Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Evaldo Vanago, teisėjų Valdo Meidaus, Artūro Ridiko,

nuteistajam A. G.

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

teismas A. G. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 str. 1 d., 182 str. 3 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. ir paskyrė bausmes:

- pagal BK 178 str. 1 d. - laisvės atėmimą vieneriems metams;

- pagal BK 182 str. 3 d. – areštą trisdešimčiai parų;

- pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. - laisvės atėmimą vieneriems metams;

- pagal BK 178 str. 2 d. - laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 2 p. paskirtos bausmės subendrintos jas apimant bei iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ str. bausmė sumažinta 1/3 ir A. G. paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo terminas nuo 2016 m. vasario 3 d. iki 2016 m. balandžio 6 d.

Iš A. G. priteista S. I. naudai 1760 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas už tai, kad 2015-06-04, apie 20.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini),. (duomenys neskelbtini), po išgertuvių iš S. I. kelnių kišenėje laikytos piniginės pavogė pastarajam priklausančius 1500 eurų.

Taip pat jis 2015-06-10, apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini), Utenos m., apgaule, pamelavęs R. K., kad draugo J. P. prašymu atėjo paimti pastarajam priklausančio dviračio, iš R. K. savo naudai įgijo R. K. saugomą J. P. priklausantį dviratį „BMX“ 120 Eur vertės, tuo nukentėjusiajam J. P. padarydamas 120 Eur turtinę žalą.

Taip pat jis 2015-06-12, apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini) Utenos m., iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su N. B., užlipęs ant pastato stogo ir išimdamas lango stiklą, pasikėsino įsibrauti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę „(duomenys neskelbtini) bei pavogti parduotuvėje buvusias UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias prekes, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Taip pat jis 2015-06-26, apie 16.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Utenos m., matant tuo metu bute buvusiai I. M. nuo stalo atvirai pagrobė S. I. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „(duomenys neskelbtini)“ 260 eurų vertės.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas savo kaltės ir veikos kvalifikavimo neginčija, tačiau prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, byloje tikrina tik bausmės skyrimo klausimus (BPK 320 str. 3 d.).

Nuteistasis A. G. savo skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Apeliantas savo prašymą motyvuoja tuo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiųjų, pažadėjo atlyginti žalą pastariesiems. Skundą nagrinėjantis teismas šiuos nuteistojo argumentus laiko visiškai nepagrįstais ir daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas, parinkdamas apeliantui A. G. bausmės rūšį bei nustatydamas jos trukmę, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes bei tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Analizuojant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad parinkdamas A. G. bausmę teismas, kaip jau nurodyta, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes - padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, jog apeliantas padarė 4 tyčines nusikalstamas veikas – 2 apysunkius nusikaltimus, vieną baudžiamąjį nusižengimą, vieną nesunkų nusikaltimą, į tai, kad vienas iš apysunkių nusikaltimų nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Be to, skirdamas bausmę A. G. teismas atsižvelgė ir į tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą, turi 13 galiojančių administracinių nuobaudų, o duomenų apie jam skirtų baudų sumokėjimą nėra ( 2 t., b. l. 28 – 35).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. G. už padarytas nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas skyrė sankcijose numatytų bausmių vidurkio nesiekiančias bausmes, o jas bendrindamas taikė palankesnį, tai yra dalinį bausmių sudėjimo būdą. Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek subendrintąją A. G. paskirtą bausmę pripažinti aiškiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis nėra jokio teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai apie nuteistojo norą atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą bei pastarųjų nereiškimą jam jokių kitų, išskyrus turtinės žalos atlyginimo, pretenzijų, esminės reikšmės skiriant bausmes neturi.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir jį keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria: