Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens I. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties, kuria tenkintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ramsas“ bankroto administratoriaus prašymas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

BUAB ,, Ramsas“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartimi UAB „Ramsas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas P. P.. Joje buvo konstatuota, kad Valstybinė mokesčių inspekcija UAB „Ramsas“ atžvilgiu taikė visas įstatymo numatytas sankcijas bei ėmėsi priemonių skolos išieškojimui, tačiau skolos išieškoti nepavyko. Nurodyta, kad įmonė registruotino turto neturi. Ta pačia nutartimi UAB „Ramsas“ valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos (nutartis įsiteisėjo 2015 m. gruodžio 12 d.) perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus, tačiau UAB „Ramsas“ valdymo organai nevykdo šios teismo nutarties reikalavimų. Bankroto administratorius nurodo, kad įmonės valdymo organai nevykdo nustatytų pareigų, įmonės veikla buvo organizuojama tokiu būdu, kad kreditoriai neteko galimybės nukreipti išieškojimą į jos turtą, netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą, todėl negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Įmonės valdyme tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvavę ir/ar turėję dalyvauti asmenys sudėtingą ekonominę bendrovės padėtį, jos veiklos perspektyvas suprato anksčiau, nei buvo inicijuotos bankroto procedūros ir sąmoningais savo veiksmais (neveikimu) lėmė tai, kad bendrovei buvo iškelta bankroto byla bei nėra galimybės iš įmonės turto tenkinti kreditorių reikalavimų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2016 m. birželio 16 d. nutartimi BUAB ,,Ramsas“ bankroto administratorius prašymą tenkino ir pripažino BUAB ,,Ramsas“ bankrotą tyčiniu. Teismas nurodė, kad dėl I. Š. kaltės, pasireiškiančios vengimu perduoti įmonės dokumentus, bankroto administratorius neturi jokių galimybių patikrinti, ar įmonės valdymo organai laikėsi įstatymų, organizuodami įmonės veiklą. Nėra jokių duomenų apie BUAB „Ramsas“ sudarytus sandorius, turto naudojimo pagrįstumą, viešiesiems registrams nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentui. Kelia abejonių BUAB „Ramsas“ vadovo veiksmai, susiję su galimai netinkamu įmonės valdymu. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo tuo pačiu metu buvo dar dviejų įmonių vadovas. Dėl UAB „Dirsela“ netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo jis buvo nuteistas, o UAB „Klevo lapas“ yra iškelta bankroto byla. Teismas pažymėjo, kad pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Trečiasis asmuo I. Š. savo neveikimu ir nagrinėjamos bylos atžvilgiu (nepateikdamas atsiliepimo bei prašomų įrodymų) patvirtina tą faktą, jog jis vengia pateikti turimus buhalterinės apskaitos dokumentus. Todėl teismas darė išvadą, kad bankrotas yra tyčinis, t.y. egzistuoja Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytos sąlygos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

I. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepilnai ištyrė ir neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, be jokio teisinio pagrindo apeliantą prilygino faktiniam UAB „Ramsas“ vadovui.Teismas neapklausė įmonės darbuotojų, kurie būtų patvirtinę, kad nuo 2013 m. faktiniu įmonės vadovu buvo UAB „Ramsas“ vadybininkas R. M., kuris pats savo nuožiūra vykdė įmonės veiklą I. Š. nežinant. Iš civilinės bylos Nr. 2-713-440/2016 trečiajam asmeniui yra žinoma, kad visi BUAB „Ramsas“ buhalterinės apskaitos dokumentai yra Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdyboje, kur jie bankroto administratoriaus iniciatyva yra tiriami ir dėl šios priežasties I. Š. negali gauti jokių jo teiginius patvirtinančių dokumentų. BUAB ,, Ramsas“ bankroto administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:2016 m. rugsėjo 6 d. prašyme atnaujinti terminą nepagristai yra nurodyta, kad I. Š. apie nutartį įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu sužinojo tik 2016 m. rugpjūčio 31d., kai ši nutartis ieškovo atstovui buvo pateikta civilinėje byloje Nr. 2-713-440/2016 pagal BUAB „Ramsas“ ieškinį atsakovui I. Š. dėl padarytos žalos atlyginimo. Iš 2016 m. rugpjūčio 26 d. finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdybos pranešimo dėl informacijos pateikimo I. Š. atstovui matyti, kad apie apskųstosios nutarties pagrindu atliekamą ikiteisminį tyrimą apelianto atstovei jau buvo žinoma anksčiau.Iš BUAB „Ramsas“ papildomai pateikiamų duomenų matyti, kad šiuo metu jau yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr.05-6-00016-16, kuriame jau yra tiriami galimai nusikalstamos veikos epizodai nurodyti 2016 m. rugpjūčio 31 d. ikiteisminio tyrimo institucijos atsakyme.Apeliantas visas jo nuomone reikšmingas aplinkybes dėl BUAB „Ramsas“ veiklos galės nurodyti, bei duomenis pateikti tiek ikiteisminiame tyrime, tiek civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo.Apeliantas kartu su atskiruoju skundu nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų bei įrodytų jo atskirajame skunde nurodytas faktines aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalį tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai. Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato bent vieną iš ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų tyčinio bankroto požymių.Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartimi UAB „Ramsas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas P. P., o šios bendrovės valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus. Nutartis įsiteisėjo 2015 m. gruodžio 12 d. 2015 m. gruodžio 18 d. bankroto administratorius išsiuntė pranešimą UAB „Ramsas” direktoriui I. Š. apie įmonės bankroto bylos iškėlimą ir 2015 m. gruodžio 18 d. įsakymą dėl įmonės dokumentų perdavimo. BUAB ,,Ramsas“ skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi bankrotas pripažintas tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytais pagrindais. Teismas nurodė, kad dėl I. Š. kaltės, pasireiškiančios vengimu perduoti įmonės dokumentus, bankroto administratorius neturi jokių galimybių patikrinti, ar įmonės valdymo organai laikėsi įstatymų, organizuodami įmonės veiklą. Nėra jokių duomenų apie BUAB „Ramsas“ sudarytus sandorius, turto naudojimo pagrįstumą. Atskirajame skunde nurodoma, kad visi BUAB „Ramsas“ buhalterinės apskaitos dokumentai yra Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdyboje, kur jie bankroto administratoriaus iniciatyva yra tiriami ir dėl šios priežasties I. Š. negali gauti jokių jo teiginius patvirtinančių dokumentų.Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos 2016 m. rugpjūčio 31 d. pranešimo dėl informacijos pateikimo nustatyta, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 05-6-00016-16 dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, BUAB „Ramsas“ direktoriaus I. Š. atžvilgiu.Bankroto administratorius tyrimui pateikė informaciją apie skolas tiekėjams - 2012-2014 m., pardavimus - 2012-2014 m., Valstybinės mokesčių inspekcijos deklaracijas už 2010-2014 m. laikotarpį, įmonės balansą už 2010-2014 m. laikotarpį, kasos duomenis už 2011-2014 m. laikotarpį, Sodros pranešimus už 2011-2014 m. laikotarpį, atlyginimų ir darbo apskaitos dokumentaciją už 2011-2014 m. laikotarpį, darbo sutarčių registravimo žurnalą, ilgalaikį turtą, nurašymo aktus, banko dokumentus, asmens sąskaitas, anuliuotus dokumentus, nuomos paslaugų suvestines, gautus dokumentus. Iš pateiktų duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas nurodydamas, kad nepateikti duomenys apie BUAB „Ramsas“ sudarytus sandorius, turto naudojimo pagrįstumą, todėl teismas negali įvertinti įmonės sudarytų sandorių ekonominio naudingumo ir jų įtakos įmonės mokumui. Šie dokumentai yra esmingai svarbūs ginant kreditorių interesus. Dokumentų nepateikimo priežasčių apeliantas nenurodė. Kaip teisingai pažymi BUAB ,,Ramsas“ bankroto administratorius, apeliantas visas jo nuomone reikšmingas aplinkybes dėl BUAB „Ramsas“ veiklos, faktinio jos vadovo, galės nurodyti, bei duomenis pateikti tiek atliekamo ikiteisminio tyrimo metu, tiek civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Šioje byloje nepateikti jokie duomenys, kad įmonei vadovavo kitas asmuo, todėl apeliacinės instancijos teismas likusius skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Dėl nurodytų priežasčių nėra teisinio pagrindo tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.