- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-10
- Bylos Nr.
- 1S-141-876/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00088-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Nuteistasis
- T. Ž.
- Advokatai
- Redas Bradūnas
teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Nacikūno skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2025 m. kovo 21 d. nutarties, kuria atmestas prokuroro skundas ir Lietuvos Kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo taikymo T. Ž. paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. T. Ž. Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 147¹ straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 147¹ straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirta subendrinta 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmės pradžia - 2022 m. rugsėjo 30 d., pabaiga 2026 m. rugsėjo 22 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2025 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam T. Ž. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, motyvuojant tuo, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo vidutinės iki žemos. Nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, skatintas du kartus. Komisija atkreipė dėmesį, kad nuteistojo bausmės atlikimo sąlygos nuosekliai švelnėjo – 2023 m. rugsėjo 12 d. perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją, 2023 m. lapkričio 8 d. perkeltas iš pusiau atviro tipo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, kur iki šiol atlikinėja likusią bausmės dalį. Perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą nuteistasis susirado sandėlininko darbo vietą ir dirba už įkalinimo įstaigos ribų, šioje įmonėje galėtų dirbti ir lygtinio paleidimo metu. Komisija pažymėjo, kad nuteistasis yra reguliariai išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus, jų metu pažeidimų nefiksuota. Be to, lygtinio paleidimo atveju turės gyvenamąją vietą. Nuteistojo finansinė padėtis yra stabili, finansinių įsipareigojimų neturi. Pažymėjo, kad nuteistasis stengiasi suprasti ir atpažinti nusikalstamą elgesį lemiančias mintis ir keisti jas socialiai priimtomis, suvokia savo elgesio pasekmes, jo motyvacija kaitai yra aukšta. Emocinė būklė stabili. Pokalbių metu bendrauja atvirai. Nuteistasis vykdė individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, lankė psichologo konsultacijas, baigė aprobuotą elgesio pataisos programą, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonės, yra įvykdęs ankstesnes lygtinio paleidimo Komisijos rekomendacijas bei valdo pagrindinius kriminogeninius poreikius, susijusius su jo nusikalstamu elgesiu.
4. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Vytautas Nacikūnas nesutikdamas su Komisijos 2025 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, kuris 2025 m. kovo 21 d. nutartimi prokuroro skundą atmetė motyvuodamas tuo, kad šiuo metu byloje esanti duomenų visuma leidžia nuteistąjį charakterizuoti teigiamai ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.
5. Skundu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Vytautas Nacikūnas prašo Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. kovo 21 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – netaikyti nuteistajam T. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
5.1. Skunde prokuroras nurodo, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi atmesdamas prokuroro skundą, neįvertino visų lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lemiančių veiksnių - nuteistojo T. Ž. padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio (jų sunkumo), asmenybės, kriminogeninių veiksnių ir kt.
5.2. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad nuteistasis T. Ž. atlieka subendrintą bausmę už tris nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai - prekybą žmonėmis, išnaudojimą priverstiniam darbui nežmoniškomis sąlygomis, t. y. susitarė pasinaudojant asmenų priklausomu ir pažeidžiamu, panaudojant apgaulę ir grasinimus, verbuoti, įgyti ir gabenti juos į (duomenys neskelbtini), siekdami, kad šie asmenys būtų išnaudojami įvairioms nusikalstamoms veikoms daryti (duomenys neskelbtini), priverstiniam darbui, ir priverstiniam darbui nežmoniškomis, panašiomis į vergiją, sąlygomis. Visi nusikaltimai padaryti organizuotoje grupėje.
5.3. Prokuroro vertinimu, negalima ignoruoti to, kad T. Ž. laisvės atėmimo bausmę atlieka už tyčinių nesunkaus, sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą. T. Ž. neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas, tai rodo, kad jis savo elgesio neigiamai nevertino, neišreiškė kritiško požiūrio į atliktus veiksmus. Nusikaltimų pobūdis rodo, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė siekiant turtinės naudos, o tai atskleidžia, jog vertinamuoju atveju asmuo nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Be to, T. Ž. anksčiau teistas (duomenys neskelbtini) už sukčiavimą, įskaitant apgaulę bei prekybą vogtomis prekėmis. Šio nuteistojo nusikaltimai taip pat siejami su finansinės materialinės naudos motyvacija. Šie duomenys rodo, jog nuteistasis iš ankstesnių teistumų ir netinkamo savo elgesio nepasimokė ir toliau kūrė planus, kaip gauti finansinės naudos neteisėtomis priemonėmis ir įvykdė dar sunkesnį nusikaltimą, o tai nuteistąjį charakterizuoja ypač neigiamai ir neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdytų nusikaltimų pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Tuo tarpu iš skundžiamoje nutartyje išdėstytų argumentų ir motyvų matyti, kad apylinkės teismas, kaip ir Komisija neatsižvelgė į nuteistojo kriminalinę istoriją, į įvykdytų nusikalstamų veikų skaičių, tyčinį pobūdį bei jų sunkumą ir tuo pačiu nuteistojo pavojingumą visuomenei.
5.4. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nurodė, kad nuteistasis įvykdė šias nusikalstamas veikas: BK 147 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 147¹ straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 147¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. vieną labai sunkų ir 2 nesunkius nusikaltimus, tačiau iš 2018 m. spalio 15 d. nuosprendžio matyti, kad T. Ž. pripažintas kaltu dėl to, kad įvykdė šiuos nusikaltimus: BK 147 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 147¹ straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 147¹ straipsnio 2 dalyje, t. y. vieną labai sunkų, vieną sunkų ir vieną nesunkų nusikaltimą.
5.5. Prokuroras sutinka, kad šiuo metu, nuteistojo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę yra pavyzdingas, jis dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, tai neabejotinai liudija, kad nuteistasis siekia integruotis į visuomenę, tapti doru ir naudingu visuomenės nariu. Visgi, prokuroro nuomone, šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, o tik rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, tuo tarpu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra jokių abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.
5.6. Prokuroras sutinka, jog Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors ir stebimi nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos teigiami pokyčiai, tačiau, nors teismas pažymi, kad nuteistajam nustatytas tik vienas statinis kriminogeninis veiksnys, tačiau nevertina to, kad pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme, verčia abejoti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, didinantis riziką ateityje vėl nusikalsti: gyvenimo stilius ir draugai (nusikalstama veika vykdyta organizuotoje grupėje); mąstymas ir elgesys (tų pačių klaidų kartojimas).
5.7. Prokuroro vertinimu, nagrinėjamu atveju nuteistajam paskirtos bausmės ir likusios neatliktos bausmės santykis, nuteistojo asmenybė, padarytų nusikaltimų pobūdis (nesunkus, sunkus ir laibai sunkus nusikaltimai, kurie įvykdyti organizuotojoje grupėje), atliktos bausmės dydžio proporcingumas, leidžia daryti išvadą, kad lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos instituto taikymas pažeis visuomenės interesą.
5.8. Prokuroras pažymi, kad įvertinus nuteistąjį T. Ž. charakterizuojančias aplinkybes, dar pakankamai didelę neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, kitus lygtinio paleidimo taikymui svarbius kriterijus, nuteistajam laisvėje valstybės taikomas prievartos poveikis, nebūtų adekvatus bei proporcingas, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamo elgesio ateityje, t. y. tai sudarytų klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo.
6. Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Nuteistojo gynėjas prašė atmesti prokuroro skundą ir palikti galioti apylinkės teismo nutartį.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Nacikūno skundas tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.
9. Įvertinus prokuroro skundo argumentus, teismui pateiktą bylos medžiagą bei skundžiamos nutarties motyvus, konstatuojama, kad prokuroro skundas yra pagrįstas. Analizuojamu atveju apylinkės teismas, atmesdamas prokuroro skundą bei pritardamas Komisijos sprendimui taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tinkamai neįvertino visų pataisos procesui reikšmingų aplinkybių, išskirtinai atsižvelgė tik į teigiamai T. Ž. apibūdinančius duomenis, nevertindamas su nuteistojo pataisos procesu susijusių aplinkybių visumos, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistojo dedamos pastangos taisytis, keisti savo nuostatas ir elgesį jau yra pakankamos konstatuoti, jog jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką ir kad ši pažanga leidžia pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
10. Kaip matyti iš bylos medžiagos nuteistasis T. Ž. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra žema. Įvertinus pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais nekyla, kadangi nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pataisos įstaigos rengiamuose užsiėmimuose ir renginiuose, laisvės atėmimo bausmės metu nėra pažeidęs įkalinimo įstaigos vidaus taisyklių, drausmine tvarka nebaustas, du kartus skatintas, galimo lygtinio paleidimo metu turės gyvenamąją vietą ir darbą, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, yra reguliariai išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus, dirba, finansinių įsipareigojimų neturi. Taigi šios aplinkybės, taip pat ir kiti skundžiamojoje Marijampolės apylinkės teismo nutartyje aptarti bei teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, aukštesniojo teismo vertinimu, buvo pagrįstai įvertinti kaip teigiami nuteistojo asmenybės pokyčiai. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmiau paminėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Be to, būtina akcentuoti ir tai, kad aptartos nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės jau buvo įvertintos priimant sprendimus sušvelninti bausmės atlikimo sąlygas. Šiuo metu jis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, periodiškai išleidžiamas į trumpalaikes išvykas į namus.
11. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, aukštesnės instancijos teismo įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama T. Ž. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas, sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui.
12. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktus duomenis, sutiktina, jog T. Ž. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta, kaip žema (pakito iš vidutinės į žemą), pokyčiai teigiama linkme fiksuoti nuostatose į priežiūrą bei visuomenę – neturi drausminių nuobaudų ir administracinių baudų, gautų bausmės atlikimo metu; išvykų į namus bei kasmetinių atostogų metu nefiksuota pažeidimų. Paskutinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatytas žemas pakartotinio nusikalstamumo rizikos lygis nepakito. Vis tik, kaip nurodyta pirmiau, rizikos priskyrimas žemai savaime nelemia lygtinio paleidimo taikymo. Priešingas vertinimas neatitiktų BVK įtvirtinto teisinio reguliavimo, pagal kurį BVK 82 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus atitinkantys nuteistieji gali, bet neprivalo būti paleisti lygtinai. Pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga taip pat turi būti akivaizdi ir įtikinanti. Tam, kad galima būtų daryti neabejotiną išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis, visos aplinkybės turi būti vertintinos itin atidžiai. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistajam nustatyti statiniai kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (būdingas nusikaltimų modelis). Taip pat vis dar nustatyti du dinaminiai kriminogeniniai veiksniai - gyvenimo stilius ir draugai (nusikalstama veika buvo vykdoma organizuotoje grupėje); mąstymas ir elgesys (negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių).
13. Pažymėtina, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra pakankamai efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Aukštesniojo teismo vertinimu, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir vyraujantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis nededa maksimalių pastangų mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo elgesyje yra nustatyti ir apsauginiai, riziką pakartotinai nusikalsti mažinantys veiksniai, o būtent turima gyvenamoji vieta, galimybė įsidarbinti, pajamų šaltinis, tvirti socialiniai ryšiai, žalingų įpročių neturėjimas, emocinė gerovė, teigiama nuostata priežiūros atžvilgiu. Šie apsauginiai veiksniai, aplinkybių visumos kontekste, pagrįstai leidžia nelaikyti jų išimtinai nuteistąjį saugančiais nuo pakartotinio nusikalstamumo.
14. Marijampolės apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė į T. Ž. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei sunkumą, kadangi nors nusikalstamos veikos aplinkybės negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, tai yra kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šiuo atveju T. Ž. atlieka pirmą laisvės atėmimo bausmę už labai sunkų, sunkų ir nesunkų nusikaltimus, susijusius su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu priverstiniam darbui ar paslaugoms, o nusikalstamos veikos buvo padarytos veikiant organizuotoje grupėje, siekiant finansinės naudos. Minėtos aplinkybės neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdytų nusikaltimų pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje.
15. Sutiktina su prokuroru, kad šiuo atveju neatliktos bausmės dalis, kuri nors ir nėra savarankiškas pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo, taip pat turi reikšmės vertinant nuteistojo pataisos procesą paskirtos bausmės tikslų ir paskirties kontekste. Teismo vertinimu, T. Ž. neatliktos bausmės dalis, kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkų, sunkų ir nesunkų nusikaltimų padarymą, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Nors atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis teismo sprendimą, tačiau su tuo susijusių aplinkybių vertinimas kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, o tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju T. Ž. pažanga šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pataisos procesas yra ilgas ir sudėtingas, ir tam reikalingas laikas.
16. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad nei Komisija, nei apylinkės teismas tinkamai neįvertino visų lygtiniam paleidimui taikyti reikšmingų aplinkybių, o padaryta išvada, kad išėjęs į laisvę T. Ž. laikysis įstatymų ir nenusikals, prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog T. Ž. pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jau yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui. Dėl to prokuroro skundas tenkinamas, o apylinkės teismo nutartis, kuria atmestas prokuroro skundas ir Komisijos 2025 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo taikymo T. Ž. paliktas nepakeistas, naikinama kaip nepagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Nacikūno skundą tenkinti.
Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. kovo 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Nacikūno skundą ir pakeisti Lietuvos Kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo taikymo T. Ž. ir lygtinio paleidimo netaikyti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.