- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-04-12
- Bylos Nr.
- 1-148-721/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-01294-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nadežda Kiubienė
- Nukentėjusysis
- L. L.
- Kaltinamasis
- S. L.
dalyvaujant prokurorui Ž. G., nepilnamečiui nukentėjusiajam L. L. ir nepilnamečio nukentėjusiojo atstovei Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistei A. P.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Latvijoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, turintis III grupės invalidumą, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), 2011-09-30 Mažeikių rajono apylinkės teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis LR BK 38 str., kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. L. smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui - mažamečiui sūnui, o būtent: 2012 m. gruodžio 21 d., apie 20.30 val., būdamas girtas (nustatytas 1.99 promilių girtumas) tyčia, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, be jokios aiškios priežasties, užsimojęs diržu, jo sagčiu du kartus sudavė L. L. į dešinę koją, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.
Kaltinamasis S. L. savo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), su sūnumi L. L., gim. 2000-10-29 ir motina S. L.. 2012 m. gruodžio 21 d., vakare apie 20.00 val., namuose su kaimynais gėrė alų. Alų gėrė virtuvėje. Sūnus L. L. buvo prie kompiuterio. Paskui L. pradėjo jė įžeidinėti, pavadino „gaidžiu“, pasakė, kad yra blogas tėtis ir išėjo į kitą kambarį. Kadangi jis buvo išgėręs, susinervino ir, pasiėmęs diržą, nuėjo pas sūnų bei diržo sagčiu užsimojęs porą kartų trenkė į koją. L.pradėjo verkti, o jis išėjo iš kambario. Po to L. pasiėmė močiutės Stefanijos mobilaus ryšio telefoną ir iškvietė policijos pareigūnus. Prieš sūnų anksčiau fizinio smurto nėra naudojęs. Grįžęs iš policijos komisariato, sūnaus Luko atsiprašė dėl to, kad jam sudavė diržu, sūnus jam atleido, su sūnumi susitaikė.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo S. L. prisipažinimo, jo kaltė yra įrodyta nukentėjusiojo, nepilnamečio nukentėjusiojo atstovės, liudytojos paaiškinimais, Mažeikių rajono PK pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kita bylos medžiaga.
Nepilnametis nukentėjusysis L. L. teisme parodė, kad gyvena su močiute S. L. ir tėvu S. L.. 2012-12-21 vakare būnant namuose, tėvas iš lauko grįžo išgėręs, paskui pas jį atėjo kaimynas, jie gėrė alų. Jis buvo iš kito kambario parsinešęs kompiuterį ir pasidėjęs virtuvėje ant stalo, parėjęs tėvas liepė kompiuterį nuimti nuo stalo, tačiau jis neėmė, pasakė, kad rytoj nuneš į kambarį. Tada tėvas koja spyrė į kompiuterį, jis supyko ir nuėjo į lovą, tada iš paskos į kambarį atėjo tėvas ir du kartus diržo sagčiu sudavė per dešinę koją. Smūgis buvo stiprus, jam skaudėjo koją. Jis pasiėmė močiutės S. telefoną, verkdamas iškvietė policijos pareigūnus, kurie tėvą išsivežė. Kai tėvas grįžo į namus, jis atsiprašė, su tėčiu susitaikė, jam atleido. Tėvas anksčiau jo niekada nebuvo mušęs, todėl jis jam atleido už sumušimą ir su tėvu susitaikė.
Liudytoja teisme apklausta S. L. parodė, kad gyvena kartu su sūnumi S. L. ir anūku L. L.. Sūnus S. L. prižiūri savo sūnų, padeda jį išlaikyti. S. turi III grupės invalidumą, yra neįgalus, dirba pavienius darbus, kartais dirba miške. Anūkas L. yra geras vaikas, kartais būna išdykęs. 2012-12-21 vakare apie 20.30 val. pas S. į namus atėjo draugas, jie vartojo alkoholį. Lukas su tėvu S. dėl kažko susiginčijo ir tėvas porą kartų trenkė diržu L. per kojas. Smūgis nebuvo stiprus, tačiau L. pasiėmė jos mobilaus ryšio telefoną ir iškvietė policiją. Kai S. grįžo iš policijos jis su .susitaikė. Niekada tėvas nėra naudojęs prieš sūnų smurto, tačiau L. dažnai atsikalbinėja prieš tėvą, išdykauja, dėl ko tėvas ir nesusivaldė. Prieš anūką L. panaudojo fizinį smurtą jo tėvas S.pirmą kartą. Sūnus savo tėvui atleido už tai, kadjį mušė, nes tėvas jo atsiprašė.
Iš 2012-12-21 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2012-12-21 apie 20.31 val. tėvas S. L. su diržu sudavė keturis smūgius sūnui L. L., gim. 2000-10-29, įvykio vietoje L. L. verkė, ant kairės kojos kelio matosi nubrozdinimas, kraujosrūva ir ant dešinės rankos mažojo piršto matosi kraujosrūva. S. L. nustatytas vidutinis 1.99 promilių girtumas (b. l. 5-6).
Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnį iškyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia. Toks kaltininko – pakaltinamo asmens – elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą – ir nori taip elgtis bei sukelti minėtus padarinius nukentėjusiajam.
Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti besąlyginę išvadą, kad S. L. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., nes jis, mušdamas mažametį sūnų, sukėlė jam fizinį skausmą.
Kaltinamojo S. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas girtas ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str.1 d. 9 p.).
BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino...“. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį...“.
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta tik laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmė.
Skirdamas bausmes kaltinamajam teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį. S. L. padarytas nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.) ir kaltinamasis prisipažino jį padaręs. Be to, kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, sūnus jam atleido ir į šias aplinkybes atsižvelgtina sprendžiant bausmės kaltinamajam skyrimo klausimą. Kaltinamasis nedirba, jam nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, neteistas, nebaustas administracine nuobaudomis. Parinkdamas bausmės dydį, teismas mano, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 41 str.), atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, paskirus kaltinamajam minimalaus dydžio laisvės atėmimą pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., bausmės tikslai bus pasiekti neizoliuojant jo nuo visuomenės bausmės vykdymą atidedant.
Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūras prokuroras pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš S. L. 500 litų neturtinės žalos atlyginimą mažamečio L. L. naudai.
CK 6.250 str. 2 d. numato, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. CK 6.250 str. 1 d. numato, jog neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Nors teismas nustatė, kad nukentėjusiojo L. L. atžvilgiu buvo padarytas nusikaltimas – jam sukeltas fizinis skausmas, tačiau spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgia ir į kitas aplinkybes, kurias įvertinus byloje pareikštą civilinis ieškinys atmestinas. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nukentėjusysis L. L. iki nusikaltimo gyveno kartu su tėvu, kuris jį išlaikė, tėvo valdžia S. L. nebuvo apribota. Bylos duomenys patvirtina, jog po konflikto ir toliau vaikas gyvena su tėvu, kuris deda pastangas ir siekia rūpintis savo sūnumi. Teismas neabejoja, kad L. L. patyrė neigiamus išgyvenimus dėl jo atžvilgiu pavartoto tėvo smurto, tačiau tai, kad L. L. išlaikomas tėvo bei gyvena su juo, neduoda pagrindo priteisti realų neturtinės žalos atlyginimą. Be to, teisiamojo posėdžio metu S. L. bei jo motina S. L., kuri padeda sūnui rūpintis Luku, paaiškino, kad atlyginti 500 Lt neturinę žalą savo sūnui nepajėgs, kadangi jo šeimos pajamos yra 300 Lt jo neįgalumo pašalpa, jis niekur nedirba. Todėl teismas, atsižvelgdamas į S. L. turtinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes, mano, jog prašoma priteisti atlyginti neturtinė žala turės daugiau neigiamų pasekmių visai šeimai ir tuo pačiu pačiam nukentėjusiajam, juo labiau, kad L. L. ir S. L. šiuo metu yra susitaikę ir L. L. gyvena su tėvu. Teismas sprendžia, kad šioje byloje pakankama kompensacija dėl neturtinės žalos yra pats procesas S. L., tenkinus ieškinį dėl neturtinės žalos ir priteisus tam tikrą sumą vaikui iš asmens, kuris yra jo atstovas pagal įstatymą ir kuris auklėja vaiką, jį prižiūri ir išlaiko, toks sprendimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams.
Kardomoji priemonė kaltinamajam nebuvo paskirta. Daiktinių įrodymų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
S. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nubausti jį 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1, 2 d. ir bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 7 p. , 72 ² str., paskirti S. L. baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojimą įvykdant ne vėliau kaip per 9 mėnesius.
Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro civilinį ieškinį, pareikštą mažamečio nukentėjusiojo L. L. interesais, atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.