- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-11
- Bylos Nr.
- N-575-2714-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V. –P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimo A. V. –P. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2008 m. liepos 13 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. V. –P. už tai, kad ji, 2008 m. liepos 13 d., apie 3.50 val., Žaliųjų Ežerų ir Jeruzalės gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairavo automobilį Mitsubishi L200, v. n. (duomenys neskelbtini) ir policijos pareigūnams įtarus, kad vairuoja neblaivi, vengė girtumo patikros, be to, tamsiu paros metu važiavo neįjungusi artimųjų šviesų, krovininio automobilio kėbule, nepritaikytame vežti žmones, vežė keleivį. Tokiais veiksmais A. V. –P. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 124¹ straipsnio 4 dalyje.
II.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimu pripažino A. V. –P. kalta padarius pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, ir skyrė jai 2500 Lt dydžio administracinę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; pripažino ją kalta padarius pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir skyrė jai 30 Lt dydžio baudą; pripažino ją kalta padarius pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje ir skyrė jai 60 Lt dydžio baudą. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio nuostatomis, skyrė A. V.-P. galutinę subendrintą nuobaudą – 2500 Lt dydžio administracinę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Taip pat teismas nutarė saugomą automobilį Mitsubishi L200, v. n. (duomenys neskelbtini) grąžinti po to kai bus sumokėta skirtoji bauda. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad A. V. –P. kaltė vengus neblaivumo patikrinimo yra visiškai įrodyta. Pati pažeidėja iš esmės pripažino, kad atsisakė pūsti į alkotesterį, nurodė neva vieną kartą papūtus, alkotesteris neužfiksavo girtumo, todėl ji daugiau į prietaisą nebepūtė. Liudytojai L. P. , A. A. ir A. S. nurodė tą pačią aplinkybę, kad A. V.-P. pasitikrino alkotesteriu ir prietaisas girtumo neužfiksavo. Tokius parodymus teismas vertino kritiškai. Remdamasis įvykį užfiksavusių policijos pareigūnų V. Sergadejevo ir F. Kaliačiaus parodymais, teismas nustatė, kad aiškinantis su A. V. –P., iš automobilio buvo išlipęs tik L. P. , o kiti keleiviai buvo automobilio viduje ir nieko negalėjo matyti. Be to, V. Sergadejevas nurodė, kad A. S. bet kokiu atveju nebūtų galėjęs nieko pamatyti, nes buvo toks girtas, kad draugai turėjo jį pernešti į kitą automobilį. Teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų parodymais, nes jie, skirtingai nei liudytojai L. P., A. A. ir A. S. , nėra susiję su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu ir yra nesuinteresuoti bylos baigtimi. V. Sergadejevo ir F. Kaliačiaus parodymai yra nuoseklūs ir logiški, teisme jie nurodė tas pačias aplinkybes, kokias buvo nurodę tarnybiniuose pranešimuose. Policijos pareigūnai jautė nuo vairuotojos sklindantį alkoholio kvapą, A. V. –P. jiems pasisakė, kad yra gėrusi alaus, todėl pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą patikrinti jos neblaivumą. Teismas pažymėjo, kad pati A. V.-P. neneigė atsisakiusi pūsti į alkotesterį, pareigūnui liepus jai tą daryti, o jos nurodyta aplinkybė, kad ji vieną kartą pūtė į alkotesterį, neturi esminės reikšmės vertinant jos veiksmus. Net ir tuo atveju, jei A. V. –P. iš tiesų vieną kartą papūtė į alkotesterį, policijos pareigūnai turėjo teisę liepti jai pakartoti testą. Taigi, teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. V. –P. vengė neblaivumo patikrinimo. Taip pat teismas nurodė, kad ATP protokole ši veika kvalifikuota, pagal ATPK 129 straipsnį, nes surašant protokolą nebuvo duomenų, kad pažeidėja turi teisę vairuoti transporto priemones. Kadangi A. V. –P. turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, teismas minėtus jos veiksmus perkvalifikavo į ATPK 126 straipsnio 4 dalį. Taip pat, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustatė, kad A. V. –P. vairavo automobilį be įjungtų artimųjų šviesų ir taip padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, bei vežė keleivį tam nepritaikytoje automobilio vietoje ir taip padarė pažeidimą, numatytą 124¹ straipsnio 4 dalyje. Pati pažeidėja šiuos pažeidimus pripažino, jos kaltę patvirtina liudytojų parodymai. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad nėra nustatyta nei pažeidėjos atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, ji jau yra bausta už KET pažeidimus.
III.
Apeliaciniu skundu A. V. –P. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimo dalį, kuria ji patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį panaikinti ir bylą dėl šio pažeidimo padarymo nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi vien policijos pareigūno F. Kaliačiaus parodymais. Pareiškėjos ir jos nurodytų liudytojų parodymus teismas atmetė be pagrindo. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad 2008 m. liepos 13 d. protokole, rašydama paaiškinimą, ji nurodė, kad nesutinka nesileidusi tikrintis, nes pareigūnui davus pūsti į alkotesterį, ji pripūtė nulius. Tą patį ji aiškino ir teismo posėdyje. A. V. –P. paaiškina, kad ji teismui detaliai nupasakojo, kaip atrodė pareigūnų naudotas prietaisas ir kaip jis veikė, ko negalėtų padaryti, jei nebūtų pūtusi į alkotesterį. Taip pat apeliantė nurodo, kad nagrinėjamuoju atveju pareigūnai turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 „Dėl medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodikų patvirtinimo“ bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 5-V-375 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 5-V-462 „Dėl Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo“. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad su ja bendravo tik F. Kaliačius, nes V. Sergedijevas stovėjo atokiau prie tarnybinio automobilio ir jis negalėjo nieko jausti bei girdėti. Teisme pareigūnas nurodė, kad nuo jos sklinda alkoholio kvapas (ne iš burnos), tačiau to nepakanka konstatuoti faktui, jog asmuo yra neblaivus. Pareiškėja paaiškina, kad kavinėje vyras ją apipylė degtine, todėl nuo jos alkoholio kvapas galėjo būti jaučiamas. Taip pat apeliantė pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino dvejonės, jog ji galėjo pūsti į alkotesterį. Todėl turėjo būti vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos principu. Be to, pareigūnų paaiškinimai, kad alkotesteriu nebuvo pasinaudota, todėl jo duomenys nebuvo įrašyti į protokolą, prieštarauja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 5-V-375 2 skyriaus 9 punktui, ir 3 skyriaus 26.7 punktui. Esminės reikšmės neturi, ar buvo panaudotas prietaisas, ar ne – jis privalėjo būti įrašytas į protokolą. Todėl galima spręsti, kad pareigūnai alkotesterio apskritai neturėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
A. V. –P. administracinėn atsakomybėn buvo patraukta už pažeidimų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 124¹ straipsnio 4 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad vairavo automobilį galimai neblaivi, nustatyta tvarka nesileido patikrinama, vairavo neįsijungusi automobilio artimųjų šviesų žibintų bei krovininio automobilio kėbule, nepritaikytame vežti žmones, vežė keleivį. Ginčo dėl to, kad A. V.-P. vairavo automobilį neįjungtomis šviesomis bei jo kėbule vežė keleivį, nėra. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, neturi pagrindo abejoti šių pažeidimų padarymu, todėl plačiau dėl jų nepasisakys.
Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymo, t. y. vengimo pasitikrinti neblaivumą (girtumą). Apeliantė teigia, kad ji pūtė į policijos pareigūnų paduotą alkotesterį, o šis parodė nulius. Pareigūnams paprašius pakartoti pūtimą, A. V. –P. teigia atsisakiusi. Tačiau, apeliantės manymu, nebuvo pagrindo prašyti jos antrą kartą pūsti. Be to, jos nuomone, pareigūnai privalėjo neblaivumą tikrinti kitais būdais (liepti eiti tiesia linija, besti pirštu į nosies galą ir pan.) arba vežti ją į medicinos įstaigą. Šie apeliantės argumentai laikytini nepagrįstais.
Iš pareigūnų tarnybinių pranešimų (b. l. 3, 4) matyti, kad sustabdžius A. V. –P. vairuojamą automobilį, nuo vairuotojos sklido alkoholio kvapas. Šis požymis leidžia įtarti, kad asmuo gali būti neblaivus, todėl pareigūnai turi teisę tikrinti vairuotoją dėl neblaivumo. Kokiu būdu tikrinamas neblaivumas, pareigūnai pasirenka patys, atsižvelgdami į konkrečias situacijos aplinkybes. Nagrinėjamuoju atveju pareigūnai turėjo alkoholio matuoklį. Tą nurodo tiek pareigūnai, tiek pareiškėja jį apibūdinusi teismo posėdyje. Todėl paprašius pasitikrinti neblaivumą šiuo prietaisu, pareiškėja turėjo leistis tikrinama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 ir 5 punktais, policijos pareigūnų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros kyla dviem atvejais: 1) jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, arba 2) transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Kitais atvejais policijos pareigūnų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros neatsiranda. Jeigu asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą (Taisyklių 27 punktas) (nutartys adm. bylose Nr. N1-1185/2007, N16-1085/2007 ir kt.). Tiek pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, tiek juos apklausiant teismo posėdyje buvo nurodyta, jog pareiškėja atsisakė pūsti į alkoholio matuoklį (b. l. 3, 4, 26, 28-29), todėl pareigūnams nekilo pareiga vairuotoją gabenti į sveikatos priežiūros įstaigą, o jos atsisakymas pagrįstai laikytas vengimu tikrintis. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pareigūnai būtų suinteresuoti pakenkti pareiškėjai, jų parodymai yra nuoseklūs, atitinka tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes, todėl jais netikėti teismas neturi pagrindo. Tuo tarpu pareiškėja ir su ja kartu važiavę bei liudytojais apklausti draugai ir sutuoktinis yra linkę padėti A. V. –P. padėti išvengti atsakomybės, todėl teismas pagrįstai jų parodymus vertino kritiškai. Pareiškėjai buvo išaiškinta atsakomybė už vengimą tikrintis alkoholio matuokliu bei galimybė pasitikrinti pačiai sveikatos priežiūros įstaigoje. Jos motyvas, kad ji nevažiavo tikrintis savarankiškai, kadangi nenorėjo trukdyti draugės, yra nepagrįstas ir nepašalina atsakomybės už vengimą tikrintis policininkų duotu aparatu.
Atmestinas ir apeliacinio skundo teiginys dėl būtinybės protokole nurodyti alkoholio matuoklio duomenis. Šis prietaisas nebuvo panaudotas, todėl pareigūnai jo duomenų pagrįstai neįrašė į protokolą.
Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs grąžinti automobilį tik po to, kai bus sumokėta paskirtoji bauda. Tokį sprendimą teismas grindė ATPK 269 straipsnio 7 dalimi. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu pripažino, kad ATPK 269 straipsnio 7 dalies nuostata „Nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas“ ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Atsižvelgiant į tai, kad nuo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo dienos šios ATPK nuostatos dėl transporto priemonės grąžinimo tik po baudos sumokėjimo neteko galios, teismas daro išvadą, kad tokie pakeitimai nagrinėjamo ginčo atžvilgiu laikytini atsakomybėn traukiamo asmens padėties sušvelninimu, todėl šie pakeitimai taikytini atgal (ATPK 8 str. 2 d.), o nutarimas keistinas, panaikinat jo dalį, kuria nutarta automobilį Mitsubishi L200, v. n. (duomenys neskelbtini) grąžinti sumokėjus paskirtą baudą.
Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas keistinas, panaikinant jo dalį dėl transporto priemonės grąžinimo po baudos sumokėjimo, kitą dalį paliekant nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. V. –P. apeliacinio skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimą A. V. –P. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeisti: nutarimo dalį, kuria nutarta automobilį Mitsubishi L200, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) grąžinti sumokėjus nutarimu paskirtą baudą, panaikinti ir grąžinti transporto priemonę teisėtam valdytojui. Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.