Telšių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą dėl administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutarimu D. J. nubaustas už tai, kad 2016 m. spalio 8 d. 23 val. 43 min. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,85 promilės girtumas), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 41 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejų metų laikotarpiui.

Teismo posėdyje D. J. savo prašymą palaikė jame nurodytais motyvais ir paaiškino, jog vairuotojo pažymėjimas reikalingas, kad galėtų tinkamai atlikti darbo funkcijas ir išlaikytų šeimą. 2016 m. spalio 8 d. praradęs vairuotojo pažymėjimą negalėjo dirbti pagal turimą specialybę, todėl neteko darbo. Užsiregistravęs darbo biržoje gavo darbo pasiūlymą, susijusį su transporto priemonės vairavimu, tačiau dėl teisės vairuoti netekimo jo priimti negalėjo, todėl buvo išbrauktas iš darbo ieškančiųjų sąrašo. Šeimą išlaiko žmona, kuri pagal patentą prekiauja turguje. Teisę vairuoti turi įgijęs nuo 1993 metų, po pastarojo teisės pažeidimo daugiau nenusižengė, padarė išvadas ir alkoholio visiškai nevartoja, anksčiau problemų su alkoholio vartojimu neturėjo. Vairuotojo pažymėjimas reikalingas, jog galėtų rasti darbą pagal turimą specialybę bei išlaikyti šeimą.

D. J. atstovas advokatas Albertas Kruminas teismo posėdyje prašė atstovaujamojo prašymą patenkinti jame nurodytais motyvais, įvertinti tai, jog D. J. nuoširdžiai gailisi, savo poelgio pasekmes įvertino, paskirtą baudą sumokėjo, atliko visas būtinas prievoles kreipdamasis į teismą, bausmės tikslai jau pasiekti.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), patvirtintas 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1869, kuris nebenumato galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (ANK 3 straipsnio 3 dalis, BK 3 straipsnio 3 dalis), todėl D. J. prašymas sutrumpinti specialiosios teisės, kuri buvo atimta už administracinį teisės pažeidimą, kurio teisena pradėta iki įsigaliojant ANK, atėmimo terminą nagrinėtinas pagal pažeidimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 329 straipsnį.

(duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

(duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatos suponuoja teismo teisę, bet ne pareigą, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, sutrumpinti vairavimo teisės atėmimo terminą. Teismas, spręsdamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, privalo įvertinti visas administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes: padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo elgesį iki administracinio teisės pažeidimo padarymo, jo darymo metu ir po padarymo, taip pat pažeidėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis ir tik įvertinęs šių aplinkybių visetą spręsti, ar iš tikrųjų jau yra pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos paskyrimo tikslai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad D. J. 2016 m. spalio 18 d. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 1,85 promilės girtumas). Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, D. J. paskirtą baudą sumokėjo 2016 m. lapkričio 3 d., per teisės vairuoti atėmimo terminą nebuvo baustas administracine tvarka, nuo administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo paskyrimo praėjo daugiau nei pusė laiko, pažeidėjas mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą, išklausė 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, pasitikrino sveikatą ir gavo Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, kurioje nurodoma, kad jis gali vairuoti transporto priemones su apribojimu (draudžiama vairuoti išgėrus alkoholio).

Nors D. J. įvykdė (duomenys neskelbtini) straipsnyje nurodytas sąlygas, tačiau teismo nuomone, šios nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti (duomenys neskelbtini) straipsnį ir sutrumpinti administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo terminą.

Pažymėtina, jog D. J. padarytas pažeidimas – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – yra vienas iš pavojingiausių pažeidimų kelių eismo srityje, sukeliantis pavojų ne tik visam eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai. D. J., žinodamas, kad vartojo alkoholį, turėjo įvertinti savo būseną ir prie automobilio vairo nesėsti, tačiau nepaisė to ir, būdamas vidutinio girtumo, automobilį vairavo, o tai rodo jo neatsakingą požiūrį į eismo bei visuomenės saugumą. Toks D. J. elgesys sukėlė realią grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta rimtesnių jo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Pažymėtina ir tai, kad D. J. prašyme nurodytos aplinkybės egzistavo ir iki jo padaryto ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo, tačiau tai jam nesukliudė elgtis neatsakingai, rizikuoti savo ir kitų asmenų sveikata ar net gyvybe ir ta aplinkybė, jog pažeidėjui teisė vairuoti transporto priemones būtina rūpinantis savo ir šeimos narių gerove bei jos netekus pasunkėjo šeimos materialinė padėtis, nelaikytinos aplinkybėmis, dėl kurių turėtų būti trumpinamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, nes paprastai analogiškomis aplinkybėmis galėtų būti apibūdinama daugelio pažeidėjų padėtis.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens materialinė, darbinė, šeiminė padėtis nesuteikia esminio prioriteto svarstant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo (nagrinėjamu atveju – administracinio poveikio priemonės taikymo termino sutrumpinimo), todėl pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai nelaikytini aplinkybe, dėl kurios reikėtų tenkinti asmens prašymą. Darydamas tokį pažeidimą D. J. pats prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Žinodamas, kad administracinės nuobaudos taikymas jam bei jo šeimai sukeltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas nevairuoti automobilio neblaivus ir nedaryti nusižengimo, galimai lemsiančio nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymą, tačiau taip nesielgė. D. J. teisinės padėties švelninimas nagrinėjamos bylos kontekste būtų nesuderinamas tiek su teismų praktika analogiškose bylose, tiek ir su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems (už analogiškus D. J. veiksmus nuo 2017 m. sausio 1 d. taikoma baudžiamoji atsakomybė), bei visuomenės interesu, jog asmuo, sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų nuobaudos, ribojančios jo teises ir kartu galimybes padaryti analogišką pažeidimą.

Atkreiptinas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dėmesys į tai, jog įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą. Prevencinių priemonių taikymu ir pažeidėjo nubaudimu siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad D. J. sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai nebūtų pasiekti, todėl jo prašymas netenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymo dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A20-6-1008/2018.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.