- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-04
- Bylos Nr.
- I-1205-629/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03922-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
A. K. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), po 50 Eur neturtinės žalos už kiekvieną dieną nuo 2016 m. gegužės mėn., kai pareiškėja buvo laikoma viena.
Pareiškėjos nuomone, laikymas vienatvėje yra labai žiaurus ir nežmoniškas elgesys. Pažymėjo, kad žmogus, laikomas kalėjime, ir taip jaučia diskomfortą, nervinę įtampą, o atskyrus nuo kitų, sutrinka ir psichika, bendravimo įgūdžiai. Pasak pareiškėjos, ji laikoma kameroje viena nuo birželio mėn. Pareiškėjos teigimu, ji nepriklauso drausmės grupei, todėl nėra pagrindo jos izoliuoti.
Taip pat paaiškino, jog prašė pareigūnų perkelti į kamerą su kitomis moterimis, kurias sutinka pasivaikščiojimų metu, arba ką nors perkelti į jos kamerą, tačiau pareigūnai į jos kamerą perkėlė romų tautybės moterį, kuri nemokėjo arba nenorėjo bendrauti lietuvių kalba, todėl pareiškėjai buvo baisu būti su ja vienoje patalpoje. Vėliau į jos kamerą buvo perkelta serganti moteris iš gatvės, nuo kurios pareiškėja bijojo užsikrėsti.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, jog jai trūksta bendravimo, todėl ji tapo irzli, užsidariusi savyje, kankina nemiga, nuolatinė baimė dėl sveikatos ir gyvybės, prasidėjo galvos skausmai.
Atsiliepimas
Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 15–18) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėja yra nuteista Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 80 str. 2 d., 129 str. 2 d. 2, 6, 9, 11 p. Bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu, galutinė bausmė – 13 metų laisvės atėmimo. Pirmą kartą pareiškėja į įstaigą atvyko 2015 m. spalio 22 d. ir buvo laikoma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 10 str. nurodytais suimtųjų ir nuteistųjų laikymo atskirai reikalavimais. Pažymėjo, kad nei SVĮ, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) nenumato suimtųjų ar nuteistųjų skirstymo į gyvenamąsias kameras atsižvelgiant į jų tautybę, gyvenamąją vietą, tikėjimą, požiūrius, ligas (išskyrus užkrečiamas ligas). Paaiškino, kad pareiškėja buvo laikoma viena, kadangi tuo metu nebuvo tos pačios kategorijos suimtųjų, kurios galėjo būti laikomos kartu su pareiškėja. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjai buvo aiškinama, kad, atsiradus galimybei, ji bus laikoma kartu su kitomis suimtosiomis, nepažeidžiant laikymo atskirai reikalavimų.
Lukiškių TI-K nuomone, pareiškėja savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Tam tikras suimtųjų / nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjos patirti nepatogumai labiausiai sietini su jos pačios elgesiu, lėmusiu patekimą į laisvės atėmimo vietą, todėl pareiškėjos reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita. Be to, nagrinėjamu atveju nėra būtinų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konsta tu o j a:
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjai atlyginimo. Pasak pareiškėjos, žala kilo dėl jos laikymo kameroje be kitų asmenų.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 2 d. nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o šio straipsnio 3 d. nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Suimtųjų ir nuteistųjų laikymo atskirai reikalavimus nustato SVĮ 10 str., kurio 1 d. nurodyta, jog suimtieji ir nuteistieji uždaromi kamerose laikantis šių izoliavimo reikalavimų ir atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę ir kitas asmenines savybes: 1) vyrai – atskirai nuo moterų; 2) nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų; 3) suimtieji – atskirai nuo nuteistųjų; 4) asmenys, anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes, – atskirai nuo asmenų, anksčiau neatlikusių su laisvės atėmimu susijusių bausmių; 5) suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, anksčiau neatlikę laisvės atėmimo bausmės, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; 6) nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; 7) asmenys, kuriems taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo nuostatos, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; 8) asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; 9) asmenys, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų. Pagal SVĮ 10 str. 2 d. įtariamieji arba kaltinamieji, įtariami arba kaltinami toje pačioje byloje, arba proceso dalyviai toje pačioje byloje laikomi atskirai tik gavus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinį nurodymą. Pagal SVĮ 10 str. 3 d. nuteistieji, palikti tardymo izoliatoriuose atlikti ūkio darbus, laikomi atskirose patalpose.
BVK 70 str. 2 d. nustatyta, kad atskirose pataisos įstaigose arba vieni nuo kitų izoliuoti toje pačioje pataisos įstaigoje turi būti laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai. Pagal BVK 70 str. 3 d. izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmą kartą už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Kaip matyti iš Lukiškių TI-K Kriminalinės žvalgybos skyriaus pažymos (b. l. 20), pareiškėja buvo laikoma viena, kadangi tuo metu nebuvo tos pačios kategorijos suimtųjų, kurios galėjo būti laikomos kartu su pareiškėja. Be to, teismas pažymi, kad pati pareiškėja pripažįsta, jog tam tikrais laikotarpiais ji kameroje buvo laikoma ne viena, be to, pareiškėja turėjo galimybę pabendrauti su kitomis suimtosiomis / nuteistosiomis pasivaikščiojimų metu. Taip pat pažymėtina, jog teisės aktai nenustato pareigos suimtuosius ar nuteistuosius kameroje būtinai laikyti su kitais asmenimis, tuo labiau įvertinant aplinkybę, jog kamerose turi būti užtikrinamas pakankamas gyvenamasis plotas, tenkantis vienam asmeniui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų pareiškėjos atžvilgiu neatliko, taigi nėra vienos iš būtinųjų sąlygų neturtinei žalai atlyginti, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d. ir 133 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjos A. K. skundą atmesti kaip nepagristą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.