Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-270-159/2010

Teisėja Giedrė Seselskytė Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3; 75.8; 75.9; 44.2.4.2; 121.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

2010 m. birželio 15 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant ieškovui J. B., jo atstovei advokatei T. B., atsakovei J. B., jos atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui, viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. B. ir atsakovės J. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3948-613/2009 pagal ieškovo J. B. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei J. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovės J. B. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, 10 000 Lt neturtinės žalos ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2006-06-27 ieškovui J. B. AB SEB Vilniaus bankas suteikė 150 000 Lt kreditą būsto adresu, (duomenys neskelbtini), įsigijimui. AB SEB Vilniaus bankas būsto kreditavimo sutartį sudarė tik su J. B., sutuoktinė J. B. su kredito sutartimi buvo tik supažindinta. Pagal 2006-07-30 pirkimo–pardavimo sutartį nusipirko butą, adresu (duomenys neskelbtini) ir Nekilnojamojo turto registre įrašytas buto savininku. Ginčo butas, adresu (duomenys neskelbtini), įgytas iš ieškovo iki santuokos su atsakove sutaupytų lėšų. Tą faktą patvirtina pažymos iš banko ir apie gautą darbo uždarbį, AB SEB Vilniaus bankui 150 000 Lt kreditas padengtas pardavus 2006-10-23 J. B. asmeninės nuosavybės teisė pagal 2001-10-22 dovanojimo sutartį priklausiusį butą, adresu (duomenys neskelbtini). Gauti už parduotą butą pinigai buvo pervesti į ieškovo paskolinę sąskaitą AB SEB Vilniaus banke Nr. (duomenys neskelbtini), iš jų buvo grąžintas bankui kreditas už ginčo butą, adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre padarytas įrašas yra prima facie įrodymas, jame įregistruotas juridinis faktas gali būti nuginčijamas pagal CPK 197 str. 2 d. nustatytas įrodymų leistinumo taisykles. Preziumuojama, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovo J. B. nuosavybė ir neįtrauktinas į dalytiną turtą, atsakovė privalėtų ginčyti jo asmeninės nuosavybės teisę į ginčo butą (t. 1, b. l. 120–122).

Padalyti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą: atsakovei J. B. priteisti: 800 Lt vertės miegamąją lovą, 800 Lt vertės virtuvinę sekciją, 400 Lt vertės koridoriaus spintą, 1 000 Lt vertės skalbimo mašiną, 350 Lt vertės siuvimo mašiną, 1 000 Lt vertės kompiuterį su priedais, 200 Lt vertės virtuvinį kombainą, 700 Lt vertės dujinę viryklę „Aviston“, 40 Lt vertės virtuvės šviestuvą, 1 000 Lt vertės garintuvą, 70 Lt vertės užuolaidas, 800 Lt vertės salono sekciją, iš viso turto už 7 160 Lt. Ieškovui J. B. priteisti: 2 000 Lt vertės dvigulę lovą, 600 Lt vertės virtuvinį kampą, 200 Lt vertės miegamojo spintą, 300 Lt vertės šaldytuvą, 100 Lt vertės batų dėžę, 790 Lt vertės televizorių „SONY“, 20 Lt vertės miegamojo šviestuvą, 400 Lt vertės muzikinį centrą, 200 Lt vertės elektrinę viryklę, 80 Lt vertės spintą, 50 Lt vertės garintuvą, 40 Lt vertės skalbinių dėžę, 200 Lt vertės užuolaidas, 90 Lt vertės balkono spinteles, 6 000 Lt vertės automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso turto už 11 070 Lt.

Priteisti iš ieškovo atsakovei 3 910 Lt kompensaciją už ieškovui atitenkančią didesnę kilnojamųjų daiktų dalį; iš ieškovo atsakovei nuo 2008-12-16 priteisti po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis atsakovės J. B. išlaikymui ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės.

Ieškovas dėl santuokos iširimo kaltina atsakovę dėl nesugyvenamo charakterio, provokuojamų konfliktų bei įtarimų dėl santuokinės neištikimybės. Atsakovės manymu, jų santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes jis neatlieka sutuoktinio pareigų – neišlaiko šeimos ir ja apskritai nesirūpina, žiauriai elgiasi su ja, vartoja fizinę bei psichologinę prievartą. Dėl ieškovo neteisėtų veiksmų atsakovė ne kartą kreipėsi į policiją, su ieškovu buvo vesti profilaktiniai pokalbiai. Ieškovas yra abejingas jai, nesuinteresuotas išsaugoti šeiminių santykių, terorizuoja bei vartoja prieš atsakovę fizinę jėgą, todėl santuoka nutrauktina dėl ieškovo kaltės. Nuo bendro gyvenimo su ieškovu atsakovė patyrė tik neigiamas emocijas, dvasinę skriaudą, dėl psichologinių traumų daugybę kartų kreipėsi į medikus. Nuo jų bendro gyvenimo kentėjo ne tik atsakovė, bet ir jos sūnus, kuris labai išgyveno dėl kilusių konfliktų. Jų šeiminis gyvenimas dėl ieškovo J. B. netinkamo elgesio tapo neįmanomas, ieškovas nesirūpina šeima, kartu jie nebegyvena jau daugiau nei dvejus metus, prašo teismo nutraukti santuoką. Atsakovės J. B. žiniomis, ieškovas šiuo metu gyvena su kita moterimi. Prieš santuokos nutraukimo bylos iškėlimą teisme ieškovas dažnai nenakvodavo namuose, išeidavo savaitgaliais, teigdamas, jog susirado antrą darbą. Bendravimo su sugyventine faktas įrodo, kad ieškovas buvo atsakovei neištikimas.

Nutraukus J. B. ir J. B. santuoką dėl ieškovo kaltės, prašo teismo priteisti iš ieškovo 10 000 Lt neturtinės žalos, pasireiškiančios emociniu skausmu dėl amoralių atsakovo veiksmų, nes CK 3.70 str. 2 d. suteikia sutuoktiniui teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo.

Dėl nekilnojamojo turto padalijimo.

Gyvenant kartu su ieškovu, nusprendė įsigyti didesnį butą. Kartu rinko pinigus butui, adresu (duomenys neskelbtini), nusipirkti – panaudojo ne tik asmenines lėšas, susijusias su darbo santykiais, bet ir iš bendradarbių skolintus pinigus. Ieškovo sprendimu, atsakovei neprieštaraujant, buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sandoris 2001-09-24 buvo įformintas ieškovo motinos – J. B. – vardu, kad ieškovo buvusioji sutuoktinė S. B. nereikštų pretenzijų į naujai perkamą butą ir kad jis nebūtų dalijamas kaip santuokoje įgytas turtas. Su tokiu ieškovo sprendimu sutiko, žinojo, kad ieškovo motina neturi lėšų butui Klaipėda, pirkti. J. B. gyvena kaime, jokių darbinių pajamų ir santaupų neturėjo. 2001-10-22 J. B. ginčo butą padovanojo savo sūnui ieškovui J. B. Tokiu būdu butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įteisintas J. B. asmenine nuosavybe. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, turėtų būti pripažinta, jog butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atsakovės ir ieškovo J. B. bendroji dalinė nuosavybė, nes buvo įgytas iš jų bendrų lėšų, gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį.

2006-06-27 su AB SEB Vilniaus banku buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 0450618011108-56, pagal ją buvo suteiktas 150 000 Lt kreditas buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui. Hipotekos lakšte įkeičiamo buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkais nurodyti J. B. ir J. B. Buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2006-06-30 ieškovo J. B. ir atsakovės J. B. santuokos metu ir priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. 2006-06-30 sudarytos buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties 2.1.1. punkte nurodyta, kad buto pardavėjui prieš sutarties sudarymą sumokėta 80 000 Lt, tai neatitinka ieškovo ieškinyje nurodyto teiginio, jog pradinį įnašą buto pardavėjui J. B. sumokėjo iš savo asmeninių santaupų, atsakovė savo lėšomis taip pat prisidėjo prie ginčo buto įsigijimo.

Ginčo butas buvo įgytas santuokos metu visos šeimos poreikiams tenkinti. Byloje buvo pateikti įrodymai dėl asmeninių ieškovo J. B. lėšų panaudojimo, tačiau nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių ieškovo valią įsigyti nekilnojamąjį turtą asmeninėn nuosavybėn. Viešajame registre ginčo butas neįregistruotas ieškovo asmenine nuosavybė, todėl nėra pagrindo tenkinti J. B. reikalavimo dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo jo asmenine nuosavybe. Dėl šių priežasčių, butas adresu (duomenys neskelbtini), pripažintinas bendrąja jungtine ieškovo ir atsakovės nuosavybe. Asmeninių lėšų panaudojimas minimo buto įsigijimui gali būti pagrindu ieškovui reikalauti kompensacijos, tačiau negali būti pagrindu pripažinti santuokoje įgytą turtą asmenine ieškovo nuosavybe. Registruojant turtą Nekilnojamojo turto registre, ieškovas galėjo reikalauti kad Viešajame registre būtų padarytas įrašas, jog butas adresu, (duomenys neskelbtini), būtų įregistruotas jo asmenine nuosavybe.

Pagal VĮ Registrų centro duomenis buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė yra 292 000 Lt. Teismas pripažinęs, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nutraukdamas santuoką bei vadovaudamasis CK 3.117 str., turėjo nustatyti, kad atsakovei ir ieškovui nuosavybės teise priklauso po 1/2 idealiųjų buto, adresu (duomenys neskelbtini), 146 000 Lt vertės dalių. Atsakovė turi neįgalų sūnų, negali su juo kartu gyventi viename kambaryje, todėl prašo teismo nustatyti naudojimosi ginčo butu tvarką pagal jos pageidavimą.

Dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo būdo.

Nesutinka su ieškovo pasiūlytu kilnojamųjų daiktų padalijimu ir kompensacijos dydžiu. Ieškovas neįtraukė į dalytiną turtą kitų kilnojamųjų daiktų, įgytų santuokoje, jų vertė yra mažesnė, nes neatsižvelgta į daiktų nusidėvėjimą. Priešieškinyje nurodytus kilnojamuosius daiktus prašo padalyti pagal jos pasiūlytą padalijimo būdą. Santuokoje nupirkta vaiko lova bei vaiko rašomasis stalas po santuokos nutraukimo nedalijami, nes pagal CK 3.120 str. daiktai, skirti nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, neįtraukiami į dalytiną turtą, perduodami nepriteisiant kompensacijos tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritorinis skyrius 2008-12-08 nustatė, kad atsakovės J. B. darbingumo lygis yra 40 proc. Ji dėl ligos yra neįgali, neturi darbo bei kitų lėšų, iš kurių galėtų pragyventi, jai dar nepaskirta šalpos pensija. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Socialinės paramos skyriaus gauna išmoką už invalido vaiko slaugą bei šalpos pensiją neįgaliam vaikui (t. 2, b. l. 91–94).

Nutraukė santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 564), tarp J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) neišskiriant nei vieno sutuoktinio kaltės. Po santuokos nutraukimo atsakovei paliko santuokinę pavardę – B. Santuokoje įgytą sutuoktinių turtą po santuokos nutraukimo padalijo tokiu būdu: butą, adresu (duomenys neskelbtini) pripažino ieškovo J. B. asmenine nuosavybe; atsakovei J. B. iš ieškovo J. B. priteisė 40 000 Lt piniginę kompensaciją.

Padalijo kilnojamąjį turtą. Atsakovei J. B. priteisė: 800 Lt vertės miegamąją lovą, 800 Lt vertės virtuvinę sekciją, 400 Lt vertės koridoriaus spintą, 1 000 Lt vertės skalbimo mašiną, 350 Lt vertės siuvimo mašiną, 1 000 Lt vertės kompiuterį su priedais, 200 Lt vertės virtuvinį kombainą, 700 Lt vertės dujinę viryklę „Aviston“, 40 Lt vertės virtuvės šviestuvą, 1 000 Lt vertės garintuvą, 70 Lt vertės užuolaidas, 800 Lt vertės salono sekciją, iš viso turto už 7 160 Lt.

Ieškovui J. B. priteisė: 2 000 Lt vertės dvigulę lovą, 600 Lt vertės virtuvinį kampą, 200 Lt vertės miegamojo spintą, 300 Lt vertės šaldytuvą, 100 Lt vertės batų dėžę, 790 Lt vertės televizorių „SONY“, 20 Lt vertės miegamojo šviestuvą, 400 Lt vertės muzikinį centrą, 200 Lt vertės elektrinę viryklę, 80 Lt vertės spintą, 50 Lt vertės garintuvą, 40 Lt vertės skalbinių dėžę, 200 Lt vertės užuolaidas, 90 Lt vertės balkono spinteles, 1 090 Lt vertės automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso turto už 6 160 Lt.

Iš ieškovo J. B. atsakovei J. B. priteisė išlaikymą periodinėmis išmokomis po 130 Lt kas mėnesį nuo 2008-12-16.

Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė.

Iš pateiktų įrodymų, ieškovo ir atsakovės paaiškinimų nustatė, kad šeimoje kildavo konfliktai, kurie baigdavosi smurtu, konfliktai kildavo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kurių iniciatoriai būdavo abu sutuoktiniai. Nustatęs tokias aplinkybes padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl atsakovei iš ieškovo nepriteisė 10 000 Lt neturtinės žalos (CPK 178 str.).

Iš bylos medžiagos nustatė, kad 2001-10-22 sutartimi ieškovo motina J. B. savo sūnui J. B. dovanojo vieno kambario butą, adresu (duomenys neskelbtini). 2006-06-27 J. B. su AB SEB Vilniaus banku sudarė kredito sutartį buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui ir gavo 150 000 Lt kreditą, 2006-06-30 J. B. sudarė minimo buto pirkimo sutartį. 2006-10-23 sutartimi J. B. pardavė butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir 148 000 Lt buvo pervesti į J. B. sąskaitą, esančią AB SEB Vilniaus banke. Iš Hipotekos lakšto bei priedo nustatė, kad skolinis įsipareigojimas pagal 2006-06-27 kredito sutartį įvykdytas iki galo 2006-12-28. Remdamasis paminėtais rašytiniais įrodymais butą, adresu (duomenys neskelbtini), pripažino ieškovo J. B. asmenine nuosavybe, nes 150 000 Lt kreditas sugrąžintas iš asmeninių J. B. lėšų, gautų pardavus vieno kambario butą, adresu (duomenys neskelbtini), kurį J. B. dovanojo J. B..

Padarė išvadą, kad pagal 2006-06-30 pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjo J. B. 80 000 Lt prieš sutarties sudarymą buvo sumokėti iš bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe turimų lėšų, ieškovui J. B. nepateikus teismui jokių įrodymų apie savo turėtas santaupas, todėl atsakovei J. B. iš ieškovo J. B. priteisė 40 000 Lt piniginę kompensaciją.

Konstatavo, kad kilnojamieji daiktai – baldai, buitinė technika ir kt. yra šalių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kilnojamuosius daiktus padalijo pagal atsakovės J. B. priešieškinyje nurodytą jų padalijimo būdą, nes ieškovas sutiko su tokiu pasiūlytu kilnojamųjų daiktų padalijimo būdu. Vadovaudamasis Kelių transporto priemonės vertinimo pažyma nustatė, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 1 090 Lt, priešingai nei nurodyta atsakovės patikslintame priešieškinyje – 6 000 Lt. Ieškovui priteisė 6 160 Lt vertės kilnojamąjį turtą, tačiau sumažėjus priteistino turto vertei, iš ieškovo nepriteisė 1 910 Lt kompensacijos už ieškovui atitekusią didesnę kilnojamųjų daiktų dalį.

Iš bylos duomenų nustatė, kad atsakovė yra nedarbinga, jos gaunamas pajamas sudaro 512 Lt šalpos pensija už vaiko slaugą. Jos turimą nekilnojamąjį turtą, kurį sudaro bendrabučio tipo kambarys , nelaikė pakankamu turtu ar pajamomis save išlaikyti. Įvertinęs, kad atsakovė J. B. yra nedarbinga ir gauna tik socialines išmokas, jų neužtenka pragyvenimui, ieškovas gauna darbo užmokestį, todėl iš ieškovo atsakovei priteisė išlaikymą periodinėmis išmokomis po 130 Lt kas mėnesį nuo 2008-12-16.

Atsakovei po santuokos nutraukimo paliko santuokinę pavardę – „B.“. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Proporcingai tenkintiems ir atmestiems reikalavimams tarp šalių paskirstė bylinėjimosi išlaidas, šalis paliko prie patirtų bylinėjimosi išlaidų ( t. 3, b. l. 14–18).

Dėl santuokos iširimo dėl atsakovės J. B. kaltės.

Apelianto J. B. manymu byloje nesurinkta įrodymų patvirtinančių, kad jis vartojo prieš atsakovę fizinį ir moralinį smurtą. Jis teisme netvirtino, kad atsakovė buvo jam neištikima, tačiau įrodinėjo, kad atsakovė elgėsi ne taip kaip jos vietoje turėtų elgtis šeimos ryšius saugojantis asmuo. Ji dažnai nenakvodavo namuose, dažnai jam nepranešusi išvykdavo pagyventi pas tetą, ar pas kitus asmenis. Toks sutuoktinių santykių šalies elgesys tikrai nestiprina santuokos, tačiau ją ardo.

Apeliantui pareiškus teisme ieškinį, psichologinį spaudimą pradėjo daryti atsakovė, nes pradėjo dažniau kurstyti konfliktus, todėl jis negalėjo ramiai pailsėti namuose. 2008-01-13 Policijos komisariate gauti jų pareiškimai dėl konflikto namuose. Jis nurodė, kad J. B. tyčia jo akivaizdoje bute rūke, nors dar santuokos metu buvo susitarta to nedaryti. 2008-02-05 policijos pareigūnai įspėjo J. B. dėl netinkamo elgesio. 2008-02-03 buvo priverstas parašyti į policijos įstaigą pareiškimą, kad J. B. bute pradėjo jį necenzūriniais žodžiais įžeidinėti, klykė, kaukė. 2008-02-04 pareiškimą į policiją dėl incidento namuose parašė J. B. Dėl netinkamo elgesio buvo abu įspėti.

2008-02-12 eilinį kartą J. B. išprovokavo konfliktą ir muštynes – sudavė jam per veidą su šlepete, nagais norėjo sužaloti veidą, gindamasis nuo jos užpuolimo, sugriebė ją už rankos, nuo savęs nustūmė. J. B. irgi parašė pareiškimą į policiją. Dėl netinkamo elgesio buvo abu įspėti.

2008-02-19 kreipėsi į policiją dėl įprastinio J. B. išprovokuoto konflikto. Jo metu atsakovė nagais apibraižė rankas, krūtinę, po to, paėmusi keptuvę, norėjo suduoti jam į galvą, tačiau jis suspėjo apsisaugoti ranka, į ją ir pataikė smūgis. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyrius apeliantui J. B. nustatė nežymų sveikatos sutrikdymą. Policijos pareigūnai siūlė jam kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Tą pačią dieną J. B. irgi kreipėsi į Policijos komisariatą su pareiškimu dėl konflikto namuose, tačiau jokių įrodymų apie jai padarytus sveikatos sutrikdymus nepateikė. Apelianto manymu, dėl kiekvieno ieškovės pareiškimo ir nurodytų faktų byloje pateikti jo priešiniai pareiškimai su atsakovės kaltę patvirtinančiais faktais, todėl negalima nustatyti jo kaltės. Ilgą laiką J. B. stengėsi ramiai gyventi kartu su atsakove, išlaikė ne tik ją, bet ir jos sūnų, nes atsakovė santuokos metu nedirbo, neturėjo jokių pajamų, išskyrus 300–400 Lt per mėnesį vaikui mokamą minimalią pašalpą. Vaiko tėvas vaiko neišlaikė. Teismas patikėjo jo paaiškinimu, kad jis išlaikė ne tik atsakovę, bet ir jos vaiką, atsakovė kalta dėl santuokos iširimo. Tačiau teismas nustatė ne tik atsakovės, bet ir apelianto J. B. kaltę. Teisme apklaustas liudytojas J. Ž. patvirtino, kad atsakovė elgėsi nelojaliai, kurstė konfliktus, nepranešdavo ieškovui apie išvykimą kelioms dienoms iš namų. Jos elgesys buvo netoleruotinas, nes tokiu elgesiu ji nevykdė pareigos morališkai palaikyti sutuoktinį, priešingai, siekė atitolinti ir pabloginti santuokinius ryšius. Apelianto manymu, santuoka turi būti nutraukta dėl J. B. kaltės.

Dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo.

Sutinka, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), pripažintas asmenine J. B. nuosavybe, tačiau mano, kad butas buvo ir yra asmeninė nuosavybė, jo pripažinti asmenine nuosavybe nereikėjo. Teismas teisingai nustatė, kad ginčo butas buvo įsigytas už 230 000 Lt, 80 000 Lt buvo sumokėti grynaisiais, 150 000 Lt buvo sumokėti iš banko paskolos, paskola buvo padengta pardavus apeliantui J. B. asmeninės nuosavybės teise turėtą iki santuokos sudarymo butą, adresu (duomenys neskelbtini). Nesutinka, kad neįrodytas 80 000 Lt asmeninių lėšų panaudojimas perkant butą, adresu (duomenys neskelbtini). 80 000 Lt, sumokėti grynaisiais prieš sutarties sudarymą, sudarė tik 34 proc. buto vertės. Iki santuokos sudarymo – 2003-07-22 – savo asmeninėje banko sąskaitoje turėjo 10 961 Lt ir grynaisiais pinigais buvo sutaupęs apie 100 000 Lt (36 000 JAV dolerių). Teismui pateikė tokius paaiškinimus patvirtinančius įrodymus – banko pažymą apie sąskaitos likutį iki 2003-07-22 santuokos sudarymo bei pažymas apie gautą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 1999 m. iki 2003 m. Pateikti įrodymai yra leistini ir patvirtina jo nurodytus faktus. Minėtų įrodymų atsakovė nepaneigė, patvirtino, kad J. B. iki santuokos sudarymo minėjo, kad turi didelių santaupų. Atsakovės J. B. paaiškinimai apie jo, t. y. apelianto J. B., iki santuokos su atsakove sudarymo sutaupytus 36 000 JAV dolerių, byloje yra taip pat įrodymas, nes atsakovė pirmą kartą nagrinėjant bylą teisme posėdyje paaiškino, kad pati jokių santaupų neturėjo, apeliantas pradėjęs su ja gyventi, aiškino, kad yra susitaupęs 36 000 JAV dolerių. Dėl to apeliantas J. B. sudarė notarinį pirkimo–pardavimo sandorį ir vienas tapo buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininku. Neginčijama, kad 150 000 Lt buvo pervesti į paskolinę sąskaitą, pardavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ginčo buto vertė yra 174 000 Lt. Teismui nepripažinus J. B. investuotų į ginčo butą grynųjų asmeninių pinigų, atsakovei priklausytų tik 12 000 Lt kompensacija, nes skirtumą sudaro 24 000 Lt (174 000 Lt – 150 000 Lt), tačiau atsakovei apskritai nepriklauso jokia kompensacija už butą.

Dėl J. B. priteisto išlaikymo.

Apelianto manymu, santuoka nutrauktina dėl atsakovės J. B. kaltės, todėl ji neturi teisės į išlaikymą; jos turimas turtas ir gaunamos pajamos yra pakankami save išlaikyti. Pirmosios instancijos teisme minėjo, kad J. B. gauna 509 Lt pensiją ir 152 Lt šalpos pensiją per mėnesį už vaiko invalido slaugą. Apeliantui žinoma, kad šią vasarą atsakovė dirbo ir gavo pajamų. Išeitų, kad atsakovė yra darbinga ir pati gali gauti pajamų. Jos pajamų pakanka save išlaikyti, jos pajamos, esant jos norui, o ne jos galimybėms, gali viršyti minimalią mėnesinę algą. J. B. nustatytas tik dalinis nedarbingumas, ji gali dirbti, dėl šios priežasties jai išlaikymas nepriteistinas.

Atsakovė J. B. 2009-10-06 padavė apeliacinį skundą. Juo prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-7 sprendimo dalis, kuriomis iš dalies tenkintas ieškinys ir priešieškinis. Patenkinti patikslintą priešieškinį, ieškovo J. B. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės; priteisti iš ieškovo J. B. atsakovės J. B. naudai 10 000 Lt neturtinės žalos; pripažinti butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), J. B. ir J. B. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kurioje šalių dalys yra lygios; nustatyti tokią ginčo butu naudojimosi tvarką: J. B. naudosis kambariais, buto plane pažymėtais indeksais 10-5 ir 10-6; J. B. naudosis kambariu, buto plane pažymėtu indeksu 10-8, kitos patalpos: koridorius (10-1), virtuvė (10-7), vonia (10-3), tualetas (10-2), sandėlis (10-4) yra bendro naudojimo patalpos; priteisti iš ieškovo J. B. atsakovei J. B. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 800 Lt kas mėnesį nuo 2008-12-16 ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Nesutinka su teismo sprendime padarytomis išvadomis dėl abiejų sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, mano, kad tik J. B. kaltas dėl santuokos iširimo. Ieškovas teigė, kad jam kilo įtarimų dėl atsakovės neištikimybės, tačiau J. B. vartojo prieš ją psichologinį bei fizinį smurtą, nesirūpino šeimos poreikiais. Teismas sprendimu pripažino, kad ieškovo teiginiai dėl atsakovės neištikimybės yra bendro pobūdžio, deklaratyvūs ir neįrodyti. Su tokia teismo išvada apeliantė sutinka.

Visais atvejais smurtą pradėdavo vartoti J. B., J. B. stengėsi apsiginti. J. B. nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju J. B. sveikata sutrikdyta J. B. ginantis. Visuose minėtuose pareiškimuose nurodyta, kad ieškovas prieš atsakovę vartojo psichologinį smurtą, žemino ją. 2008-02-20 išrašytame siuntime gydytis įrodoma, kad pablogėjusios J. B. sveikatos būsenos priežastis – konfliktinės situacijos namuose. Teismui pateikti dokumentai, jog J. B. nuo 2008-12-08 iki 2009-12-07 nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, diagnozės kodas pagal TLK-10 F33.3 (pasikartojantis depresinis sutrikimas, tokios depresijos epizodas su psichozės simptomais). Viena iš pagrindinių šios ligos priežasčių – nuolatinis J. B. dvasinis, socialinis žlugdymas, fizinės prievartos vartojimas, kurie tęsėsi daugelį metų ir dėl kurių kaltas ieškovas J. B.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismui pripažinus, jog santuoka iširo dėl ieškovo J. B. kaltės, kad jis žiauriai elgėsi su atsakove, vartojo psichinę ir fizinę prievartą, kad galbūt tai sukėlė ligą atsakovei, nesirūpino šeima ir buvo neištikimas, būtų pagrindas tenkinti atsakovės J. B. reikalavimą dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl nekilnojamojo turto padalijimo.

Nesutinka su teismo sprendime nurodytais teiginiais, remiantis kuriais butas, adresu (duomenys neskelbtini), pripažintas ieškovo J. B. asmenine nuosavybe. Teigia, kad ginčo butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių ieškovo ir atsakovės nuosavybė, kurioje J. B. ir J. B. dalys yra lygios. Ieškovas su atsakove kartu pradėjo gyventi atsakovei priklausančiame bendrabučio kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), nenutraukęs santuokos su pirmąja žmona S. B. Santuokos nutraukimo byloje jie dalijo jiems priklausantį turtą. Nusprendus įsigyti didesnį butą, ieškovo J. B. sprendimu buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sandoris buvo įformintas jo motinos J. B. vardu, kad buvusi sutuoktinė S. B. negalėtų perkamo buto padalyti kaip santuokoje įgyto turto. Butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo nupirktas, panaudojus ne tik abiejų asmenines lėšas, lėšas, susijusias su darbo santykiais, bet ir iš bendradarbių skolintus pinigus. Atsakovė sutiko su tokiu ieškovo J. B. sprendimu, nors žinojo, kad ieškovo motina neturi lėšų butui Klaipėdoje pirkti. Ieškovo motina J. B., nepraėjus net mėnesiui po buto pirkimo, padovanojo nupirktą butą savo sūnui ieškovui J. B., tokiu būdu įteisino butą, adresu (duomenys neskelbtini), J. B. asmenine nuosavybe. 2006-06-27 su AB SEB Vilniaus banku buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 0450618011108-56, pagal ją ieškovui ir atsakovei suteiktas 150 000 Lt kreditas buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui. Kreditas bankui grąžintas iš jų bendrų lėšų – skola buvo visiškai grąžinta 2006-12-28, šešis mėnesius bankui buvo mokamos įmokos iš atsakovės ir ieškovo bendrų lėšų. Kredito sutarties įvykdymui įkeistas įgytas turtas, hipotekos lakšte įkeičiamo daikto – buto, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiais nurodyti ieškovas J. B. ir atsakovė J. B.. Vykdant 2006-06-30 sudarytos buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties 2.1.1. punkte nurodytą sąlygą, 80 000 Lt suma buto pardavėjui sumokėta prieš sutarties sudarymą. Nors ieškovas ieškinyje nurodė, kad pradinį 80 000 Lt dydžio įnašą buto pardavėjui jis sumokėjo iš savo santaupų, tai neatitinka tikrovės. Atsakovė savo lėšomis taip pat prisidėjo prie šio buto įsigijimo. CK 3.88 str. 1 d. 1 p. nustato, kad turtas, įgytas santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Esant tokiai prezumpcijai, faktas, kad 2006-06-30 pirkimo–pardavimo sutartyje pirkėju nurodytas tik J. B., neturi reikšmės, nes J. B. ir J. B. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo nutartis sudaryta šalims gyvenant santuokoje. Kadangi dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), galioja CK 3.88 str. 1 d. 1 p. nustatyta prezumpcija, ieškovas privalėjo šią prezumpciją paneigti, tačiau ieškovas nustatytos prezumpcijos nepaneigė.

Dėl asmeninių lėšų panaudojimo.

CK 3.89 str. nustato, koks turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinių nuosavybe. CK 3.89 str. 1 d. 7 p. nustato, kad asmeniniu sutuoktinio turtu pripažįstamas turtas, įgytas už asmenines sutuoktinio lėšas, tačiau ta pati teisės norma nustato ir papildomą sąlygą turto pripažinimui asmenine nuosavybe – turto įgijimo metu privalo būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Ieškovas CK 3.89 str. 1 d. 7 p. nurodytos sąlygos neįrodė, todėl turtas, iš dalies apmokėtas ieškovo asmeninėmis lėšomis, nepripažintinas asmenine J. B. nuosavybe. Byloje buvo pateikti įrodymai dėl asmeninių ieškovo J. B. lėšų panaudojimo, tačiau nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių ieškovo valią įsigyti nekilnojamąjį turtą tik jo asmeninėn nuosavybėn. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad asmeninių lėšų panaudojimas įgyti bendram sutuoktinių turtui yra reikšmingas faktas, į kurį atsižvelgiama, kai bendrą daiktą sutuoktiniai dalija. Jis gali būti vienas iš pagrindų reikalauti priteisti kompensaciją pagal CK 3.98 str. 2 d., bet ne pagrindas pakeisti nuosavybės teisės formą ar bendrosios nuosavybės teisės rūšį, nesant duomenų, kad asmeninės lėšos būtent tokiu tikslu buvo naudojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1081/2003), tačiau teismas sprendime, remdamasis asmeninių lėšų panaudojimo faktu, pakeitė nuosavybės formą ir santuokos metu įgytą turtą nepagrįstai pripažino J. B. asmenine nuosavybe. Teismas privalėjo pripažinti ginčo butą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalyti šią nuosavybę ir nustatyti naudojimosi butu tvarką, ir tik ieškovui reikalaujant, priteisti iš atsakovės kompensaciją dėl asmeninių ieškovo lėšų panaudojimo, tačiau ieškovas kompensacijos nereikalavo.

Dėl nekilnojamojo turto registracijos ieškovo vardu.

Teismui buvo pateikta: J. B. ir J. B. santuokos liudijimas, jame nurodyta, kad ieškovo ir atsakovės santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Šis oficialus dokumentas pagrindžia CK 3.88 str. nustatytos prezumpcijos taikymą, kadangi buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta po santuokos sudarymo – 2006-06-30; notaro patvirtinto hipotekos lakšto kopija, šiame oficialiame dokumente nurodyta, kad įkeičiamo daikto, buto, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai yra J. B. ir J. B., kad įkeičiamas daiktas priklauso J. B. ir J. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Šią informaciją savo parašu patvirtino ir jos neginčijo ieškovas J. B.. Jeigu ieškovas J. B. būtų siekęs įgyti butą, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise, jis jau ruošiant nekilnojamojo turto hipotekos lakštą, galėjo reikalauti, kad buto savininku būtų nurodytas jis, ir hipotekos lakšte nenurodyti savo sutuoktinės bendraturte. Tokie ieškovo veiksmai įrodo, kad nebuvo ieškovo valios įgyti nekilnojamąjį turtą asmeninėn nuosavybėn.

Teismas, nutraukdamas atsakovės ir ieškovo santuoką bei vadovaudamasis CK 3.117 str. nuostatomis, turėjo nustatyti, jog atsakovei ir ieškovui nuosavybės teise priklauso po 1/2 buto, adresu, (duomenys neskelbtini), idealiąją nuosavybės teisės dalį, kuri kiekviena verta po 87 000 Lt remiantis pateiktoje UAB „Aidila“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta buto verte – 174 000 Lt.

Atsakovė turi neįgalų sūnų, ji negalėtų su juo kartu gyventi viename kambaryje, todėl teismo prašo nustatyti naudojimosi butu, adresu (duomenys neskelbtini), tvarką – atsakovė su sūnumi naudojasi kambariais, buto plane pažymėtais indeksais 10-5 ir 10-6, J. B. naudojasi kambariu, buto plane pažymėtu indeksu 10–8, kitos patalpos: koridorius (10-1), virtuvė (10-7), vonia (10-3), tualetas (10-2), sandėlis (10-4) yra bendro naudojimo patalpos.

Dėl priteisto išlaikymo dydžio.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, pagal analogiją taikytina CK 6.461 str. 2 d., pagal ją išlaikymo iki gyvos galvos atveju vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Analogijos taikymas šiuo atveju grindžiamas CK 6.439 str. 2 d., kur numatyta, kad pareigą mokėti rentą gali nustatyti įstatymas arba teismas. Tokiais atvejais rentos mokėjimui atitinkamai taikomos LR CK VI knygos XXVI skyriaus normos (t. 3, b. l. 26–29).

Ieškovas J. B. 2009-11-17 pateikė atsiliepimą į atsakovės J. B. apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą, jo apeliacinį skundą patenkinti. Teigia, kad nei prieš atsakovę, nei prieš jos vaiką smurto nevartojo, nesutinka, kad jo elgesys buvo J. B. sveikatos pablogėjimo priežastimi. Į bylą pateikė įrodymus – asmens sveikatos knygelę, joje iki jų santuokos sudarymo yra įrašai apie atsakovės nerimą, emocinius sutrikimus. Atsakovės sveikatą pablogino santuokos nutraukimas su pirmu sutuoktiniu, nes santuoka buvo nutraukta ne geruoju, atsakovės nuolatiniai konfliktai ir išgyvenimai dėl jos vaiko ir vaiko tėvo bendravimo, nes vaiko tėvas buvo nuteistas. Priešingai, jis, J. B., nukentėjo dėl nuolatinių atsakovės keliamų konfliktų. Atsakovei buvo ištikimas, sugyventinių neturėjo ir neturi. Priešingai, iš bendrų pažįstamų sužinojo, kad galbūt atsakovė arba laukiasi, arba turėjo sveikatos problemų dėl nutraukto nėštumo.

Nesutinka su atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais dėl nekilnojamojo turto padalijimo. Vieno kambario butą, adresu (duomenys neskelbtini), pirko J. B. motina iš jai priklausančių lėšų, minimą butą motina padovanojo jam. Buto pirkimo–pardavimo ir dovanojimo sandoriai nenuginčyti ir yra galiojantys. Atsakovės paaiškinimai nenuoseklūs. Pirmosios instancijos teisme ji patvirtino, kad J. B. iki santuokos sudarymo minėjo, kad turi didelių santaupų, apeliaciniame skunde teigia, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pirktas iš J. B. ir skolintų iš draugų lėšų.

Pagal 2006-06-27 sutartį AB SEB Vilniaus bankas kreditą suteikė tik J. B., kreditas sugrąžintas, pardavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas 2007-01-30 nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-25/2007) nurodė, kad esant sutuoktinių turto bendrumo prezumpcijai, CK 3.88 str. 3 d. nustatytas reikalavimas, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Šio teisinio reglamentavimo ypatumas yra tas, kad tam, kad viešame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, būtinas bent vienas iš nurodytų įrašų: 1) turto įregistravimas abiejų sutuoktinių vardu; 2) kai turtas įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, registre turi būti nurodyta, kad tai yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Išeitų, kad vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus pripažįstamas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Įrašas Nekilnojamojo turto registre yra prima facie įrodymas, jame įregistruotas juridinis faktas gali būti nuginčijamas pagal CPK 197 str. 2 d. nustatytas įrodymų leistinumo taisykles.

Akivaizdu ir neginčijama, kad 150 000 Lt buvo pervesta į paskolinę sąskaitą, pardavus J. B. asmenine nuosavybės teise priklausiusį butą. Dėl likusių 80 000 Lt, kurie sudarė tik 34 proc. buto vertės, yra ginčas, tačiau į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad minimi pinigai irgi buvo asmeniniai J. B. pinigai. Tokių įrodymų atsakovė nepaneigė. Atsakovės teigimu, prieš ją buvo vartojamas fizinis ir psichologinis smurtas, todėl nepaaiškinamas ir nesuprantamas atsakovės J. B. noras gyventi su juo tame pačiame bute.

Nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl išlaikymo J. B. priteisimo bei su atsakovės reikalavimu padidinti išlaikymą. CK 3.70 str. nustato, kad jeigu santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai sutuoktinis, kaltas dėl santuokos iširimo, praranda tas teises, kurias įstatymai ar vedybų sutartis suteikia išsituokusiam asmeniui, įskaitant teisę į išlaikymą. Mano, kad santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės, todėl ji neturi teisės į išlaikymą. J. B. turimas turtas ir gaunamos pajamos yra pakankami save išlaikyti: ji gauna 509 Lt pensiją ir 152 Lt per mėnesį šalpos pensiją už vaiko invalido slaugą. J. B. nustatytas tik dalinis nedarbingumas, todėl ją laikyti nedarbinga negalima. Teismas neteisingai sprendimu priteisė išlaikymą už praėjusį laikotarpį ir išlaikymą priteisė neterminuotai, nors atsakovei neįgalumas nustatytas iki 2009-12-07. Išlaikymas gali būti priteisiamas tik sutuoktiniui, kurio nedarbingumas atsirado iki gyvenimo skyrium pradžios, todėl dėl šių priežasčių jai negali būti priteistas išlaikymas (t. 3, b. l. 36–39).

Atsakovė J. B. 2009-11-18 pateikė atsiliepimą į ieškovo J. B. apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo patenkinti J. B. apeliacinį skundą, J. B. apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritorinis skyrius 2008-12-08 nustatė, jog atsakovės J. B. darbingumo lygis yra tik 40 proc., jos nedarbingumas – 60 proc. Mano, kad atsakovė turi teisę į išlaikymą ne tik tai daliai, kuriai yra nustatytas nedarbingumas, bet ir tai daliai, kuriai ji darbinga. Nesutinka su ieškovo J. B. apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kad J. B. pati sukūrė savo sunkią materialinę padėtį savo kaltais veiksmais, pati nenorėjo dirbti, neprisidėjo prie šeimos turto gausinimo bei tyčia kenkė šeimos interesams, nes J. B. nenorėjo, kad J. B. dirbtų ir turėtų savo asmeninių lėšų ir tikrai žmonos neskatino būti savarankiška. Priešingai, engdamas ir niekindamas žmoną, jis sumažino jos pasitikėjimą savimi, sukėlė jai sunkią sveikatos būklę, dėl to jai buvo nustatytas dalinis nedarbingumas ir taip sumažėjo jos galimybės įsidarbinti.

Esant sudėtingai situacijai darbo rinkoje, darbą sunku susirasti ir visiškai sveikam žmogui, ieškovas savo veiksmais visiškai eliminavo atsakovės galimybę dirbti, todėl nesuprantami jo argumentai, jog atsakovė gali užsidirbti, bet nenori. Nors J. B. nustatytas 40 proc. darbingumas, tačiau jai praktiškai neįmanoma susirasti tokio pobūdžio darbo, kuris atitiktų jos galimybes dirbti. Atsakovei nustatyta sunki ne fizinė, bet psichinė būklė, todėl jai sunku prisitaikyti prie sudėtingesnių darbo sąlygų.

Sutinka, kad įstatyme pažodžiui neparašyta, nuo kurio momento gali būti priteisiamas išlaikymas sutuoktiniui, tačiau teismas pagrįstai iš J. B. J. B. nuo 2008-12-16 priteisė išlaikymą J. B. neterminuotai. Pagal CK 3.72 str. 11 d., jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, tai, iš esmės pasikeitus šio straipsnio 5 dalyje numatytoms aplinkybėms, bet kuris iš buvusių sutuoktinių gali reikalauti padidinti ar sumažinti išlaikymo dydį ar apskritai nutraukti išlaikymo mokėjimą (t. 3, b. l. 40–41).

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo J. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovės J. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nustatyta, kad J. B. ir J. B. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 564 (t. 1, b. l. 7). Iš santuokos šalys vaikų neturi.

1. Dėl ieškovo J. B. apeliacinio skundo reikalavimo nutraukti santuoką dėl atsakovės J. B. kaltės ir dėl atsakovės J. B. apeliacinio skundo reikalavimo nutraukti santuoką dėl ieškovo J. B. kaltės.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ieškovas J. B., prašydamas nutraukti santuoką dėl atsakovės J. B. kaltės, nurodė, jog pirmosios instancijos teisme jis netvirtino, kad atsakovė jam neištikima, tačiau įrodinėjo, jog atsakovė elgėsi ne taip kaip jos vietoje turėtų elgtis šeimos ryšius saugantis asmuo; dažnai nenakvodavo namuose, dažnai jam nepranešusi išvykdavo pagyventi pas tetą ar pas kitus asmenis ir kad toks sutuoktinių santykių šalies elgesys tikrai nestiprina santuokos, tačiau ją ardo. Apeliantui J. B. pareiškus teisme ieškinį, psichologinį spaudimą pradėjo daryti atsakovė, nes pradėjo dažniau kurstyti konfliktus, todėl jis negalėjo ramiai pailsėti namuose.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad atsakovė J. B., prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo J. B. kaltės, nurodė, kad ieškovui kilo įtarimų dėl atsakovės ištikimybės, ieškovas J. B. vartojo prieš ją psichologinį bei fizinį smurtą, tyčiojosi iš jos, nesirūpino šeimos poreikiais.

Apelianto J. B. teigimu, byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, kad jis vartojo prieš atsakovę fizinį ir psichologinį smurtą.

Apeliantės J. B. teigimu, teismui buvo pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas prieš atsakovę vartojo psichologinį ir fizinį smurtą. Visais atvejais smurtą pradėdavo vartoti J. B., J. B. stengėsi tik apsiginti.

Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad tiek J. B., prašydamas nutraukti santuoką dėl J. B. kaltės, tiek J. B., prašydama nutraukti santuoką dėl J. B. kaltės, vienas kito kaltę dėl santuokos iširimo grindžia tais pačiais į bylą pateiktais įrodymais; ieškovas teigdamas, kad pateikti įrodymai yra atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo patvirtinantys įrodymai; atsakovė – teigdama, kad pateikti įrodymai yra ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo patvirtinantys įrodymai ir kad konfliktinės situacijos namuose buvo pablogėjusios J. B. būsenos priežastis. Viena pagrindinių šios ligos priežasčių – nuolatinis J. B. dvasinis, socialinis žlugdymas, fizinės prievartos vartojimas, kurie tęsėsi daugelį metų ir dėl to kaltas ieškovas J. B. Apeliantės teigimu, teismas vertindamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, neįvertino pateiktų įrodymų ir padarė klaidingas išvadas.

Nustatyta, kad J. B. į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo kreipėsi 2007-12-29 ir nurodė, kad jo ir atsakovės šeima faktiškai iširo, nes daugiau kaip metus laiko nebeveda bendrai ūkio, nebegyvena kaip vyras ir žmona (t. 1, b. l. 3–5). Nustatyta, kad J. B. ieškinio dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo bei jo priedų kopijos atsakovei J. B. buvo įteiktos 2008-01-10 (t. 1, b. l. 40).

Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo 2007-12-29 teismui pateiktą ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo, 2008-01-10 atsakovės J. B. minimo ieškinio bei jo priedų kopijų gavimo faktus, Klaipėdos miesto 3-iojo Policijos komisariato, Klaipėdos miesto 3-iojo Policijos komisariato Viešosios policijos nuovados pranešimus ir kitus dokumentus, Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialistų išvadas Nr. G 471/08(03), Nr. G 423/08(03), išrašą iš medicininių dokumentų, taip pat įvertinusi tuos faktus, kad iki ieškovo ieškinio teismui padavimo dienos atsakovė nesikreipė policiją dėl ieškovo žiauraus elgesio su ja, jos terorizavimo, fizinės prievartos vartojimo daugelį metų, remdamasi tikimybių pusiausvyros principu, daro išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog laikotarpiu nuo 2008-01-13 iki 2008-02-20 tarp šalių kilusių konfliktų priežastimis buvo ieškovo atsakovei teisme iškelta santuokos nutraukimo bei turto padalijimo byla, nes tikėtina ir įrodinėti nereikia, kad tokios bylos sutuoktiniams sukelia neigiamas emocijas, padidina didesnę konfliktų, neapykantos, vienas kito žeminimo tikimybę (t. 1, b. l. 98–107, 138–142, t. 2, b. l. 4–12).

AB „Baltijos“ laivų statyklos pažymos (t. 1, b. l. 93–98) įrodo, kad ieškovas J. B. nuo santuokos su atsakove sudarymo turėjo nuolatinį darbą ir per metus uždirbdavo 39 923,76 Lt, 30 381 Lt, 26 513,34 Lt ir t. t. (t.1, b. l. 93–96), atsakovė J. B. santuokos su ieškovu metu gaudavo per metus po 4 944 Lt, 4 374 Lt, 4 028 Lt, 3 808 Lt, 3 522,14 Lt ir t. t. šalpos pensiją vaikui invalidui iki 16 metų ir už vaiko invalido slaugą (t. 1, b. l. 64–71).

Esant tokiems įrodymams bei aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad konfliktai kildavo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kad konfliktų iniciatoriai buvo abu sutuoktiniai, todėl pagrįstai pripažino, kad jų santuoka iširo dėl jų abiejų kaltės (CK 3. 61 str. 2 d.).

Tiek ieškovo J. B., tiek atsakovės J. B. apeliaciniuose skunduose nurodytais teiginiais ir motyvais nėra pagrindo patenkinti jų apeliacinių skundų ir pripažinti, kad šalių santuoka iširo tik dėl atsakovės J. B. kaltės, nes bylos nustatytoms aplinkybėms negali būti pritaikytos CK 3.60 str. 2 d. nuostatos. Nėra pagrindo pripažinti, kad šalių santuoka iširo tik dėl ieškovo J. B. kaltės, nes bylos nustatytoms aplinkybėms negali būti pritaikytos CK 3.60 str. 3 d. nuostatos – ieškovas šeimos nepaliko, neįrodyti jo žiauraus elgesio su sutuoktine ir jo neištikimybės faktai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria J. B. ir J. B. santuoka nutraukta neišskiriant nė vieno sutuoktinio kaltės, paliktina nepakeista, patikslinant tą sprendimo dalį, nes bylą nagrinėjęs teismas sprendimo motyvuose pripažinęs abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad šalių santuoka nutraukta neišskiriant nė vieno sutuoktinio kaltės, todėl teismo sprendimo rezoliucinė dalis patikslintina, pripažįstant, kad J. B. ir J. B. santuoka yra nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

2. Dėl atsakovės J. B. apeliacinio skundo reikalavimo priteisti jai iš ieškovo J. B. 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Iš atsakovės J. B. apeliacinio skundo turinio išeitų, kad būtų pagrindas tenkinti atsakovės J. B. reikalavimą dėl 10 000 Lt neturtinės žalos priteisimo iš ieškovo J. B., jeigu J. B. teismo sprendimu būtų pripažintas kaltu dėl jų santuokos iširimo, t. y. būtų nustatytas jo žiaurus elgesys, nesirūpinimas šeima, neištikimybė, psichinės ir fizinės prievartos vartojimas, galbūt sukėlęs atsakovei ligą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė J. B. priešieškinio reikalavimą dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš ieškovo J. B., nes bylą nagrinėjęs teismas pripažino, jog abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iširimo, todėl nė vienas iš jų neturi teisės reikalauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (CK 3. 70 str. 3 d.).

Nenustačius ieškovo J. B. kaltės dėl santuokos iširimo, nėra pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas J. B. priešieškinio reikalavimas dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš ieškovo J. B., todėl minėta teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p. ).

3–4. Dėl ieškovo J. B. apeliacinio skundo reikalavimo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-07 sprendimo dalį dėl 40 000 Lt piniginės kompensacijos J. B. priteisimo, reikalavimo atmesti priteistą 40 000 Lt piniginę kompensaciją; dėl atsakovės J. B. apeliacinio skundo reikalavimų: 1) pripažinti butą, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), J. B. ir J. B. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatyti šalių lygias dalis; 2) nustatyti naudojimosi ginčo butu tvarką; 3) atmesti ieškovo J. B. reikalavimą dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo asmenine nuosavybe.

J. B. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 3.117 str. nuostatomis, nutraukdamas atsakovės ir ieškovo santuoką, turėjo pagrindą 174 000 Lt vertės butą, adresu (duomenys neskelbtini), įvertintą pagal UAB „Aidila“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalyti šią nuosavybę, šalims nustatyti idealiąsias nuosavybės teisės dalis ginčo bute, t. y.87 000 Lt vertės po 1/2 ginčo buto dalį, ir nustatyti naudojimosi ginčo butu tvarką, kaip nurodyta patikslintame priešieškinyje.

J. B. apeliaciniame skunde suformuluotus reikalavimus grindžia tokiais faktais ir aplinkybėmis: 1) teismui pateiktas J. B. ir J. B. santuokos liudijimas patvirtina jų (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką; 2) 2006-06-30 buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta po santuokos sudarymo; 3) ir atsakovės J. B. ir ieškovo J. B. asmeninėmis lėšomis, lėšomis gautomis iš darbo santykių, iš bendradarbių pasiskolintais pinigais 2001-09-24 įsigytas šeimai didesnis butas, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovo J. B. sprendimu, sutikus atsakovei, įformintas ieškovo motinos J. B. vardu, kad pirmoji J. B. sutuoktinė S. B. negalėtų pretenduoti į minimą butą, kaip santuokoje įgytą turtą; 4) 2001-10-22 J. B. minimą butą padovanojo sūnui J. B., tokiu būdu butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įteisintas J. B. asmenine nuosavybe; 5) vykdant 2006-06-30 sudarytos buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties 2.1.1. punkte nustatytą sąlygą, 80 000 Lt suma buto pardavėjui sumokėta prieš sutarties sudarymą. Atsakovė savo lėšomis taip pat prisidėjo prie ginčo buto įsigijimo. Ieškovo ieškinyje nurodyta aplinkybė, kad 80 000 Lt pradinį įnašą buto pardavėjui sumokėjo iš savo santaupų, neatitinka tikrovės; 6) ieškovas J. B. neįrodė, kad buvo aiškiai išreiškęs savo valią, iš dalies sumokėjęs buto kainą asmeninėmis lėšomis, ginčo butą įsigyti asmeninėn nuosavybėn, kaip nustatyta CK 3.89 str. 1 d. 7 p.; 7) pagal 2006-06-27 sutartį Nr. 0450618011108-56 AB SEB Vilniaus bankas 150 000 Lt kreditą suteikė ir ieškovui, ir atsakovei buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui; 8) kredito sutarties įvykdymui hipotekos lakšte įkeičiamo daikto – buto, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai nurodyti ieškovas J. B. ir atsakovė J. B.; 9) kreditas AB SEB Vilniaus bankui grąžintas iš bendrų lėšų – 2006-12-28; šešis mėnesius bankui buvo mokamos įmokos iš santuokinių lėšų; 10) Nekilnojamojo turto registre butas, adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotas ieškovo J. B. vardu, tačiau Nekilnojamojo turto registre nepadarytas įrašas, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso tik J. B. asmeninės nuosavybės teise, nors ieškovas turėjo teisė reikalauti padaryti tokį įrašą ir hipotekos lakšte nenurodyti savo sutuoktinės J. B. ginčo buto bendraturte.

Ieškovas J. B. apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendime esančiu nurodymu, kad jis neįrodė 80 000 Lt savo asmeninių lėšų panaudojimo, perkant butą, adresu (duomenys neskelbtini). Tokį nesutikimą grindžia tokiais faktais ir aplinkybėms: 1) iki santuokos sudarymo su atsakove – 2003-07-22 – savo asmeninėje banko sąskaitoje turėjo 10 961 Lt, šiam faktui patvirtinti teismui pateikė patvirtinančius įrodymus – banko pažymą apie sąskaitos likutį iki 2003-07-22 santuokos sudarymo bei pažymas apie gautą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 1999 m. iki 2003; iki santuokos sudarymo ir grynaisais pinigais buvo sutaupęs apie 100 000 Lt (36 000 JAV dolerių); 2) atsakovė nepaneigė, tačiau patvirtino, kad J. B. iki santuokos su ja sudarymo minėjo, kad turi didelių santaupų. Atsakovė pirmą kartą bylą nagrinėjant teisme posėdyje paaiškino, kad pati jokių santaupų neturėjo, apeliantas pradėjęs su ja gyventi, aiškino, kad yra susitaupęs 36 000 JAV dolerių; 3) Nekilnojamojo turto registre butas, adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotas J. B. vardu, nepadarytas įrašas, kad butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; 4) neginčijama, kad 150 000 Lt buvo pervesta į paskolinę sąskaitą, pardavus asmenine nuosavybės teise priklausiusį butą, adresu (duomenys neskelbtini); 5) šiuo metu ginčo buto vertė yra 174 000 Lt. Byloje kilo ginčas dėl jo prieš buto pirkimo–pardavimo sandorio sudarymą pardavėjui sumokėtų 80 000 Lt, sudariusių 34 proc. buto vertės, todėl jeigu nebūtų įrodytas jo asmeninių lėšų panaudojimas, kompensacija apskaičiuotina kitokiu būdu ir atsakovei priklausytų 12 000 Lt kompensacija, tačiau atsakovei apskritai nepriklauso jokia kompensacija už butą.

Nagrinėjamos bylos atveju ginčo butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgytas po šalių santuokos sudarymo – 2006-06-30, sutuoktinio – ieškovo J. B. vardu ir jo vardu minimas ginčo butas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (t. 1. b. l. 18). CK 3.88 str. 1 d. 1 p. nustato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija įvertinusi tiek atsakovės J. B., tiek ieškovo J. B. apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus dėl ginčo buto pripažinimo asmenine ieškovo J. B. nuosavybe, dėl ginčo buto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dėl naudojimosi tvarkos butu nustatymo ir dėl nepagrįstai iš ieškovo atsakovei priteistos 40 000 Lt piniginės kompensacijos konstatuoja, kad teisiškai reikšmingi yra tokie faktai, paneigiantys santuokos metu J. B. vardu ir jo vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruoto ginčo buto, adresu (duomenys neskelbtini), įgijimą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir patvirtinantys ginčo buto įsigijimą J. B. asmenine nuosavybės teise, būtent: 1) 2001-10-22 sutartimi ieškovo motina J. B. savo sūnui J. B. padovanojo vieno kambario butą, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1. b. l. 33); 2) pagal 2006-06-27 kredito sutartį Nr. 0450618011108-56 AB SEB Vilniaus bankas J. B. suteikė 150 000 Lt tikslinį kreditą, buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui, sutartimi nustatyta kredito grąžinimo data – 2046-06-26 (t. 1, b. l. 14–15); 3) 2006-07-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrius įregistravo hipoteką, ja skolininkas J. B. įkeitė kreditoriui AB SEB Vilniaus bankui 254 000 Lt vertės butą, adresu (duomenys neskelbtini), užtikrinti 2006-06-27 kreditavimo sutartimi suteiktos 150 000 Lt prievolės įvykdymą; 4) hipotekos lakšte įkeičiamo turto bendraturčiais nurodyti ir ieškovas J. B., ir atsakovė J. B. (t. 1, b. l. 27–28), tačiau prievolę AB SEB Vilniaus bankui įvykdė tik vienas ieškovas J. B., nes jis 150 000 Lt kreditą sugrąžino iš savo asmeninių lėšų, gautų pardavus vieno kambario butą, adresu (duomenys neskelbtini), kurį jam padovanojo motina J. B.. Nors apeliantė J. B. apeliaciniame skunde ir teigia, kad vieno kambario butas, adresu (duomenys neskelbtini), įgytas iš jos ir J. B. bendrų lėšų, tačiau neginčijo 2001-10-22 dovanojimo sutarties, kuria J. B. savo sūnui J. B. padovanojo butą, adresu (duomenys neskelbtini).

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo butą, adresu (duomenys neskelbtini), pripažino asmenine ieškovo J. B. nuosavybe (CK 3.89 str. 1 d. 1 p., 7 p.). Teisėjų kolegija mano, kad 2006-06-27 kredito sutartyje ir 2006-07-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus hipotekos lakšte padaryti įrašai, kad J. B. ir J. B. bendraskoliai ir bendraturčiai, negali būti pagrindu pripažinti ginčo butą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tokie įrašai kredito sutartyje ir hipotekos lakšte galėtų būti teisiškai reikšmingi, bendraskoliams nevykdant skolinių įsipareigojimų, tačiau šiuo atveju AB SEB Vilniaus bankui 150 000 Lt kreditą prieš terminą sugrąžino tik ieškovas J. B. iš savo asmeninių lėšų (t. 1, b. l. 14–16, 2–28).

Nustatyta, kad 2006-06-30 Klaipėdos miesto 2-asis notarų biuras patvirtino sutartį, kuria G. G. už 230 000 Lt J. B. pardavė butą, adresu (duomenys neskelbtini). Minimos sutarties 2. 1.1 punktu sutarties šalys susitarė, kad 80 000 Lt pirkėjas pardavėjui sumokėjo prieš sutarties sudarymą (t. 1, b. l. 30–31).

Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad santuokos sudarymo dieną AB banke „Hansabankas“ J. B. sąskaitoje buvo grynųjų pinigų – 10 961 Lt (t. 1, b. l. 92), jis turėjo nuolatinį darbą ir gaudavo atlyginimą (t. 1, b. l. 93–97), nuosekliai aiškino, kad turėjo susitaupęs apie 36 000 JAV dolerių. Pagal CPK 182 str. nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (CPK 187 str.). Šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą. Neginčijamai nustatyta, kad atsakovė J. B. pripažino, jog ieškovas jai aiškino turintis sutaupęs 36 000 JAV dolerių (100 000 Lt).

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad ieškovas J. B. nepateikė teismui jokių įrodymų apie savo turėtas santaupas ir kad įrodymų nepateikimas buvo pagrindas atsakovei iš ieškovo priteisti 40 000 Lt piniginę kompensaciją. Teisėjų kolegijai yra pagrindas padaryti priešingą išvadą, kad atsakovei pripažinus ieškovo ikisantuokinių lėšų – 36 000 JAV dolerių – sutaupymo ir turėjimo faktą, ir konstatuoti, kad pagal 2006-06-30 buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjas J. B. pardavėjui G. G. 80 000 Lt prieš sutarties sudarymą sumokėjo savo asmeninėmis ikisantuokinėmis lėšomis. Atsižvelgus į išdėstytus motyvus, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovei J. B. iš ieškovo J. B. priteista 40 000 Lt piniginė kompensacija, panaikintina, nes 40 000 Lt piniginės kompensacijos priteisimo faktas prieštarauja bylą nagrinėjusio teismo sprendime padarytai išvadai dėl asmeninės J. B. nuosavybės teisės į butą, adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo faktui (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Teisėjų kolegijos manymu, teisiškai yra reikšmingas ir tas faktas, kad Hipotekos lakšte yra padarytas įrašas, kad J. B. turi nepilnametį vaiką ir kad įkeičiamas ginčo butas, adresu (duomenys neskelbtini), nėra šeimos turtas (t. 1, b. l. 27–28). Taip pat teisiškai reikšmingas ir tas faktas, kad 2008-02-20 atsakovė J. B. su nepilnamečiu sūnumi, jai priklausančiais asmeniniais daiktais ir kai kuriais ginčijamu teismo sprendimu priteistais kilnojamaisiais daiktais išsikėlė iš ginčo buto į jai asmeninės nuosavybės teisę priklausantį būstą, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 59–60), todėl jos reikalavimas padalyti ginčo butą ir nustatyti jai su nepilnamečiu vaiku naudojimosi ginčo butu, kuris nėra šeimos turtas, tvarką yra neteisėtas ir nepagrįstas.

5-6. Dėl ieškovo J. B. apeliacinio skundo reikalavimo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-7 sprendimą dalį, kuria iš jo atsakovei priteistas išlaikymas ir dėl atsakovės J. B. apeliacinio skundo reikalavimo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-7 sprendimą dalį ir patenkinti jos patikslintą priešieškinio reikalavimą dėl 800 Lt išlaikymo periodinėmis išmokomis kas mėnesį iš atsakovo priteisimo.

Apelianto J. B. teigimu, santuoka nutrauktina dėl atsakovės J. B. kaltės, todėl ji neturi teisės į išlaikymą; jos turimas turtas ir gaunamos pajamos yra pakankami save išlaikyti, nes J. B. gauna 509 Lt pensiją ir 152 Lt šalpos pensiją per mėnesį už vaiko invalido slaugą Atsakovei nedarbingumas buvo nustatytas tuo metu, kai jie ilgą laiko tarpą kartu nebegyveno, jai nustatytas tik dalinis nedarbingumas, todėl jos laikyti nedarbinga negalima, ir dėl šios priežasties jai negali būti priteistas išlaikymas. Teismas neteisingai priteisė išlaikymą už praėjusį laikotarpį ir neterminuotai, nors atsakovei neįgalumas nustatytas tik iki 2009-12-07. Išlaikymo sutuoktiniui priteisimui pagal analogiją turėtų būti taikomas CK 3.127 str. 2 d. ir išlaikymas galėtų būti priteistas tik sutuoktiniui, kurio nedarbingumas atsirado iki gyvenimo skyrium pradžios.

Apeliantės J. B. teigimu, teismo sprendimu jai priteistas iš atsakovo išlaikymas yra per mažas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritorinis skyrius 2008-12-08 nustatė, kad jos darbingumo lygis yra tik 40 proc. Ji neįgali dėl ligos, neturi darbo bei neturi kitų lėšų, iš kurių galėtų pragyventi, atsakovei reikalinga ieškovo, kaip buvusio sutuoktinio, materialinė pagalba, todėl jai turėtų būti priteistas iš atsakovo išlaikymas po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Teisėjų kolegija įvertinusi tiek ieškovo J. B. apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, kuriais prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl iš jo atsakovei priteisto po 130 Lt kas mėnesį išlaikymo dydžio periodinėmis išmokomis, tiek atsakovės J. B. apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, kuriais prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir iš atsakovo priteistą išlaikymą jai padidinti po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, sutinka su bylą nagrinėjusio teismo sprendime padarytomis išvadomis, kad atsakovė yra nedarbinga, jos gaunamas pajamas sudaro 661 Lt, jos turimas nekilnojamasis turtas, kurį sudaro bendrabučio tipo kambarys, nėra pakankamas turtas ar pajamos save išlaikyti bei įvertinęs šalių santuokoje pragyventą laiką konstatuoja, kad pagrįstai iš ieškovo atsakovei priteistas 130 Lt išlaikymas (CK 3.72 str. 1 d.), kad padidinti jai priteisto 130 Lt išlaikymo iki 800 Lt nėra pagrindo, nes atsakovei nustatytas tik dalinis nedarbingumas.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms ir ieškovo, ir atsakovės apeliaciniai skundai dėl priteisto išlaikymo atmestini, tačiau patikslintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš ieškovo J. B. atsakovei J. B. priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 130 Lt nuo 2008-12-16, nustatant, kad toks išlaikymas priteistas iki 2010-12-20, nes iš Neįgaliojo pažymėjimo Nr. 0450551 nustatyta, kad J. B. neįgalumas nustatytas iki 2010-12-20 (t. 2, b. l. 60–61, t. 3, b. l. 54).

Kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys paliktinos nepakeistos (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimo dalį, kuria nutraukta santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 564), tarp J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) neišskiriant nė vieno sutuoktinio kaltės, palikti nepakeistą, ją patikslinti ir pripažinti, kad J. B. ir J. B. santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimo dalį, kuria J. B. iš ieškovo J. B. priteista 40 000 Lt piniginė kompensacija, panaikinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovo J. B. atsakovei J. B. priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 130 Lt kas mėnesį nuo 2008-12-16, patikslinti ir nustatyti, kad periodinės išmokos priteistos nuo 2008-12-16 iki 2010-12-20.

Kitas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.