Šiaulių apygardos teismo nutartis

2009-09-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-223-332-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-02
Bylos Nr.
1A-223-332-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Raimundas Jurgaitis (pirm.), Irena Ivanovienė, Zigmas Kavaliauskas
Nuteistasis
K. R.
Civilinis ieškovas
D. P.
Advokatai
Lionė Musteikienė
Kategorijos
Kopija

Pranešėjas: Raimundas Jurgaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-223-332/2009

Teisėja: Astra Karpytė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. rugsėjo 2 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teisėjų Irenos Ivanovienės, Zigmo Kavaliausko,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorei Ninai Raugienei,nuteistajam K. R.,gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-04-23 nuosprendžio, kuriuo K. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams.

Iš K. R. nukentėjusiosios civilinės ieškovės D. P. naudai priteista 897 Lt turtinei žalai atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. R. nuteistas už tai, kad 2007-02-02, apie 13:46 val., būdamas Marijampolės pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, nusiųsdamas melagingą SMS pranešimą D. P. – „mama papuolė i beda pasuk i si nr. (duomenys neskelbtini), D. P. paskambinus nurodytu numeriu, prisistatydamas policijos pareigūnu ir suteikdamas jai melagingą informaciją apie tai, kad jos sūnus J. P. yra padaręs nusikalstamą veiką ir yra sulaikytas ir laikomas areštinėje, o norint, kad jis būtų paleistas reikalinga atlyginti padarytą žalą, todėl D. P. nurodydamas pervesti 600 Lt į AB banke (duomenys neskelbtini) esančią V. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nupirkti 3 išankstinio telefoninių pokalbių apmokėjimo paslaugos (duomenys neskelbtini) papildymo kvitus, kai vieno papildymo kvito kaina 99 Lt, bendrai už 297 Lt, ir D. P. įvykdžius nurodymus, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajai D. P. priklausantį turtą – pinigus, viso 897 Lt. Šie K. R. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Šiaulių miesto apylinkės prokuratūra prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-04-23 nuosprendį – už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., padarymą K. R. paskirti terminuotą laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams. Nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos per švelnios bausmės (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 2 p.), ir K. R. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., padarymą skirtina griežtesnė negu straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė. Pažymi, kad apylinkės teismas visiškai nemotyvavo, kokios aplinkybės lėmė teismo sprendimą dėl bausmės dydžio. Skirdamas bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., teismas privalėjo laikytis baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatų – atsižvelgti į Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus, kurie sudaro vieningą bausmės paskirtį, taip pat – į Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus: į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymi, kad, paskirdamas bausmę, teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. įtvirtintą bausmės paskirtį, t.y. galutinį rezultatą, kurį reikia pasiekti, skiriant ir nustatant bausmę: 1 p. – bendrąją prevenciją – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo; 2 p. – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3 p. – atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bausme turi būti sudarytos tokios fizinės sąlygos, kurios užkirstų kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui; 5 p. – turi būti įgyvendintas teisingumo principas – būtinumas užtikrinti kaltininkui tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Šio principo įgyvendinimas susijęs ne tik su kaltininku ar jo padaryta nusikalstama veika, bet reikia atsižvelgti ir į visuomenės interesą, kuris priklauso ne tik nuo moralinių nuostatų, vyraujančių visuomenėje, bet ir nuo kaltininko asmeninių savybių, jo elgesio prieš nusikalstamų veikų padarymą ir po. Pažymi, kad už nusikaltimo padarymą paskyrus pernelyg švelnią bausmę, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti tikslai. Asmenys nesulaikomi nuo nusikalstamų veikų darymo, kai už paplitusias ir pavojingas nusikalstamas veikas, koks šiuo atveju yra laisvės atėmimo vietose esančio nuteistojo telefoninis sukčiavimas, skiriama per švelni bausmė, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaudžiamas neadekvačia veikos pavojingumui bausme. Taip pat pažymi, kad, skiriant per švelnią bausmę, socialiai neįgyvendinamas teisingumo principas, nes bausmė neatitinka kaltininko asmenybės. Nurodo, kad K. R. nesunkų nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia, t.y. jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, siekdamas asmeninės turtinės naudos. Nusikaltimas yra baigtas, nėra nei vienos nuteistojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. K. R. charakterizuojamas neigiamai, praeityje buvo 8 kartus teistas, yra susiklostęs nusikalsti linkęs K. R. elgesio tipas, nes jo elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, t.y., kad nusikaltimą padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, po šio nusikaltimo padarymo, būdamas paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikęs bausmę, yra kaltinamas padaręs kitas nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, rodo, kad jis nelinkęs taisytis, po ankstesnių teistumų išvadų nedaro. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, K. R. savo kaltės nepripažino, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą, sąmoningai klaidino ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus, prokurorą ir teismą, nurodydamas, kad šią nusikalstamą veiką padarė kitas asmuo – nuteistasis S. P.. Pažymi, kad, nors tai laikytina jo teise, tačiau kartu parodo ir jo psichinį ryšį su įvykdyta nusikalstama veika, o būtent tai, kad jis visiškai nesigaili dėl savo veiksmų, jų nevertina neigiamai. K. R. jokiais veiksmais nesistengė sušvelninti padarinių, neatsiprašė nukentėjusiosios, neatlygino pareikšto 897 Lt civilinio ieškinio, nors turėjo galimybę tai padaryti, 2007-09-21 buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietų. Nurodo, kad apylinkės teismas, skirdamas K. R. straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkį atitinkančią laisvės atėmimo bausmę, neįgyvendino Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. įtvirtintos bausmės paskirties – neatsižvelgė į bausmei keliamų tikslų (nubaudimo, teisingumo) įgyvendinimą, neįvertino nusikalstamos veikos padarinių, nukentėjusiosios ir visuomenės interesų bei neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. įtvirtintus bausmės skyrimo pagrindus, t.y., nesivadovaudamas šiomis Lietuvos Respublikos BK bendrosios dalies normomis, paskyrė K. R. per švelnų laisvės atėmimo bausmės dydį.

Teismo posėdyje prokurorė prašė Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis K. R. ir jo gynėja prašė prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas bausmes skiria, vadovaudamasis įstatymu, savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 str., yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Skirdamas nuteistajam K. R. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. – atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, – padarytas nesunkus nusikaltimas, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį – baigtas tyčinis nusikaltimas, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, nuteistojo asmenybę – K. R. teistas, nusikalstamą veiką padarė, neišnykus teistumui už ansktesnius nusikaltimus, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, motyvuotai bei pagrįstai paskyrė nuteistajam 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atitinkančią Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. numatytos sankcijos vidurkį. Kolegija laiko, kad apylinkės teismo paskirta bausmė yra pakankama Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytai bausmės paskirčiai – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, apriboti nuteistajam asmeniui galimybę padaryti naujas nusikalstamas veikas ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – įgyvendinti, jos griežtinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Raimundas JurgaitisTeisėjai Irena IvanovienėZigmas KavaliauskasKopija tikraTeisėjasRaimundas Jurgaitis