- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-20
- Bylos Nr.
- 1S-232-318/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pocienė, Albinas Bielskis, Algimantas Valantinas
- Nuteistasis
- G. B.
Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. B. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria netenkintas Vilniaus pataisos namų direktoriaus teikimas dėl nuteistajam G. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Šiaulių apygardos teismo 1995 m. liepos 25 d. nuosprendžiu G. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 105 straipsnio 2, 5, 8 punktuose, 105 straipsnio 8, 12 punktuose, 18 straipsnio 4 dalyje, 16 straipsnyje ir 105 straipsnio 8, 12 punktuose, 281 straipsnio 1 dalyje, 234 straipsnio 1 dalyje, 241 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas galutine subendrinta bausme – mirties bausme su turto konfiskavimu. Nuosprendis įsiteisėjo 1995 m. lapkričio 11 d.
1.1. G. B. nuteistas už tai, kad: 1) 1993 m. rugpjūčio 27 d. apie 2 val. Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs ir bendrai veikdamas grupėje, įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę ir slapta pagrobė svetimą 6 417,70 Lt vertės turtą; 2) 1993 m. lapkričio 8 d. apie 23 val., būdamas neblaivus, iš anksto susitaręs ir veikdamas grupėje su A. B., turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, pateko į Vaškių namą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl savanaudiškų paskatų tyčia nužudė (brutualiai) V. V. ir D. V. bei užvaldė jiems priklausantį turtą – 21 400 Lt ir 1 500 USD; 3) 1994 m. vasario 26 d. apie 21 val. iš anksto susitaręs ir bendrai veikdamas su S. A., tikslu užvaldyti asmeninį piliečio turtą, dėl savanaudišku paskatų tyčią nužudė taksi vairuotoją A. L. ir užvaldė jam priklausantį turtą – 7 000 Lt vertės automobilį, 1 300 Lt ir 50 USD; 4) 1994 m. kovo 9 d. apie 21 val. organizavo privataus taksi vairuotojo nužudymą, tikslu užvaldyti jo turtą, t. y. dėl savanaudiškų paskatų, veikdamas bendrai su A. B., pasikėsino nužudyti V. F. ir pagrobė jo turtą – 10 000 Lt vertės automobilį ir 50 Lt; 5) 1993 m. spalio mėnesį, Šiaulių r., Kuršėnų m., (duomenys neskelbtini), įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą; 6) 1994 m. vasario mėnesio pradžioje be atitinkamo leidimo, neteisėtai nusipirko šaunamąjį ginklą ir 13 šovinių bei neteisėtai laikė juos savo bute ir nešiojo su savimi; 7) 1993 m. lapkričio 8 d. žinodamas, kad A. B. yra nepilnametis, įtraukė jį į nusikalstamą veiką ir bendrai veikdamas su juo tyčia nužudė V. V. ir D. V..
2. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 1999 m. vasario 9 d. nutartimi G. B. pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 2, 5, 8 punktus, 105 straipsnio 8, 12 punktus, remiantis 42 straipsniu, paskirta mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Kita Šiaulių apygardos teismo 1995 m. liepos 25 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
3. Šiaulių apygardos teismo 2003 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi G. B., nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas Šiaulių apygardos teismo 1995 m. liepos 25 d. nuosprendžiu, perkvalifikuotos į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 9 punktą, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 159 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 3 punktą, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime.
4. Vilniaus apygardos teisme gautas Vilniaus pataisos namų direktoriaus teikimas dėl nuteistajam G. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi netenkino Vilniaus pataisos namų direktoriaus teikimo dėl G. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Šalies argumentai
6. Nuteistasis G. B. skunde prašo skundžiamą Vilniaus apygardos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: tenkinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus teikimą G. B. paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
6.1. Nuteistasis nurodo, kad pripažįsta savo kaltę ir labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Nuo įkalinimo pradžios laikėsi vidaus tvarkos taisyklių, dalyvavo jam skirtose reabilitacijos programose, niekada nuo jų neatsisakė, taip pat 2016 m. rugpjūčio 17 d. jam buvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, niekada nuo tokio vertinimo neatsisakė. Pažymi, kad vienas pirmųjų iš kalinčių sutiko dirbti, kai toks darbas buvo pasiūlytas. Po dešimties kalinimo kalėjime metų turėjo galimybę pasirinkti lengvesnes bausmės atlikimo sąlygas ir likusią bausmės dalį atlikti pataisos namuose, tačiau pasiliko kalėjime dėl galimybės dirbti. Norėjo dirbti ir kuo gerčiau išmokėti teismo iš jo priteistą žalos atlyginimą nukentėjusiesiems. Šiai dienai žalą atlygino visiškai. Pataisos namuose darbo neturi, nes jo nesuteikia administraciją. Per visą kalinimo laiką nebuvo baustas, tik skatintas. Nori išeiti į laisvę ir gyventi dorai bei sąžiningai. Turi šeimą ir nori jais rūpintis, dirbti. Paleistas į laisvę kuriam laikui apsigyventų pas seserį Kuršėnuose, tačiau nori gyventi ir dirbti Vilniuje, kur yra didesnės galimybės rasti gerai apmokamą darbą. Pasižada daugiau nenusikalsti.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
8. Nuteistojo R. B. skundas atmetamas.
9. Išanalizavusi pateiktą bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus bei nuteistojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl R. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, tinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo kodekso nuostatas, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.
10. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167¹ straipsnio 1 dalyje (2019 m. kovo 21 d. įstatymo redakcija) numatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme.
11. Pagal BK 51 straipsnį nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.
12. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Iš šio teisinio reguliavimo seka, kad įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę, įvertinus įstatyme numatytas minėtas aplinkybes, pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme. Tačiau pažymėtina, kad šis BK 51 straipsnyje numatytas institutas nėra išimtinis, taikomas tik nustačius tik itin nepriekaištingą nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimui, sprendžiama vertinant tiek teigiamai, tiek neigiamai pataisos proceso metu nuteistąjį charakterizuojančius duomenis ir jų santykį, nuteistojo elgesio pokyčius per tam tikrą laikotarpį, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir kitus kriterijus.
13. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V.G. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį bei pateikė bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Bausmę vykdanti institucija atliko nuteistojo socialinį tyrimą ir kreipėsi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme (BVK 167¹ straipsnio 1 ir 2 dalys). Taigi nuteistasis E. G. B. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, tačiau vien šio kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
14. Iš teikimo nagrinėjimui teismui pateiktų duomenų matyti, kad 2019 m. birželio 11 d. (prieš Vilniaus pataisos namų teikimo pateikimą) nuteistasis G. B. buvo atlikęs 25 metus 1 mėnesį ir 13 dienų bausmę, iš esmės visą šį laikotarpį atliko kalėjimo sąlygomis (nuteistas perkeltas į pataisos namus, įvykdžius kalėjimo reformą). G. B. neteistas, nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas apkaltinamuoju nuosprendžiu, padarė būdamas 30 metų. Nuteistasis iki bausmės atlikimo buvo įgijęs vidurinį išsilavinimą. Bausmės atlikimo metu G. B. pradėjo dirbti 2003 m. birželio mėn, ir dirba iki šiol, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, sėkmingai užbaigė adaptacijos programą, dalyvauja kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijos ir kitose programose, aktyviai sportuoja ir skaito knygas, žiūri televizijos laidas, sporto rungtynes, domisi socialinėmis temomis, kartais kreipiasi dėl psichologinių konsultacijų, palaiko artimus ryšius su artimaisiais, buvo 15 kartų skatintas (paskutinį kartą – 2017 m. gruodžio 29 d., 2019 m. balandžio 16 d. VĮ „Mūsų amatai“ kreipėsi į Vilniaus pataisos namų direktorių su prašymu nuteistąjį G. B. paskatinti už gerą darbą), nebaustas už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus. Tokios aplinkybės rodo nuteistojo R. B. teigiamus elgesio pokyčius.
15. Sprendžiant dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, vertinamas ne vien tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Kaip minėta, privaloma įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio riziką, duomenis, atskleidžiančius nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, taip pat ir kitų reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, visumą. Būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, taip pat, jog yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.
16. Šiaulių apygardos teismo 1995 m. liepos 25 d. nuosprendžiu G. B. nuteistas už septynis nusikaltimus, iš kurių du kvalifikuoti nužudymai ir pasikėsinimas nužudyti, kiti vagystės įsibrovus į patalpą, nusikalstamu būdu įgyto turto įsigijimas, ginklo ir šovinių įgijimas, laikymas ir nepilnamečio įtraukimas į nusikaltimo padarymą. G. B. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su bendrininku, tyčia, itin žiauriai, dėl savanaudiškų paskatų nužudė tris asmenis. Tokio pobūdžio nusikaltimai rodo ypatingai didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Bylos nagrinėjimo metu G. B. pripažino savo kaltę tik dėl vagysčių, tokios pačios pozicijos laikėsi ir teisiamojo posėdžio metu nagrinėjant pataisos namų direktoriaus teikimą dėl laisvės atėmimo bausmės iki gyvos pakeitimo terminuota laisves atėmimo bausme. Savo skunde Lietuvos apeliaciniam teismui nuteistasis visgi nurodė, kad pripažįsta savo kaltę dėl nusikaltimo ir labai gailisi. Toks nuteistojo požiūris rodo nepakankamą padarytų savo nusikalstamų veiksmų pavojingumo suvokimą. Sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, visos šios aplinkybės yra reikšmingos.
17. Byloje esančioje 2019 m. birželio 14 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 52-139, surašytoje atlikus vertinimą pagal OASys metodiką, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra 66 balas, kuri pagal nustatytą lentelę yra vidutinė (vidutinė nusikalstamo elgesio rizika yra nuo 41 iki 99 balų). Taigi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu dar sudaro gan aukštas dinaminių balų skaičius. Socialinio tyrimo išvadoje nurodomi ir nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – G. B. savo kaltę pripažino dalinai tik dėl vagystės, dėl nužudymo ir pasikėsinimo nužudyti savo kaltę neigia; G. B. yra būdingas smurtinis elgesys apsvaigus nuo alkoholio; bendras atskirų teisės pažeidimų, už kuriuos pažeidėjas nuteistas teismo nuosprendžiu skaičius (7 nusikalstamos veikos); dalis nusikaltimų padaryti bendrininkų grupe, taip pat ir veikiant kartu su nepilnamečiu asmeniu; gyvenamosios vietos neturėjimas, galima bedarbystė po paleidimo, lengvai pasiduodantis kriminalinių kompanionų įtakai. Taip pat nuteistasis turi emocinių problemų bei žemą toleranciją frustracijai, stebimas nuolatinis nerimas, būdingas pesimizmas, prastai susitvarko su patiriama įtampa, ypač žemos savivertės, graužia save dėl patirties klaidų, savitvardos problemos išlikusios, nors ir nepasireiškia agresyvus elgesys. Skundo nagrinėjimui pateikti baudžiamosios bylos bei nuteistojo asmens bylos duomenys nepatvirtina nuteistojo teiginių, jog šie kriminogeniniai veiksniai nustatyti nepagrįstai.
18. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, svarstydamas pataisos namų administracijos teikimą, atsižvelgė į nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tačiau pagrįstai sprendė, kad šiuo metu dar nėra pagrindo jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Aplinkybės, kad šiuo metu nuteistasis gailisi dėl padaryto nusikaltimo, smerkia savo poelgį, atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą, yra svarbios, tačiau nesudaro pagrindo tenkinti pataisos namų administracijos teikimą.
19. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį nes šiuo metu aptartų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, jog, pakeitus G. B. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, bus pasiekti bausmės tikslai. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti ar keisti skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo G. B. skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.