situacijai, kai kaltinimas grindžiamas nukentejusiosios, kuri turi motyva apkalbeti nuteistaji J. K. vietomis nenuosekliais parodymais, kurie iš esmes prieštarauja nuteistojo nuosekliems J. K. paaiškinimams ir, atsižvelgiant i byloje nustatytu aplinkybiu visuma, neimanoma pašalinti abejoniu, negalima teigti, kad irodymai negincijamai patvirtina nuteistojo J. K. kalte padarius nusikalstama veika.
2008-02-20, budama ispeta del atsakomybes pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. už melaginga iskundima ar pranešima apie nebuta nusikaltima, R. T. parode (Vilniaus rajono policijos komisariato medžiaga registracijos Nr. ROIK 0108000056826; 57-AT-129-08; Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos registracijos Nr. 83-163, l. 3), kad ji 2008-02-11 apie 20 val. 30 min. vaikšciojo prie savo namo su šuniukais. Prie (duomenys neskelbtini) namo pamate savo kaimyna J. K.. Jai pasirode, kad jis buvo neblaivus. J. priejes pasake, kad ji jam pradure padangas ir turi už tai sumoketi, po to su ranka sudave jai i veida ir ji nuo smugio nukrito. Po to jis jai sudave i koja. Tada jis apsisuko ir nuejo i mokykla, kur dirba sargu. Ji galvojo, kad ja sumuše J. K., nes galvojo, kad ji jam pradure jo automobilio padangas.
R. T. 2008-04-04 skunde privataus kaltinimo tvarka nurode (b.l. 1), kad 2008-02-11 apie 20 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) gatveje, kai ji vedžiojo šuniuka, prie jos priejo neblaivus kaimynas J. K. ir pareiške pretenzijas, kad ji pradure jo automašinos padangas ir už tai tures atsakyti, po ko, sudave jai smugi i veida, nuo kurio ji pargriuvo ir dar spyre jai. Del šiu veiksmu jai buvo padaryti sužalojimai veide, plaštakoje, delnakaulio srityje, dešines kojos kulkšnies srityje.
Pirmosios instancijos teismo posedyje nukentejusioji R. T. parode, kad (b.l. 42) kaltinamasis jai sudave ranka i veida ir spyre koja. Viskas vyko (duomenys neskelbtini), prie namo. Jis atejo nuo mašinos, rankose laike šautuva. Priejes sudave jai i veida, nieko nepasakes. Šautuvas buvo kaireje rankoje, o dešine ranka trenke i kaire veido puse. Ji nuvirto ant dešinio šono ir pradejo šaukti, o jis nubego, isedo i mašina, ir nuvažiavo i darba. Veidas buvo sumuštas, bego iš nosies kraujas. Ji atsikelusi nuejo pas K. žmona. Jai buvo sužalota ranka, kai ji krito ir veidas. Ant kojos buvo melyne. Jis sake, kad tai už supjaustytas padangas. Ji to nedare, nežino, už ka jis ja sumuše. Jis jai pastoviai grasina. To ivykio niekas nemate. Ta diena oras buvo geras, kieme nebuvo slidu. Ji tiksliai nemate, kad jai sudave J. K.. Padangas jam supjauste sausio 18 d., o ivykis buvo vasario menesi.
Apeliacines instancijos teismo posedyje nukentejusioji R. T. parode, kad 2008 m. vasario 11 d., apie 20.30 val. ji išejo i miesta, nes vedžiojo šuni. Ten stovejo J. K. automobilis ir J. K. turejo šautuva, kuri laike nutaikes i ja. Jis nieko nesakes trenke dešine ranka jai i kairiji žanda, o po to spyre i dešine koja ir tada sedo i automobili. Buvo žiema, ji nukrito ant rankos, ja susižalojo, o iš nosies jai bego kraujas, buvo sumuštas veidas. Ji buvo nuejusi pas K. žmona, taciau ši nenorejo jos matyti. Jai iki šiol skauda viena koja, o kaire akimi ji beveik nemato. Nuteistojo žmona raše skundus del šuniuku jau po to ivykio, grasino susidoroti. Jai atejo bauda 500 Lt, atrodo, kad buvo nubausta 2008 m. rugpjucio 20 d..
Iš išdestyto matyti, kad R. T. parodymai, duoti policijos komisariate ir jos parodymai duoti teisme nenuoseklus, ji kaskart vis kitaip nurode tam tikras aplinkybes. 2008-02-20 policijos komisariate R. T. parode, kad jai pasirode, kad kaimynas J. K. buvo neblaivus ir jis priejes pasake, kad ji jam pradure padangas ir turi už tai sumoketi, po to su ranka sudave jai i veida ir ji nuo smugio nukrito. Po ivykio jis apsisuko ir nuejo i mokykla, kur dirba sargu. 2008-04-04 skunde privataus kaltinimo tvarka ji nurode, kad prie jos priejo neblaivus kaimynas J. K. ir pareiške pretenzijas, kad ji pradure jo automašinos padangas ir už tai tures atsakyti, po ko sudave jai smugi i veida. Tuo tarpu teisme R. T. jau neužsimena apie J. K. neblaivuma. Pirmosios instancijos teismo posedyje R. T. jau nurode, kad J. K. rankose laike šautuva, priejes sudave jai i veida, nieko nepasakes (kas prieštarauja jos anksciau policijoje duotiems parodymams, privataus kaltinimo skunde nurodytoms aplinkybems apie J. K. pasakytus žodžius). Pirmosios instancijos teismo posedžio metu R. T. jau nurode, kad J. K. ne apsisuko ir nuejo i mokykla, kur dirba sargu, o nubego, isedo i mašina ir nuvažiavo i darba. Apeliacines instancijos teismo posedyje nukentejusioji R. T. parode, kad vedžiojo šuni, pamate stovinti J. K. automobili, J. K. turejo šautuva, kuri laike nutaikes i ja. Iš VšI Vilniaus rajono centrines poliklinikos Juodšiliu ambulatorijos išrašo iš medicininiu dokumentu matyti, kad R. T. 2008-02-12 kreipesi i ambulatorija del galvos ir plaštakos sumušimo buityje. Išraše nurodoma, kad lyg keleta minuciu buta be samones. Kolegijos manymu R. T. keleta minuciu esant be samones vargu ar pavyktu matyti nueinanti ar nubeganti J. K.. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 905/08 (01) nurodyta, kad minetas tyrimas pradetas 2008-02-13, ivykio aplinkybese nurodoma, kad pažistamas vyras kumšciais sumuše veida (kas suponuoja, kad buta keleto smugiu), užsuko dešine ranka. Minetos išvados 4 punkte nurodyta, kad tyrimo atlikimo pagrindas – asmeniškai prašant, todel darytina išvada, kad R. T. ivykio aplinkybes apibudino pati. Šis apibudinimas nesutampa su R. T. teisme nurodytu jai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo mechanizmu.
Pirmosios instancijos teismo posedyje J. K. paaiškino, kad (b.l. 42-43) jis dirbo, buvo darbo vietoje, nuo ivykio vietos darbas yra apie 300 m. Ta vakara buvo su mašina. Ta vakara mate R. T., ji reke ar keikesi ant jo, bet jis i tai nereaguoja, nes tai buna pastoviai. Tarp ju ta vakara konflikto nebuvo, žmona jam sake, kad buvo atejusi T. ta vakara, reke ar keikesi, todel ji jos neileido. Žmona sake, kad ji norejo kažka išsiaiškinti rekdama. Jis R. T. nesumuše, negali pilnai pakelti rankos. Nežino, kodel ji ji apkalba. Pas juos konfliktai kyla todel, kad ji rašo ant ju skundus del šunu.
Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis J. K. paaiškino, kad ta vakara jis su mašina važiavo i darba, o R. T. vedžiojo šunis, todel jis ja mate, taciau jie net nesikalbejo. Jokiu smugiu jis R. T. nesudave, jis yra invalidas ir neturi sveikatos ka nors padaryti ar sumušti. R. T. ta vakara buvo atejusi pas jo žmona, taciau ši neisileido, nes ir taip daug konfliktu su ja turejo. Nuteistasis paaiškino, kad jis turi šautuva, kuris gali sverti apie 4-5 kg, bet juo nesinaudoja, nes negali jo net pakelti; nežino iš kur pas R. T. atsirado sužeidimai, cia jos fantazija, gal ejo, paslydo ir susitrenke. Jis niekada R. T. negrasino. Konfliktai su R. T. prasidejo nuo 1993 m. Ji augina keleta šunu, kurie begioja po miesteli, o jo žmona yra mokyklos direktore ir praše prižiureti šunis, nes jie gasdina vaikus, išmindo geliu darželius. Del tu šunu R. T. perejo visas instancijas, tada paraše ta pareiškima.
Iš išdestyto matyti, kad nuteistojo J. K. parodymai, iš esmes, yra nuoseklus.
Pažymetina, kad kolegija nesivadovauja apeliacines instancijos teismo posedyje apklaustu liudytoju M. B. ir S. S. parodymais, kurie nepaneigia galima ivyki 2008-02-11 d. 20.30 val. vakare. Mokyklos teritorija nera visiškai uždara istaiga ir sargas iš teritorijos gali išeiti, išvažiuoti ir grižti bet kada. Minimu liudytoju parodymus kolegija neturi pagrindo vertinti kaip melagingus, taciau liudytojai galejo sažiningai klysti, nepastebeti ar buvo nuteistasis išvykes trumpam iš mokyklos teritorijos. Sargu budejimo žurnale irašai apie sargo budejimo pradžios ir pabaigos laika nera pagrindas teigti, kad sargas iš mokyklos budejimo laiku nebuvo išejes. Nuteistojo J. K. išvadoje del darbo pobudžio ir salygu nurodyta, kad jo darbingumo lygis 40% nuo 2008-06-28 iki 2011-01-31, kad jis gali kelti krovinius rankomis, kai krovinio svoris neviršija 15 kilogramu. Jam rekomenduojama dirbti ne visa darbo dienos arba darbo savaites laika (darbingumo lygio vertinimo 2008-06-28 aktas Nr. 2811). Teismui pateikti medicinos dokumentai paneigia nuteistojo aiškinima, kad jis del ligos negalejo suduoti smugiu ranka ar ispirti nukentejusiajai.
Pirmosios instancijos teismas remesi tik nukentejusiosios R. T. parodymais ir jai nustatytu kuno sužalojimu. Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 905/08 (01) matyti, kad R. T. padarytos poodines kraujosruvos kairiame žande, dešineje plaštakoje, dešineje kojoje, galimai aplinkybese nurodytu laiku (2008-02-11), paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 5-6). Iš (duomenys neskelbtini) ambulatorijos ambulatorines korteles matyti, kad R. T. kreipesi 2008-02-12 i (duomenys neskelbtini) ambulatorija del galvos ir dešines plaštakos sumušimo buityje. Skundesi galvos skausmu, nurode, kad lyg keleta minuciu buvo be samones, užia galvoje, maudžia širdi. Diagnozuotas galvos ir dešines rankos plaštakos sumušimas. Nukentejusioji del jos sumušimo jau kita diena ((Vilniaus rajono policijos komisariato medžiaga registracijos Nr. ROIK 0108000056826; 57-AT-129-08; Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos registracijos Nr. 83-163, l. 1,2) kreipesi i policijos komisariata, i gydytojus, kas patvirtina, kad ji buvo sužalota 2008-02-11.
Nagrinejant byla apeliacines instancijos teisme paaiškejo, kad santykiai tarp nukentejusiosios ir nuteistojo pašlijo dar 1993 metais, o nuo 2007 metu prasidejo nesutarimai, tarpusavio barniai del R. T. netinkamai laikomu ir prižiurimu šunu, už ka ji buvo bausta administracine tvarka. Byloje yra Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) vidurines mokyklos 2007-02-23 prašymai Nr. 42, 43, pasirašyti jos direktores V. K., kuriuose Vilniaus r. Juodšiliu seniunijos, Vilniaus rajono policijos komisariato viešosios policijos Vaidotu nuovados prašoma suteikti pagalba gaudant palaidus šunis, begiojancius (duomenys neskelbtini) sandeliu teritorijoje, kurie randasi šalia mokyklos, 2007-05-08 Vilniaus r. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) namo gyventoju prašymas (duomenys neskelbtini) seniunijai, kuri pirmu numeriu pasiraše V. K., sugaudyti 3 palaidus šunis, begiojancius teritorijoje aplink ju nama ir kuriame nurodoma, kad šunis maitinanti moteriške juos laiko miške už prieš nama esancios tvoros. Iš (duomenys neskelbtini) policijos nuovados tyrejo 2008-02-03 pažymos matyti, kad del pastoviu R. T. užsipuolimu, ižeidinejimu J. K. žmona V. K. net 3 kartus 2008 metais kreipesi i Vilniaus rajono policijos komisariata su pareiškimais. 2008-03-04 Vilniaus rajono policijos komisariate buvo gautas R. T. skundas del apgadintu duru, kurias galimai apgadino J. K.. Iš šiu duomenu kolegija daro išvada, kad santykiai tarp nukentejusiosios ir nuteistojo nera draugiški. Nustacius nedraugiškus, priešingus santykius tarp nuteistojo ir nukentejusiosios, negalima remtis tik nukentejusiosios parodymais ir apkaltinti J. K. padarius nusikaltima.
Nuteistasis J. K. neigia sudaves smugius nukentejusiajai. Nors inkriminuojamas ivykis buvo viešoje vietoje, niekas šio ivykio nemate. Tai pirmosios instancijos teismo posedyje patvirtino ir pati nukentejusioji R. T., parodžiusi, kad niekas nemate to, kaip jai sudave (b.l. 14). Objektyviu irodymu byloje nesurinkta. Vien padarytu sužalojimu faktas nera pagrindas pripažinti, kad tai padare butent nuteistasis J. K..
Atsižvelgus i visas byloje nustatytas aplinkybes, nukentejusiosios ir nuteistojo parodymus, ju tarpusavio santykius iki ivykio ir po ivykio, tai, kad maciusiu ivyki liudytoju byloje nera, Apeliacines instancijos teismas daro išvada, jog esamu irodymu nepakanka pripažinti J. K. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Pirmosios instancijos teismas nepagristai prieme apkaltinamaji nuosprendi. Turi buti priimtas išteisinamasis nuosprendis neirodžius kaltinamojo dalyvavima padarant nusikalstama veika (BPK 329 str. 2 p.). Vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 1 p., priemus išteisinamaji nuosprendi, jeigu neirodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstama veika, civilinis ieškinys atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nusprende:
Vilniaus rajono apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nuosprendi, kuriuo J. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., panaikinti ir priimti nauja išteisinamaji nuosprendi.
J. K. (J. K.) išteisinti, neirodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
R. T. civilini ieškini del turtines ir neturtines žalos atlyginimo atmesti.
Nuosprendis yra galutinis ir kasacine tvarka neskundžiamas.