Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d.) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. 2016 m. gruodžio 22 d., apie 12.38 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atbuline eiga nesilaikė saugaus atstumo, kliudė automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusį automobilį „Citroen C4 Picasso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Įvykio metu apgadinti abu automobiliai.

Teisme V. B. savo kaltę padarius autoįvykį pripažino ir paaiškino, kad viskas įvyko prekybos centre „B.“, į kurį tądien buvo atvažiavęs su žmona A. B. Vairavo automobilį Ford Mondeo, jis registruotas jo vardu. Automobilį pasistatė aikštelėje, tarp kitų automobilių, į stovėjimo vietą įvažiavo priekiu, žmona nuėjo apsipirkti, grįžus jai, jis iš savo stovėjimo vietos išvažinėjo atbulas. Išvažiuodamas atbuline eiga matė iš šono kairėje stovėjusį automobilį, tada jis susuko vairą dešiniau, po to išsilygiuodamas ir pavažiuodamas į priekį, jis taip išvažiavo, bet kad jis tuo metu būtų kliudęs kitą automobilį, nejuto, automobilyje grojo muzika, buvo pasileidęs radiją, gal dėl to nieko negirdėjo ir nejuto. Išvažiuojant žmona minėjo, kad kažkokia moteris iš šono mosikavo rankomis, jos gestus suprato, kaip „važiuoti greičiau“, nes trukdo ir stabdo eismą. Išvažiavo per išvažiavimą (duomenys neskelbtini) gatvės link, per tą pusę, kur nėra šviesoforo. Po to važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, po to (duomenys neskelbtini). Grįžęs į namus automobilio neapžiūrėjo, apgadinimus parodė ir jis pamatė, tik pareigūnams atvykus. Tada iš automobilio išlipęs nebuvo, tam veiksmui jis jokio pagrindo nematė. Važiavo atbulas ir nejuto, kad kliudė. Tikslo šalintis iš įvykio vietos nebuvo, buvo blaivus, serga cukralige ir alkoholio visiškai nevartoja, automobilis priklauso jam, techniškai tvarkingas, draustas, vairuotojo pažymėjimą turėjo. Jei būtų pajutęs, kad apgadino kitą automobilį, tikrai nebūtų išvažiavęs iš įvykio vietos. Tos moters, kuri jam mosikavo jis nematė, nes vairavo, ją matė jo žmona. Pilnai pripažįsta autoįvykį ir to jis neginčija, bet, kad sąmoningai ir tikslingai pasišalino iš eismo įvykio vietos jis to nepripažįsta. Jo automobilis tik šiek tiek apgadintas, policijos pareigūnai tai nufotografavo. Buvo slystantis smūgis.

Nukentėjusioji M. S. teismo posėdžio metu parodė, kad į prekybos centrą „B.“ buvo atvažiavusi 2016-12-22, apie 11.30 val., užtruko apie 30 minučių. Grįžtant prie automobilio, prie jos priėjo moteris ir parodė fotonuotrauką, kurioje buvo nufotografuotas automobilis, jo valstybinis numeris. Moteris paaiškino, kad šis automobilis išsisukdamas apgadino jos automobilį ir pasišalino. Savo kontaktų ji nepaliko, pati tuo momentu nepagalvojo jų paprašyti ir užsirašyti, kai jai parodė fotonuotrauką, ji tik kaltininko automobilio valstybinį numerį įsivedė į savo telefoną. Po to iškvietė policiją ir nurodė jos mašiną apgadinusio automobilio valstybinį numerį. Automobilis buvo Ford Mondeo. Šalia jos automobilio dar stovėjo baltas autobusiukas, buvo išlipę vyrai apžiūrėti, rado nuo kito automobilio nukritusią mažą detalę. Jos automobilis įbrėžtas, nubrėžtas bamperis, dažai neatkibo bei įlenkimų ar įdaužimų nebuvo padaryta. Būtent dešinės pusės galinis bamperis jos automobiliui apgadintas. Automobilis dar nesutvarkytas, draudimas žalą apskaičiavo 250 eurų sumai, bamperis dažomas naujai. Rasta išlūžusi detalė buvo ne nuo jos automobilio, šią detalę laiko pas save iki šiol savo automobilyje. Mano, kad vairuotojas turėjo justi, jog apgadino jos automobilį. Įvykio liudytoja, minėta moteris, jai sakė, jog vairuotojas ją apšaukė.

Liudytoja A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016-12-22 su vyru važiavo į prekybos centrą „B.“ apsipirkti šventėms, vairavo vyras. Atvykus ji nuėjo į parduotuvę „N.“, vyras pasiliko mašinoje. Grįžusi ji pasidėjo produktus į galą ir jiems beišvažiuojant ji pastebėjo moterį, kuri kalbėjo telefonu ir pradėjo rankomis gestikuliuoti. Vyras tikriausiai iš stovėjimo vietos važiavo atbulas, bet to tiksliai nepamena. Iš tos moters gestų suprato, kad jie turi greičiau važiuoti, nes dar baltas autobusiukas stovėjo, pagalvojo, kad ta moteris susijusi su ta mašina ir gestikuliuoja, kad jie greičiau važiuotų. Moteris stovėjo tolėliau, už keliuko, prie kitų mašinų, jiems pradėjus važiuoti, ji pradėjo gestikuliuoti. Po to jie važiavo į parduotuvę „T.“, važiavo (duomenys neskelbtini) gatvėmis. Mano, jei minėta moteris matė, kad jie apgadino kitą automobilį, ji turėjo prieiti. Nejuto, nei kaip, nei kada vyras apgadino kitą automobilį, grojo muzika. Jei būtų jutę, nebūtų nuvažiavę, būtų patys iškvietę policiją.

Liudytoja D. M. (pareigūnė) teismo posėdžio metu parodė, kad tikslios datos nepamena, buvo 2016 m. gruodžio mėn., prieš šventes, dienos metas. Gavo pranešimą, kad automobilis apgadino kitą automobilį ir pasišalino. Įvykio vietoje pasitiko apgadinto automobilio savininkė, ji pačio įvykio nematė, bet buvo liudytoja, kuri nurodė savininkei apgadinusio automobilio valstybinius numerius. Kai jie (su kolega) atvyko liudytojos nebuvo, ji nepaliko savo kontaktų nukentėjusiajai. Nukentėjusiosios automobiliui buvo apgadintas dešinės pusės galinis bamperis, nepamena, ar stipriai. Duomenų bazės pagalba nustatė automobilio savininką, nuvykus pas jį į namus, jis juos pasitiko, automobilis stovėjo kieme. Rado kairės pusės priekinį bamperį apgadintą, apgadinimai atitiko. Vairuotojas aiškino, kad nejuto ir nepastebėjo, kaip bei kada apgadino kitą automobilį, jis buvo blaivus. Vyriškis pasakojo, kad lyg kažkokia moteris mosikavosi jam beišvažiuojant, bet jis nesuprato, kad dėl to, jog apgadino kitą automobilį. Patvirtino byloje esantį savo tarnybinį pranešimą, jis surašytas teisingai ir teismas juo gali remtis.

Liudytojas A. V. (pareigūnas) teismo posėdžio metu parodė, kad gavo pranešimą, jog adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, automobilis apgadino kitą automobilį ir pasišalino. Tikslios datos nepamena, bet tai buvo dar iki Naujųjų metų. Dirbo su kolege D. M. Nuvykus juos pasitiko nukentėjusioji, apgadintas automobilis buvo Citroen, o nukentėjusioji nurodė apgadinusio automobilio valstybinius numerius. Nukentėjusioji paaiškino, kad valstybinį numerį jai nurodė liudytoja, bet savo kontaktinių duomenų ji nepaliko. Apgadinimai ant Citroen automobilio matėsi, buvo įbrėžimai. Duomenų bazės pagalba nusistatė kito automobilio savininką, nuvyko į namus, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir rasti ant jo automobilio apgadinimai sutapo bei atitiko, vairuotojas buvo blaivus. Jis aiškino, kad kažkokia moteris rankomis gestikuliavo, bet dėl ko jis to nesuprato. Vairuotojas nurodė, kad buvo toje vietoje, bet negalėjo nurodyti, ar jis apgadino kitą automobilį, nes jis nieko nejuto. Vairuotojas teigė, kad apgadinimus ant savo automobilio jis nematė, juos pamatė pirmą kartą prie jų. Mano, kad vairuotojas turėjo justi, jog apgadino kitą automobilį, tai sprendžia pagal apgadinimų (įbrėžimų) pobūdį.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, įsigaliojusio nuo 2017-01-01, (toliau – ANK) 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad V. B. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, t. y., kad vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir atbuline eiga išvažinėdamas iš automobilio stovėjimo vietos, taip išsilygiuodamas ir pavažiuodamas į priekį, neįsitikino, jog tai daryti saugu, priekiu atsitrenkė ir kliudė kitą paliktą stovėti automobilį „Citroen C4 Picasso“, jam iš galo, dėl ko buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė. Byloje surinkti įrodymai patvirtina šią išvadą, ginčo byloje dėl to taip pat nėra. Be V. B., nukentėjusiosios M. S., liudytojų A. B., D. M., A. V. parodymų teisme, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisme ištirtais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, V. B., M. S. pirminiais paaiškinimais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, transporto priemonių techninės apžiūros aktais, iš kurių matyti, kad automobiliui „Ford Mondeo“ po eismo įvykio nustatyti techniniai defektai ant priekinio bamperio, kairėje pusėje, nukentėjusiosios automobiliui „Citroen C4 Picasso“ – galinio bamperio dešinėje pusėje, fotonuotraukomis, registruotos kelių transporto priemonės duomenimis, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus. Tai, jog buvo apgadintos abi transporto priemonės, patvirtina byloje esančios fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad ant automobilių esantys apgadinimų aukščiai ir žymės sutampa. Atsižvelgiant į tai, kad buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas - automobilis, V. B. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

V. B. veika administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuota pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK 127 straipsnio 2 dalį, be kita ko numačiusio atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą), už kurį buvo numatyta bauda vairuotojams nuo 28 iki 57 eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 3 iki 6 mėnesių. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK, kurio 423 straipsnyje reglamentuojama atsakomybė už, be kita ko, turto sugadinimą nulėmusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau, kaip matyti iš šio straipsnio, atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą) numatyta tik asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones (1 dalis), taip pat neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (3 dalis). Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Taigi nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs ANK administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą) (ATPK 127 straipsnio 2 dalyje), dėl kurio V. B. buvo surašytas protokolas, nebenumato. Kita vertus, protokole formuluojant pažeidimo esmę nurodyta, jog V. B. pažeidė KET 9, 126, 219.1 punktų reikalavimus, numatančius eismo dalyvių pareigas. KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. V. B. vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių turto saugumui ir to pasekoje turtą apgadino.

Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK įsigaliojimo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad V. B. inkriminuotas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą) nebeužtraukia administracinės atsakomybės pagal ANK 423 straipsnį, tačiau, kaip minėta, įrodyta jo kaltė padarius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį užtraukia administracinę atsakomybę (t. y. Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo 10 iki 12 eurų), vadovaujantis ANK įsigaliojimo įstatymo 3 straipsniu, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi, V. B. veika, kuri protokole buvo kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuotina pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir teisena vykdytina pagal ANK.

Be to, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos pareigūnas 2016-12-22 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad V. B. 2016 m. gruodžio 22 d., apie 12.38 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir išvažinėdamas iš savo automobilio stovėjimo vietos nesilaikė saugaus atstumo, kliudė automobilių stovėjimo aikštelėje paliktą stovėti kitą automobilį „Citroen C4 Picasso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad V. B. padarė eismo įvykį, tačiau eismo įvykio vietoje nesant nukentėjusiojo, apie įvykį policijai nepranešė ir išvažiavo. Vertinant situaciją formaliai, tokie jo veiksmai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymius (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d., t. y., pažeidimo padarymo metu).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012). Taigi, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą turi būti nustatyti ne tik objektyvieji šio pažeidimo sudėties požymiai, bet ir tai, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. B. dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos paaiškino, kad jis nuvažiavo nieko nejutęs, automobilyje grojo muzika, buvo pasileidęs radiją, gal dėl to nieko negirdėjo ir nejuto, be to, jiems išvažinėjant iš prekybos centro aikštelės žmona buvo pastebėjusi kažkokią moterį, kuri, jam vairuojant, gestikuliavo rankomis, žmona suprato ir jį informavo apie tai, jog jis trukdo bei stabdo eismą, liepė greičiau važiuoti, pats šios moters ir jos gestų nematė, ji priėjusi nebuvo, sustoti ir išlipti iš automobilio tam pagrindo nematė, nes nieko įtartino nejuto ir nesuvokė, kad įbrėžė ir savo automobilį taip pat nepastebėjo, grįžęs į namus jo neapžiūrinėjo, tam taip pat nematė tikslo, nes jokio suvokimo apie autoįvykį neturėjo, apgadinimus parodė ir jis pirmą kartą pamatė, tik kai atvyko pareigūnai ir jam pranešė apie autoįvykį, šią informaciją priėmė logiškai, nieko neslėpdamas, iš karto patvirtino buvęs nurodytoje vietoje nurodytu laiku ir jis vairavo automobilį Ford Mondeo. Liudytoja A. B. teisme paaiškino, kad vyro minėtą moterį ji matė, tada ji kalbėjo telefonu ir jiems išvažinėjant gestikuliavo rankomis, iš kurių ji suprato, jog jie važiuotų greičiau, nes trukdo ir stabdo eismą, taip ji pasakė ir savo vyrui, tuo metu vairavusiam automobilį, ši moteris stovėjo tolėliau, prie kitų mašinų, arčiau priėjusi nebuvo, tai pat nurodė, kad ir ji nejuto, nei kaip, nei kada jos vyras užkliudė bei apgadino kitą automobilį, automobilyje grojo muzika. Nukentėjusioji M. S. teisme patvirtino, kad pati autoįvykio nematė, apie tai informavo prie jos priėjusi įvykio liudytoja moteris, kurios kontaktinių duomenų negavo, jų bylos nagrinėjimo metu taip pat nebuvo gauta. Apklausti policijos pareigūnai patvirtino, kad jiems atvykus į įvykio vietą moters liudytojos jau neberado, jos kontaktinių duomenų nenustatė, tik nukentėjusioji jiems paaiškino, kad ši moteris jai minėjo, kad kliudžiusio automobilio vairuotojas ją apšaukė, bet tai tik nukentėjusiosios žodžiai, jų niekas daugiau nepatvirtino, kliudžiusio automobilio savininkas buvo nustatytas staigiai, nedelsiant surastas namuose, kuris juos pasitiko, buvo blaivus ir nuoširdus, automobilis taip pat rastas stovintis namų kieme. Anot pareigūnės D. M., nukentėjusiosios automobiliui buvo apgadintas dešinės pusės galinis bamperis, bet ar stipriai, neprisiminė, o kliudžiusiam automobiliui buvo padarytas apgadinimas kairės pusės priekiniame bamperyje, apgadinimai sutapo ir vieni kitus atitiko, ar vairuotojas turėjo pajusti automobilių kontaktą, taip pat negalėjo pasakyti. Anot pareigūno A. V., pagal apgadinimų pobūdį vairuotojas turėjo justi, jog apgadino ir įbrėžė nukentėjusiosios vairuojamą automobilį, todėl mano, kad jis iš eismo įvykio vietos pasitraukė sąmoningai ir tikslingai.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).

Įvertinus visus surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog byloje nėra neginčijamai nustatyta, kad V. B. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, t. y., nėra nustatytas būtinasis ATPK 130 straipsnio 1 dalies numatyto pažeidimo sudėties požymis – tyčinė kaltė. V. B., jo teigimu, negirdėjo ir nejuto automobilių kontakto, įvykio vietoje buvusios moters, byloje nenustatytos liudytojos, nematė, jos rankų gestų taip pat nematė, ją matė jo žmona, bei jos parodytus gestus suprato bei jį perspėjo važiuoti greičiau, nes trukdo ir stabdo eismą, dėl ko nesusivokė ir net nenumanė esant reikalinga sustoti, pasilikti įvykio vietoje ir kviesti policiją, be to, jis nedelsiant buvo surastas namuose, buvo blaivus, nuoseklus ir nuoširdus, jo automobilis taip pat rastas namų kieme, apgadinimus ant savo automobilio pastebėjo ne iš karto, tik gavus apie juos informaciją iš pareigūnų ir jiems drauge apžiūrėjus, įvykio vietos neneigė, prisipažino buvęs nurodytoje vietoje nurodytu laiku ir vairavęs šį automobilį, neneigė padaręs pažeidimą ir žalą, nurodė, kad tuo metu jis nesusivokė, sukėlęs eismo įvykį. Svarbu ir tai, kad galimybę nejusti įvykusio įvykio patvirtina ir byloje esantys transporto priemonės techninės apžiūros aktai bei fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad tiek V. B., tiek nukentėjusiosios M. S. vairuojamo automobiliams padaryti įbrėžimai nežymūs, slystamojo kontakto apgadinimai. Vertinant apgadinimų dydį, jų pobūdį, darytina išvada, kad kontaktas tarp automobilių buvo nedidelis, braukiamojo (slystamojo) pobūdžio, ne smūgio poveikyje, dėl kurio, galimai automobilyje grojant muzikai, V. B. galėjo sąžiningai suklysti ir susiklaidinti dėl įvykio aplinkybių, nesuprasti atsitrenkęs į kitą automobilį. V. B. motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos nebuvimą - asmuo įvykio metu buvo blaivus, transporto priemonė techniškai tvarkinga bei drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jo nuoseklus elgesys po įvykio, tokios aplinkybės tik patvirtina, kad V. B. sąžiningai galėjo klysti dėl įvykio aplinkybių, o apgadinęs automobilį neturėjo tyčios specialiai pasišalinti iš įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, žalos atlyginimo, įvykio nuslėpimo, todėl konstatuotina, kad V. B. iš eismo įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, motyvų pasišalinti iš įvykio vietos nenustatyta, todėl ir kategoriškai teigti, kad asmuo siekė pasišalinti tyčia, negalima. Kitos galimos abejonės dėl jo veiksmų, būtent, nukentėjusiosios parodymai, jog įvykio liudytoja, nenustatyta moteris, jai sakė, jog šis vairuotojas nuvažiuodamas ją apšaukė, kurių joks kitas bylos objektyvus įrodymas nepatvirtina, šios liudytojos tapatybė nenustatyta ir parodymai nepatikrinti, pareigūno A. V. parodymai, kad vairuotojas pagal apgadinimų pobūdį, buvo matyti akivaizdūs įbrėžimai, turėjo justi kontaktą, tačiau jo kolegė pareigūnė D. M. apklausta teisme prisiminė ir aiškiai bei tiksliai nurodė konkrečias automobilių, tiek V. B., tiek nukentėjusiosios vairuojamų, vietas, kuriose po eismo įvykio jiems buvo nustatyti defektai, tačiau pastaroji negalėjo prisiminti, ar stipriai buvo apgadintas nukentėjusiosios automobilis, įbrėžimai jai nebuvo įsimintini, iš fotonuotraukų taip pat matyti tik nežymūs įbrėžimai, smūgio elementų (įlenkimų, įdaužimų) nenustatyta, kas aiškintina V. B. naudai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju V. B. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nenustatyta jo neabejotina tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl šio pažeidimo V. B. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veiksmuose minėto pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas, ANK 619 straipsnio 2 dalis, 591 straipsnio 1 punktas).

Skirdamas administracinę nuobaudą pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, teismas atsižvelgia į tai, kad V. B. pripažino padaręs pažeidimą ir dėl autoįvykio gailisi, be to, jam daugiau nei 65-eri metai, kas yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat vertina padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes bei atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius V. B. – pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, praeityje administracine tvarka baustas ne vieną kartą, taip pat už kelių eismo taisyklių pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi, tačiau dėl jo neatsargių bei neapdairių veiksmų policijos pareigūnai ir teismas turėjo atlikti išsamų įvykio tyrimą, dėl ko, teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, siekiant pasiekti nuobaudos tikslus, apsiriboti vien įspėjimu šiuo atveju nėra galimybės. Šių aplinkybių pagrindu spręstina, kad V. B. skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 636 straipsniu, 646 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

V. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 10 € (dešimties eurų) baudą.

Administracinio nusižengimo bylos teiseną V. B. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo požymių.

Apeliacinis skundas gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo šio nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.