- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-11
- Bylos Nr.
- 1A-424-211-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-02144-2009-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė (pirm.), Arūnas Kisielius, Regina Pocienė
- Nuteistasis
- A. R.
- Advokatai
- Benediktas Paulauskas
- Kategorijos
- 1.17.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.1.8.3Bausmės skyrimas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 56 str.)
- 2.4.6.3.3Jeigu nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str.3 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. nuteistas pagal:
-Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;
-Lietuvos Respublikos BK 258 str. 2 d. 25 paroms arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., 65 str., 1 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos švelnesnę bausmę keičiant į griežtesnę, bausmes apimant, ir A. R. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 10 mėnesių.
Šiuo nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. 3 d. 4 p., panaikinta Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis , kuria A. R. atleistas nuo bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2008-05-23 nuosprendžiu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu, ir A. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, šią bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
A. R. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu : 2009 m. rugpjūčio 13 d., apie 21 val., paimdamas iš asmens, kuriam byla atskirta, striukę, kurios vidinėje kišenėje buvo kastetas, jį įgijo, nešiojosi su savimi, kol 2009 m. rugpjūčio 13 d., apie 21.10 val., prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kastetas buvo paimtas ir perduotas policijai.
Be to, jis 2009 m. rugpjūčio 13 d., apie 21.10 val., prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas su dviem nenustatytais asmenimis, kuriems ikiteisminis tyrimas atskirtas, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, priekabiavo prie nepažįstamų merginų A. S. ir L. S. jas stumdė, įžeidinėjo, o L. S. (nubėgus ieškoti pagalbos, ranka sudavė A. S. į veidą, tuo viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais ir patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. R. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nuosprendį, išteisinti pagal LR BK 258 str., sušvelninti bausmę paskirtą pagal LR BK 284 str. 1 d., bei taikyti LR BK 75 str. nuostatas dėl bausmės vykdymo atidėjimo. Teigia, kad nuosprendis dalyje dėl pripažinimo kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą (neteisėtą nešaunamojo ginklo įgijimą ir nešiojimą) bei bausmės rūšies yra neteisėtas. Lietuvos Respublikos BK 258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Šioje teisės normoje įtvirtintos dvi nusikalstamos veikos: 1) neteisėtas nešaunamojo ginklo įgijimas ir 2) neteisėtas nešaunamojo ginklo nešiojimas. Lietuvos baudžiamosios teisės doktrina ir teismų praktika pripažįsta, kad šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formalioji. Nusižengimas laikomas baigtu nuo nešaunamojo ginklo įgijimo ar nešiojimo pradžios. Teismas nuosprendyje įgijimą apibūdino kaip veiksmus, kuriuos atlikęs asmuo gauna nešaunamąjį ginklą; tai konstatavęs nuosprendyje, teismas nenurodė jokių jo veiksmų, kuriuos jis atliko, kad įgytų nešaunamąjį ginklą. Tokių veiksmų jis neatliko, todėl veikoje dėl neteisėto nešaunamojo ginklo įgijimo nėra nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymių. Neteisėtą nešaunamojo ginklo nešiojimą teismas apibūdino kaip nešaunamojo ginklo turėjimą su savimi. Šios bylos kontekste turėjimas su savimi objektyviai išreiškia daikto priklausymą asmeniui. Svetimo daikto (nešaunamojo ginklo) buvimas arti asmens (jo); daikto (nešaunamojo ginklo) buvimas kitame daikte (striukėje), kuris nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui (Vasilijui), nors tą kitą daiktą ir dėvi asmuo ; jis negali būti traktuojamas kaip turėjimas su savimi, t. y. nešiojimu. Byloje nustatyta, kad tiek striukė, tiek nešaunamasis ginklas nuosavybės teise priklausė Vasilijui, o ne jam. Be to, kad paimtas daiktas (nešaunamasis ginklas) yra kastetas ir priklauso draudžiamų nešioti daiktų kategorijai, nustatyta tik atlikus specialų tyrimą. Tik specialių žinių pagalba buvo galima nustatyti ištirto daikto priklausymą ginklų kategorijai, byloje nėra duomenų, kad jis atliko veiksmus, leidusius teigti, kad galėjo suvokti striukėje, kuri nuosavybės teise priklausė kitam asmeniui, buvusio daikto paskirtį. Teisės doktrina pripažįsta, kad kaltininkas turi suvokti aplinkybes, kurios sudaro nusikalstamos veikos dalyką bei objektyviąją pusę ir nori taip veikti. Norėjimas veikti yra sąmoningas asmens valios nukreipimas nesilaikyti įstatyme numatyto draudimo, kai pažeidimo pavojingumą ir priešingumą teisei lemia veikimas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jo psichinis santykis su veika, dėl kurios jis pripažintas kaltu, pasireikštų tyčine kaltės forma (ši veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia). Pagal Lietuvos Respublikos BK 15 straipsnio 2 dalies l punktą baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.
Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas formaliai ir neteisingai vertino jo prisipažinimą, nuoširdų gailėjimąsi, atsiprašymą nukentėjusiųjų (teismas nepagrįstai šių aplinkybių nevertino kaip atsakomybę lengvinančias aplinkybes), apie jo įsidarbinimą bei kitas aplinkybes, kuriomis grindžiama bausmė - laisvės atėmimas. Šie pažeidimai vertintini kaip esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, nutrūks jo socialiniai ryšiai.
Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Nuteistojo A. R. apeliacinis skundas atmestinas.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nuosprendis iš dalies yra pagrįstas ir teisėtas. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, padarė iš esmės teisingas ir pagrįstas išvadas, kurios atitinka faktines bylos aplinkybes, tačiau nuosprendžio dalis dėl Lietuvos Respublikos BK dalyko-kasteto įgijimo nėra pagrįsta.
Nuteistasis A. R. prašo jį išteisinti pagal LR BK 258 str. 2 d., tačiau tai, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką-neteisėtai nešiojo nešaunamąjį ginklą – kastetą, pagrindžia ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisminio nagrinėjimo metu išsamiai ištirtų, patikrintų, išanalizuotų ir tinkamai įvertintų įrodymų visuma.
LR BK 258 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formalioji. Nusižengimas laikomas baigtu nuo ginklo nešiojimo pradžios, o pasekmės nėra būtinasis veikos požymis.
Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis A. R. iš asmens, kurio asmenybė nėra nustatytas ir kuriam byla išskirta, gavo striukę , kurioje buvo įdėtas kastetas, jis žinojo, kad striukėje yra kastetas, ją vilkėjo iki sulaikymo, kai jo metu kastetas iš jos iškrito. Nuteistasis A. R. patvirtino, kad Vasilijus davė jam apsivilkti savo striukę, kad striukėje yra kastetas jis žinojo, nes prie jo, striukę jam davęs Vasilijus, striukę buvo atsegęs ir rodė ten įdėtą kastetą (1t.b.l.98-99, 2 t., b.l. 37). Liudytojas E. Z. patvirtino, kad sulaikant A. R., grumtynių metu nukrito jo striukė. Tuo metu grįžo pabėgę du vaikinai, vienas iš jų griebė striukę ir iš jos iškrito kastetas. Vaikinas mėgino paimti kastetą, tačiau jis jį atėmė, nes pagalvojo, kad jį ir jo draugą su kastetu gali sužaloti (1 t.,b.l. 37-38, 2 t.,b.l.38-39). Iš įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje 2010-10-01 protokolo matyti, kad nuteistasis A. R. parodė vietą, kur sulaikymo metu nukritus striukei ir Vasilijui ją bandant atimti iš jos iškrito kastetas (1 t., b.l. 111-118).Visi šie įrodymai neginčijamai patvirtina, kad nuteistasis A. R. žinojo apie striukėje, kuria jis vilkėjo, esantį kastetą ir jį nešiojo. Apylinkės teismas tinkamai įvertino šiuos įrodymus ir pagrįstai juos teisiškai įvertino kaip baudžiamąjį nusižengimą , numatytą LR BK 258 str. 2 d. Apelianto teiginys, kad jis neva be specialių žinių negalėjo suprasti, kad striukėje buvęs įrankis priskirtas prie nešaunamųjų ginklų, už ką numatyta baudžiamoji atsakomybė , yra vertintinas kritiškai. Kastetas kaip įrankis yra gana paplitęs jaunuolių tarpe, dėl to specialių žinių dėl jo paskirties, dėl supratimo, kad tai kastetas, apeliacinės instancijos nuomone, nereikia. Tai akivaizdu ir iš nuteistojo A. R. parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, visuose parodymuose jis įrankį, rastą striukėje, kuria jis vilkėjo sulaikymo metu , vadino kastetu , žinojo jo paskirtį. Kastetas kaip įrankis nėra elementarus buitinis įrankis, jis yra skirtas padaryti kūno sužalojimams, tokia jo paskirtis ir nulemia jo priskyrimą prie nešaunamųjų ginklų, o tai yra plačiai žinoma, ką neabejotinai žinojo ir suprato nuteistasis . Vienok, apylinkės teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus dėl nešaunamojo ginklo nešiojimo, nepagrįstai pripažino, kad tokį ginklą nuteistasis įgijo. Iš visų surinktų įrodymų yra nustatyta, kad nuteistasis A. R. striukę, kurioje buvo kastetas, gavo tik laikinai , duomenų, kad joje buvusį kastetą jis įgijo savo nuosavybėn ar ilgesniam disponavimui , byloje nėra. Dėl šių motyvų iš nuteistajam A. R. inkriminuotos veikos, numatytos LR BK 258 str. 2 d., šalintina nešaunamojo ginklo neteisėto įgijimo aplinkybė. Toje dalyje nuosprendis keistinas dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. R. bausmes, priešingai nei teigia apeliantas, bausmės ir jos paskirties principų, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str. nepažeidė.
Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė į nuteistojo A. R. nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnius (padarė 1 nesunkų nusikaltimą ir 1 baudžiamąjį nusižengimą), kaltės formas (veikos tyčinės), apelianto asmenybę apibūdinančius duomenis-anksčiau teistas 2 kartus (už nusikaltimus susijusius su smurto panaudojimu), administracine tvarka baustas, nusikalstamas veikas padarė bausmės , paskirtos už kitas baudžiamąsias veikas, vykdymo atidėjimo metu (1t., b.l.121-131).
Teismas nuosprendyje išsamiai nurodė nuteistojo A. R. bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus, skirdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę atsižvelgė į nuteistojo A. R. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Apylinkės teismas pagrįstai nenustatė, kad nuteistasis A. R. prisipažino padaręs jam inkriminuotas baudžiamąsias veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi . Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, pripažįsta esmines jam inkriminuotų veikų aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nuteistasis A. R. tik formaliai pripažino savo kaltę dėl nusikalstamų veikų, kadangi kaltę bandė versti nukentėjusioms, kaltindamas jas konflikto inicijavimu, jo parodymai apie smūgio sudavimą nukentėjusiajai paneigti kitais įrodymais. Kolegijos nuomone nuteistojo A. R. prisipažinimas nebuvo išreikštas laisva valia, savo noru ir jis nuoširdžiai nesigailėjo, juo jis siekė švelnesnės bausmės už padarytas nusikalstaas veikas. Byloje pagrįstai nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs minėtas aplinkybes, nuteistajam A. R. dėl nusikalstamos veikos pagal BK 284 str. pagrįstai parinko laisvės atėmimo bausmės rūšį.
Nuteistajam A. R. paskirtos bausmės savo trukme nėra per griežtos, nesiekia sankcijoje numatyto bausmės vidurkio, todėl jas švelninti, mažinant jų trukmę, nėra teisinio pagrindo. Apeliacinė instancija, vertindama nuteistojo A. R. nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 258 str. 2d., sumažino jo veiksmų apimtį, tačiau, kolegijos nuomone, bausmė, kuri jam buvo paskirta už šios veikos padarymą, nemažintina, nes ir taip jam už šią veiką buvo paskirta gana švelni bausmė ir ją dar labiau švelninti nėra pagrindo.
Už skundžiamu nuosprendžiu nustaytas nusikalstamas veikas nuteistajam A. R. paskirtos bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu tinkamai, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., 65 str.1 d. 1 p.. Bylos įrodymais yra nustatyta, kad nuteistasis A. R. skundžiamu nuosprendžiu nustatytas veikas padarė per laisvės atėmimo bausmės, paskirtos ankstesniu teismo nuosprendžiu už kitas nusikalstamas veikas, vykdymo atidėjimą, nepasibaigus atidėjimo terminui, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas, panaikinęs teismo nutartį, kuria jis buvo atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės., paskirtos ankstesniu nuosprendžiu, atlikimo, vadovaudamasis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. nuostatomis, dalinio sudėjimo būdu subendrino abi bausmes, tiek paskirtą skundžiamu teismo nuosprendžiu, tiek ankstesniu teismo nuosprendžiu. Nustatyta galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės trukmė atitinka LR BK 64 str. reikalavimus, todėl mažinti subendrintos laisvės atėmimo bausmės trukmę nėra pagrindo.
Nuteistojo A. R. argumentas taikyti LR BK 75 str. nuostatas taip pat nepagrįstas. Pagal BK 75 straipsnį, nustatantį bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Šis straipsnis nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo asmenims, kurie turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę. Jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų veikų pobūdžiu, asmenybe šioje byloje nenustatyta. Apeliantas skunde nurodo jog, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, nutrūks jo socialiniai ryšiai, tačiau tai nėra aplinkybės, lemiančios BK 75 straipsnio nuostatų taikymą, juolab, kad apie tai nuteistasis turėjo galvoti ne po nusikaltimų padarymo, bet iki jų padarymo. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis A. R. yra linkęs nusikalsti ir pagal BK 27 straipsnio 1 dalį atitinka recidyvisto požymius, konstatuotina, kad teismas pagrįstai neatidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.
Nuosprendyje neteisingai nurodyta nuteistojo A. R. pavardė. Tai vertintina kaip techninė klaida, kuri ištaisytina, įrašant teisingą nuteistojo pavardę. Toks sprendimas nekeičia nuosprendžio esmės, todėl toje dalyje jis nekeistinas.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 3 p., 328 str. 3 p., nutarė
Nuteistojo A. R. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011-01-27 nuosprendį pakeisti iš dalies.
Iš A. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 258 str. 2 d. , aprašomosios dalies pašalinti vieną objektyviosios pusės aplinkybę, kad jis neteisėtai įgijo nešaunamąjį ginklą- kastetą.
Ištaisyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nuosprendyje padarytą klaidą, nurodant nuosprendyje nuteistojo A. pavardę- R., vietoje nuosprendyje nurodytos „R.“.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.