Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2014-08-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1014-900/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-08-07
Bylos Nr.
1-1014-900/2014
Teisminio proceso Nr.
1-96-1-00284-2014-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alma Berniūnaitė
Kaltinamasis
R. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1014-900/2014Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00284-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.10.3.; 1.2.14.1.1.; 1.2.14.1.2.; 2.10.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 7 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Berniūnaitė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Lilijos Saldukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

R. Š. a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, baigęs 8 klases, dirbantis V. Š. žemės ūkyje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas, yra kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 12 d. iki 2014 m. kovo 14 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių gamybinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kuriose dirbo, slapta pagrobė svetimus UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius du metalo lakštus, vieno lakšto vertė 140 Lt, bendra vertė 280 Lt, padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 280 Lt turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Be to, R. Š. 2014 m. balandžio 4 d. apie 18⁰⁰ val. įsibrovė į UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių gamybinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), betono cechą ir iš slapta pagrobė svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį suvirinimo aparatą „Telwin Technology 220/S“, kurio vertė 1 399,99 Lt, padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 1 399,99 Lt turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas:

Kaltinamojo R. Š. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokoluose (117-119, 123-125 b. l.), kuriuose nurodyta, kad jis 2014 m. kovo 12-14 d. buvo darbe ir iš ryto užėjo į metalo cechą. Ten dirbantis S. pasiūlė pavogti metalo lakštus, kurie, anot jo, yra nenaudojami, todėl jų niekas nepasiges, o jie taip užsidirbs alkoholiui. Jie su S. apkalbėjo, kad metalo lakštus, kurie buvo sudėti prie metalo pjovimo aparato palei sieną metalo ceche, reikėtų niekam nematant išnešti iš gamybinių patalpų ir paslėpti lauke. Kadangi jie nenorėjo, kad vagystė būtų pastebėta, išnešti plokštes žadėjo po pietų, kai gamybos vadovas išvažiuos su reikalais. Kai po pietų jie su S. aptarinėjo, kaip išnešti ir kam parduoti plokštes, jų pokalbį nugirdo R., kuris pasakė, kad žino žmogų, kuriam reikėtų metalo plokščių ir kuris atvažiuotų jų pasiimti. Tos pačios dienos popietę jis po vieną metalo plokštę išnešė iš metalo cecho gamybinių patalpų ir paslėpė betono bloke, esančiame rūsyje. Kitą dieną apie 12⁰⁰val. prie pastato privažiavo vyšninės spalvos mikroautobusas, markės nežino, kas vairavo automobilį pasakyti negali, nes nepažįsta. Nuėjo ir su automobilio vairuotoju sukrovė metalo lakštus į mikroautobusą, o R. su S. stebėjo aplinką, kad niekas nematytų, ką jie daro. Vairuotojas lakštus išsivežė, už juos sumokėjo alkoholiu, davė porą pakuočių alaus (iš viso 12 bambalių) ir 1 litro talpos butelį degtinės. Alkoholį suvartojo iš karto, darbo vietoje, gėrė su R., S.ir prisijungusiu P. Taip pat R. Š. prisipažino, kad 2014 m. sausio ar vasario mėnesį į bendrovės gamybines patalpas atvažiavo buvęs darbuotojas V., pavardės nežino. V. paklausė, ar jis galėtų pavogti iš bendrovės vienos fazės suvirinimo aparatą, kurį būtų lengva nešiotis. J. V. nieko konkrečiai nepažadėjo. 2014 m. kovo pabaigoje, tikslios datos neprisimena, pas jį į namus su nepažįstamu vyru atvažiavo V. ir vėl pasiteiravo, ar dar nepavogė kokio nors suvirinimo aparato, apie kurį kalbėjo anksčiau. Jis (R. Š.) atsakė, kad nebuvo progos. Po šio pokalbio buvo sutikęs V. K. Šis vėl teiravosi apie suvirinimo aparatą. R. Š. pasakė, kad galės pavogti aparatą 2014 m. balandžio 4 d., nes ruošėsi tada daugiau nebedirbti šioje bendrovėje, todėl galvojo paskutinę darbo dieną pavogti aparatą. Tą dieną darbo metu jis paėmė suvirinimo aparatą ir nunešė į betono cechą, kadangi reikėjo atlikti suvirinimo darbus. Atlikęs darbą, jis specialiai paliko suvirinimo aparatą betono ceche, nes po to ketino jį išnešti iš gamybinių patalpų. Baigęs darbą apie 16³⁰ val., išvažiavo dviračiu į (duomenys neskelbtini). Prieš 18 val. dviračiu grįžo iki bendrovės gamybinių patalpų ir per žvyro padavimo žarną pateko į betono cecho vidų; paėmęs suvirinimo aparatą, per tą pačią žarną išlindo lauk. Pasidėjo aparatą į rūsį, prie betono bloko ir laukė, kol atvažiuos V. P. V. tamsiai mėlynos ar violetinės spalvos automobiliu, įdėjo suvirinimo aparatą į automobilio bagažinę, o V. davė jam už tai 100 Lt. Gautus pinigus išleido savo reikmėms. Gailisi įvykdęs dvi vagystes.

Liudytojo A. S., UAB (duomenys neskelbtini) gamybos padalinio vadovo, parodymais, užfiksuotais apklausos protokoluose (24-26 b. l.), kuriuose teigiama, kad jis 2014 m. balandžio 7 d. apie 8⁰⁰ val. atėjęs į darbą pamatė atrakintas sandėliuko duris. Įėjęs pro jas pasigedo suvirinimo aparatas, kurio kaina 1 300 Lt. Vėliau pastebėjo, kad taip pat pavogti du metalo lakštai, kurių vertė gali būti 200 Lt. Mano, kad vagystę galėjo įvykdyti įmonės darbininkai. Tai galėjo padaryti R. Š., kurį po darbo valandų įmonės teritorijoje matė sargas.

Liudytojo V. B., UAB (duomenys neskelbtini) staklininko, parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (28 b. l.), kuriame pažymėta, kad 2014 m. balandžio 4 d. apie 17⁰⁰ val. įmonės teritorijoje matė vaikštantį darbuotoją R. Š.. Eidamas prie cecho matė stovintį jo dviratį, po kokio pusvalandžio jo jau nepastebėjo. 2014 m. balandžio 7 d. sužinojo, kad pavogtas suvirinimo aparatas ir metalo lakštai.

Taip pat UAB (duomenys neskelbtini) protokolu-pareiškimu ir PVM sąskaitomis faktūromis (2, 16-17 b. l.), VSDFV duomenimis (142 b. l.), įvykio vietos apžiūros protokolu su fotonuotraukomis (3-13 b. l.), įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu (128-131 b. l.).

Civilinis ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. birželio 20 d. pranešime Nr. TSI-77 nurodė, kad kaltinamasis atlygino įmonei padarytą turtinę žalą ir pretenzijų neturi, civilinio ieškinio atsisako (152 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus surinktus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, daroma išvada, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1-2 dalis. Įvykio aplinkybės aiškios, abejoti kaltinamojo kaltumu nėra pagrindo.

Prokuroras siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį padarymą skirti kaltinamajam 8 mėn. laisvės apribojimo bausmę; už nusikaltimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį padarymą skirti 1 m. laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti ir skirti 1 m. 3 mėn. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23⁰⁰ val. iki 5⁰⁰ val., jeigu nebuvimas nesusijęs su darbu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu nuo 1 m. 3 mėn. iki 10 mėn. laisvės apribojimo bausmės, įpareigojant būti namuose nuo 23⁰⁰ val. iki 5⁰⁰ val., jeigu nebuvimas nesusijęs su darbu.

Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro siūlymui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (167 b. l.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 str. 3-4 d.). Nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine apibrėžta tyčia: kaltinamasis suvokė, kad turtas svetimas, tačiau vis vien norėjo jį neatlygintinai užvaldyti; kartu suprato, kad savininkui bus padaryta materialinė žala (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Nusikalstamos veikos motyvai, tikslai yra už dispozicijos ribų, bet nusikaltimams nuosavybei, kuriuos reglamentuoja BK XXVIII skyriaus nuostatos, būdingas savanaudiškumas, siekis neteisėtai (kitų asmenų sąskaita) praturtėti. Kaltinamasis dirba (164 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registre nėra (149 b. l.). Yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, nuobauda tebegalioja (147 b. l.); neteistas (139 b. l.). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir, jas padaręs, gailėjosi; atlygino padarytą turtinę žalą (BK 59 str. 1 d. 2-3 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 str.) nenustatyta.

Už nusikalstamos veikos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį padarymą gali būti skiriama viešųjų darbų bausmė, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Už nusikalstamos veikos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį padarymą gali būti skiriama bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Pirmą kartą už apysunkio nusikaltimo padarymą teisiamam asmeniui paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (BK 55 str.), todėl laisvės atėmimas nei areštas, kuris prilygsta trumpalaikiam laisvės atėmimui (BK 49 str.), šiuo konkrečiu atveju būtų per griežtos bausmės. Viešųjų darbų bausmė skiriama, jeigu nuteistasis sutinka (BK 46 str. 1 d.). Kaltinamasis nedavė sutikimo dirbti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis net negali būti svarstoma. Teismo manymu, adekvati bausmė už inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą galėtų būti vidutinio griežtumo bausmės rūšis – laisvės apribojimas, įpareigojant kaltinamąjį būti namuose nuo 23⁰⁰ val. iki 5⁰⁰ val., jeigu nebuvimas nesusijęs su darbu, ir dirbti (arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje). Laisvės apribojimo bausmių trukmė nustatoma tokio dydžio, kokio siūlė prokurorė: atitinkamai 8 mėn. ir 1 m. Už kiekvieną veiką atskirai paskirtos bausmės subendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir skiriama galutinė subendrinta 1 m. 3 mėn. laisvės apribojimo bausmė.

Laikantis BK 64¹ straipsnio (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-499 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 m. liepos 13 d.) reikalavimų, paskirta subendrinta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (38-39 b. l.) – taikoma tol, kol nuteistasis realiai pradės atlikti baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23⁰⁰ val. iki 5⁰⁰ val., jeigu nebuvimas nesusijęs su darbu.

R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23⁰⁰ val. iki 5⁰⁰ val., jeigu nebuvimas nesusijęs su darbu.

Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės ir skirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23⁰⁰ val. iki 5⁰⁰ val., jei nebuvimas nesusiję su darbu.

Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, R. Š. skirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę sumažintą 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį per bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23⁰⁰ val. iki 5⁰⁰ val., jei nebuvimas nesusijęs su darbu.

Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo patvirtinto nuorašo gavimo bausmės vykdymą kontroliuojančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti R. Š., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu, jis turi teisę per 14 d nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei kad skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.

Teisėja Alma Berniūnaitė