Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Agnei Kuckailienei, dalyvaujant prokurorams Edvinui Alosevičiui ir Dariui Jakučiui, nukentėjusiajai - civ. ieškovei L. B., jos atstovei advokatei Ramutei Noreikienei, kaltinamajam R. Š., jo gynėjui advokatui Aidui Venckui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šilutėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d., aprašyto 2013-03-13 kaltinamajame akte, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. padarė Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimą:

2008-10-23, apie 7 val. 15 min. vairuodamas automobilį Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas iš Kauno Vilniaus kryptimi, magistraliniame kelyje A1 Vilnius - Kaunas – Klaipėda, ties kelio 95-uoju kilometru pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 9, 133 punktų reikalavimus, nesilaikė visų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, neatsižvelgė į kelio ženklą, įspėjantį, kad vairuoja automobilį kelio ruožu, kurio važiuojamąja dalimi vaikšto pėstieji (ženklas Nr. 128), neatsižvelgė į kelio būklę, eismo intensyvumą ir meteorologines sąlygas - tamsiu paros metu, lyjant lietui, esant šlapiai kelio dangai, nepasirinko tokio greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios atsiradusios kliūties, apie kurią įspėjo kelio ženklas Nr. 128, greičio nesulėtino ir transporto priemonės nestabdė ir atsiradusios kliūties nematė iki susidūrimo momento, partrenkė kelio važiuojamąja dalimi ėjusią pėsčiąją E. B., kuri nuo jai padarytų sužalojimų žuvo, tai yra kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d.

Kaltinamasis kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad 2008-10-23, apie 7 val. 15 min. vairavo automobilį Audi A8, valst. Nr. BDV, važiavo iš Kauno Vilniaus kryptimi apie 80 km/h. greičiu, magistraliniame kelyje A1 Vilnius - Kaunas - Klaipėda ties kelio 95-uoju kilometru matė kelio ženklą Nr. 128. Pamatęs ženklą važiavo taip kaip važiavęs, vienodu greičiu. Toje vietoje jis turėjo persirikiuoti iš greitėjimo kelio ruožo į pirmąją kelio juostą, todėl stebėjo aplinką per vidinį automobilio galinio vaizdo veidrodėlį ir abu išorinius galinio vaizdo veidrodėlius, siekdamas užtikrinti saugų persirikiavimą. Tuo metu kelio danga buvo šlapia, nes lijo, buvo tamsu. Persirikiuodamas pajuto, kad kažkas užkrito ant automobilio variklio dangčio. Pamanė, kad tai pravažiuojančio sunkvežimio krovinys. Iki susidūrimo su kliūtimi ir iš karto po to, automobilio nestabdė, jokios kliūties, galinčios būti automobilio priekyje, nematė. Jis neginčija aplinkybės, kad per kelią einančią merginą partrenkė ir mirtinai sužalojo jo vairuojamas automobilis, tačiau mano, kad dėl įvykio yra kalta pati nukentėjusioji, staiga išėjusi į kelio važiuojamąją dalį. Dėl to nepripažįsta ir civilinių nukentėjusiosios L. B. ieškinių dėl turtinės ir neturtinės nusikaltimu padarytos žalos. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu devynis kartus buvo bandoma atlikti eksperimentą autoįvykio vietoje, jis negalėjo dalyvauti paskutiniame eksperimente dėl darbo reikalų.

Aprašęs kaltinamojo parodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis pripažįsta faktą, kad jo vairuojamas automobilis, kelio ruože pravažiavęs ženklą, įspėjantį apie tai, kad kelio važiuojamąja dalimi vaikšto pėstieji, partrenkė ir mirtinai sužalojo per kelią leistinoje vietoje ėjusią pėsčiąją, nukentėjusiąją E. B..

Kartu teismas konstatuoja, kad iš paties kaltinamojo parodymų matyti, jog kaltinamasis nestebėjo aplinkos taip, kaip įpareigoja Kelių eismo taisyklės (133 str.); kad kaltinamasis stebėjo aplinką, prioritetą teikdamas saugiam persirikiavimui iš greitėjimo juostos: siekdamas saugiai persirikiuoti iš greitėjimo kelio ruožo į pirmąją kelio važiuojamosios dalies juostą, jis stebėjo važiavimo sąlygas per išorinius ir vidinį galinio vaizdo veidrodėlius, kurie rodo automobilio šonuose ir gale esančią aplinką; neatkreipė dėmesio į kliūtį, į keliu automobilio priekyje judėjusią pėsčiąją E. B. ir jos nepastebėjo iki pat susidūrimo momento; automobilio nei iki susidūrimo su nukentėjusiąja momento, nei tuoj pat po susidūrimo nestabdė.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. B., parodė, kad paskutinį kartą savo dukrą E. B. matė 2008-10-22, apie 22 val., namuose. 2008-10-23 rytą girdėjusi kaip E. ruošėsi į darbą, nes ji dirbo barmene. Jos dukra E. eidama į darbą arba šiaip į miestą, visada turėdavo pereiti kelią Vilnius – Kaunas - Klaipėda, ties automobilių laužynu "Autominutė". Toje vietoje yra tarpas tarp metalinių kelio atitvarų. 2008-10-23, apie 9 val. gavo pranešimą, kad jos dukra žuvo eismo įvykio metu. Parodė, kad atstumas nuo namų iki kelio Vilnius – Klaipėda yra apie kilometrą. Atitvaru labai dažnai žmonės naudojasi, ties atitvaru yra įrengtas šviestuvas, matomumas idealus. Jos dukra, prieš ją partrenkiant kaltinamojo vairuojamam automobiliui, jau buvo praėjusi atitvarą. Perėjusi vieną eismo juostą, buvo partrenkta automobilio, baigiant pereiti kelią, todėl daro išvadą, kad kaltinamojo vairuojamas automobilis turėjo atlėkti tokiu greičiu, kad jo nebuvo įmanoma pastebėti. Tai tik jos nuomonė, nes pati įvykio nematė. Parodė, kad žuvusioji buvo atsargi, įvykio metu buvo apsiavusi batus su atšvaitais, tačiau ant rankos, rankinės neturėjo jokio atšvaito. Per tą atitvarą ji pereidavo du kartus per dieną, vieną kartą į darbą, paskui iš darbo, dar kitą kartą ir į parduotuvę eidavo. Prašo priteisti 100.000 litų neturtinės žalos. Nurodo, kad ji susideda iš patirtų išgyvenimų: iki dukters žuvimo dirbo, padėjo vaikams, dabar tam neturi sveikatos, vartoja vaistus, dirba tik pusės etato krūviu, dėl patirto streso pablogėjo sveikata. Parodė, kad nebuvo žuvusiosios išlaikoma. Prašo priteisti ir 13.770 litų turtinės žalos, kuri susideda iš laidojimo išlaidų, iš antkapio pastatymo. Parodė, kad civilinį ieškinį dėl turtinės žalos pagrindžia teismui pateiktais dokumentais.

Liudytojas D. L. parodė, kad 2008-10-23 vairavo maršrutinį mikroautobusą automobilį „Mersedes Benz“ iš Kauno autobusų stoties į Pravieniškes. Įvažiuodamas į kelią Klaipėda – Vilnius, nematė priekyje savęs jokio automobilio. Pamatė kaltinamojo vairuojamą automobilį, kai užsidegė automobilio ,,stop“ žibintai. Tai buvo iki jo vairuojamo automobilio gal 300 metrų atstumas. Tuo metu jo vairuojamas mikroautobusas buvo įsukęs į greitėjimo juostą, važiavo 60-70 km/val. greičiu. Kai pamatė užsidegusias kaltinamojo automobilio ,,stop“ žibintus, pamatė ir autobusų sustojimo stotelėje stovinčią moteriškę, susiėmusią už galvos. Griebėsi už galvos tie žmonės, kurie buvo autobusų sustojimo stotelėje. Suprato, kad kaltinamojo vairuojamas automobilis partrenkė keliu ėjusį žmogų. Susidūrimo momento nematė. Kai pamatė įvykį, nesuprato iš kur tas automobilis atsirado. Koks buvo jo greitis nežino, bet jis jo nematė, važiuodamas 60-70 km/val. greičiu. Pajutus kliūtį visada stabdoma, o kaltinamasis po susidūrimo su kliūtimi dar važiavo. Kelias įvykio vietoje buvo apšviestas. Tuo metu silpnai lijo. Eismo intensyvumas tuo metu buvo labai mažas. Parodė, kad tuo keliu važinėja 12 metų. Įvykis buvo apie 7.05 val., į laikrodį nežiūrėjo, bet maršrutinį mikroautobusą vairavo pagal grafiką, stotelėje parašytas laikas 7.05 val. Įvykio metu apšvietimas buvo normalus, buvo geras matomumas, apie 150 metrų atstumu matyti pėstieji. Įvykio vietoje dažnai vaikšto žmonės, jiems ten tikrai nesaugu vaikščioti. Sustojus stotelėje, paėmė keleivius ir nuvažiavo maršrutu pagal grafiką, nes įvykio vietoje liko kiti žmonės. Vienas skambino telefonu, kitas stabdė eismą.

Aprašęs šio liudytojo parodymus, teismas konstatuoja, kad iš liudytojų parodymų matyti, kad įvykio metu eismas kelyje nebuvo intensyvus; lijo, tačiau silpnai; kelio ruožas buvo apšviestas; stotelėje stovinčius keleivius jis matė prieš 150 metrų, o kaltinamojo vairuojamo automobilio „stop“ žibintus prieš 300 m. iki jo vairuojamo mikroautobuso. Teismas daro išvadą, kad maždaug tokiu atstumu priekyje esančius objektus turėjo matyti ir kaltinamasis, vairavęs automobilį „Audi A8“. Kartu teismas pabrėžia, kad čia aptarta aplinkybe dėl kelio matomumo, buvusio įvykio metu, teismas nuosprendžio negrindžia.

Liudytojas A. S. parodė, kad įvykio metu vairavo sunkvežimį, važiavo jį nuplauti. Važiuodamas keliu iš Kauno ties įvažiavimu į kelią Klaipėda – Kaunas – Vilnius matė ties kelio atitvaru stovinčią merginą. Tuo metu lijo silpnas lietus, buvo normalus oras ir matomumas. Apšvietimas buvo geras, ties atitvaru įrengtas šviestuvas. Jis atkreipė dėmesį, kad mergina stovėjo, praleisdama artėjantį automobilį. Buvo apie 7 val., todėl eismas nebuvo intensyvus. Apie įvykį sužinojo iš plovyklos grįždamas atgal, buvo praėję apie valanda laiko. Matė gulintį ant kelio žmogų, tuo metu nesustojo, nes toje vietoje buvo daug žmonių. Po savaitės važiavo tuo pačiu keliu, pamatė, kad autobusų stotelėje dega žvakės, ant stulpo kabėjo skelbimas. Prisiminęs autoįvykį, sustojo ir perskaitė skelbimą. Skelbime buvo prašoma atsiliepti asmenis, mačiusius įvykį. Jis atsiliepė dėl to, kad prieš įvykį matė ties atitvaru stovinčią merginą.

Aprašęs šio liudytojo parodymus, teismas konstatuoja, kad iš liudytojo parodymų matyti, jog prieš eismo įvykį jis vairavo automobilį ir matė ties atitvaru, skiriančiu kelio Vilnius - Kaunas – Klaipėda juostas, stovinčią merginą. Kelias buvo apšviestas, matomumas geras. Teismas daro išvadą, kad iš liudytojo parodymų matyti, kad įvykio vieta buvo apšviesta, matomumas geras. Kartu teismas daro išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo nustatyti, kad liudytojas įvykio vietoje matė nukentėjusiąją E. B., o ne kokią nors kitą merginą.

Liudytojas R. Č. parodė, kad automagistralėje Vilnius - Kaunas - Klaipėda, ties Kaunu 2008-10-23 jau po autoįvykio važiavo į darbą dviračiu. Tuo metu į įvykio vietą buvo atvykusi policija, buvo žmonių. Ant kelio matė moteriškas pirštines, grandinėlę. Žuvusiosios kūno ant kelio nebuvo. Aplinkiniai žmonės sakė, kad kaltinamasis lėkė kaip ne žmogus, kaip „akis išdegęs“. Neįsivaizduoja kaip galima žmogų partrenkti toje vietoje, nes ten matomumas geras. Jis kasdien pro ten eina. Ryte nuo 6.30 val. iki 8.30 val. toje vietoje intensyvus eismas.

Liudytojas M. B. parodė, kad 2008-10-23 eismo įvykio metu žuvo jo draugė E. B.. Prie laidojimo namų jam paklausus R. Š., kokiu greičiu jis važiavo prieš eismo įvykį, R. Š. atsakė, kad apie 90 km/val. greičiu. Negali paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu sakė girdėjęs, kad kaltinamasis važiavo ne mažesniu kaip 95 km/val. greičiu.

Liudytojas A. B. parodė, kad per E. B. laidotuves girdėjo R. Š. sakant, kad įvykio metu jo vairuojamas automobilis važiavo 90 km/val. greičiu.

Aprašęs šių liudytojų parodymus teismas daro išvadą, kad nei šių liudytojų parodymais, nei kitais toliau aptariamais įrodymais negalima atkurti ir nustatyti, kokiu greičiu įvykio metu važiavo kaltinamojo vairuojamas automobilis. Apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas kitais duomenimis, laikant, kad nėra surinkta įrodymų, jog kaltinamasis įvykio metu automobilį vairavo viršydamas leistiną greitį. Ši teismo išvada taikoma ir specialistų dėl eismo įvykio padarytų išvadų atžvilgiu (dėl kaltinamojo įvykio metu vairuoto automobilio greičio prieš susidūrimą su žuvusiąja nustatymo). Išvados, kurias specialistai padarė tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tiek nukentėjusiosios atstovės, tiek kaltinamojo gynėjo iniciatyva, aptariamos toliau.

Kartu teismas aptartų ir toliau aptariamų įrodymų pagrindu daro išvadą, kad kaltinamasis, vairuodamas automobilį įvykio vietoje, nepasirinko tokio greičio, kuris užtikrintų saugų eismą.

Dėl specialistų išvadų.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. M-1296/08(02) matyti, kad: E. B. mirties priežastis politrauma, kaip sužalojimų visuma, nesuderinami su gyvybe, mirtis ištiko iškart per kelias minutes, po sužalojimų padarymo. Patirta politrauma, kaip sužalojimų visuma, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą ir šiuo atveju tapo mirties priežastimi. Visi sužalojimai susidarę vienmomentiškai autoįvykio metu, E. B. sužalojant kaip pėsčiąją, vertikalioje padėtyje, iš dešinės priminį smūgį judančio automobilio atsikišusia dalimi suduodant į dešinės kojos blauzdą ir šlaunį ( I t., b. l. 50-57).

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad ši specialisto išvada patvirtina faktą, kad kaltinamoji žuvo autoįvykio metu.

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009-06-18 specialisto išvados Nr. 11-1297 (09) ir 2009-09-17 Nr. 11-2182(09) matyti, jog joje konstatuojama, kad „Orientacinis automobilio „Audi A8“ greitis partrenkimo metu buvo apie 60,6+75,8 km/h. Automobilio „Audi A8“ vairuotojo R. Š. nurodytas važiavimo greitis 70-80 km/h yra tikėtinas. Apskaičiuoti tikslų automobilio „Audi A8“ važiavimo greitį prieš eismo įvykį iš baudžiamojoje byloje esančių objektyvių duomenų, nėra galimybės. Iš baudžiamojoje byloje esančių objektyvių duomenų nėra pagrindo teigti, kad automobilio „Audi A8“ vairuotojo R. Š. pasirinktas važiavimo greitis turėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Automobilio „Audi A8“ vairuotojas R. Š. turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo laiku stabdydamas, jeigu: a) pėsčioji per važiuojamąją dalį ėjo, arba bėgo ne didesniu kaip 9,3 km/h greičiu ir vairuotojas turėjo objektyvią galimybę ją pamatyti didesniu kaip sustabdymo kelias 54,3 m atstumu, esant automobilio važiavimo greičiui 70 km/h; b) pėsčioji per važiuojamąją dalį ėjo, arba bėgo ne didesniu kaip 8,6 km/h greičiu ir vairuotojas turėjo objektyvią galimybę ją pamatyti didesniu kaip sustabdymo kelias - 67,3 m atstumu, esant automobilio važiavimo greičiui 80 km/h (žr. tyrimą). Šio eismo įvykio mechanizmo elementai buvo tokie: R. Š. vairuojamas automobilis „Audi A8“ važiavo keliu Vilnius-Kaunas-Klaipėda link Vilniaus. Automobiliui „Audi A8“ važiuojant lies 95-tu kelio kilometru į važiuojamąją kelio dalį, jam iš kairės pusės, įžengė pėsčioji E. B.. Pėsčiąjai nuėjus (nubėgus) važiuojamąja dalimi ne mažesnį kaip 7,2 m atstumą, ji buvo partrenkta automobilio „Audi A8“ priekine dalimi ties viduriu, po to užkritusi ant priekinio stiklo buvo nublokšta į priekį, automobilio važiavimo kryptimi ne mažesniu kaip 45,2 m atstumu. Automobilis „Audi A8“ po eismo įvykio buvo sustabdytas už nublokštos pėsčiosios pirmoje eismo juostoje, dešine puse išvažiavęs už važiuojamosios dalies ribų (I t. b.l.86-92).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados 2009-09-17 Nr. 11-2182(09) matyti, kad „šio eismo įvykio aplinkybėmis pėsčiosios E. B. veiksmai - tinkamai neįsitikinusi situacijos saugumu, kirto važiuojamąją kelio dalį, sudarydama kliūtį artėjančiam automobiliui „Audi A8“, dėl to buvo partrenkta - techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Jeigu automobilio „Audi A8“ vairuotojas R. Š. turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo, tuomet jo veiksmai,iškilus eismo saugumo grėsmei, kai į važiuojamąją kelio dalį įžengė pėsčioji E. B., laiku nestabdė vairuojamo automobilio ir ją partrenkė, techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (I t. b.l.86-92). Specialistas V. M. teisiamajame posėdyje šioms išvadoms neprieštaravo išvadas pasirašiusio specialisto R. Š., šiuo metu nebedirbančio Lietuvos teismo ekspertizės centre ir gyvenančio užsienyje, sprendimams dėl autoįvykio.

Aprašęs šias specialistų išvadas teismas konstatuoja: nėra atkurtas kaltinamojo vairuojamo automobilio greitis, buvęs prieš automobiliui susiduriant su žuvusiąja E. B.. Kartu teismas konstatuoja, kad iš paties kaltinamojo R. Š. parodymų matyti, kad kaltinamasis iki susidūrimo momento iš viso nematė kliūties (per kelią einančio žmogaus, kurį partrenkė ir mirtinai sužalojo) ir todėl nestabdė automobilio nei prieš susidūrimą su kliūtimi, nei iš karto po susidūrimo, manydamas, kad ant automobilio užgriuvo krovinys, iškritęs iš pravažiuojančio sunkvežimio, dėmesį buvo nukreipęs į saugų persirikiavimą iš greitėjimo juostos į pirmają kelio juostą. Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis ne tik, kad laiku nestabdė vairuojamo automobilio, bet iš viso nestabdė automobilio iki susidūrimo momento ir tuoj po jo, todėl susidūrė su baigiančia kelią pereiti E. B., kuri žuvo ir, kaip nurodoma 2009-09-17 specialisto išvadoje, tai techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.

Nukentėjusiosios L. B. ir jos atstovės iniciatyva buvo atlikta eismo įvykio ekspertizė. Specialistės Onos Lukoševičienės 2009-02-13 išvadoje konstatuojama, kad atliktas tyrimas leidžia daryti tokią išvadą:

„Įvertinus automobilio sugadinimus, pavaizduotus ir charakterizuotus tyrimui pateiktose fotonuotraukose (deformuotas variklio gaubtas ties viduriu, iškritusios priekinės apdailos grotelės, sulankstyta v/n lentelė, suskaldytas priekinis stiklas) ir pėsčiosios sužalojimus, išvardintus ir apibūdintus teismo medicinos specialisto išvadoje (pėsčioji buvo sužalota vertikalioje padėtyje iš dešinės, pirminį smūgį judančia automobilio atsikišusia dalimi, suduodant į dešinės kojos blauzdą ir šlaunį), kelio ir meteorologines sąlygas ir tai, kad įvykio vietoje kelias (Al) Vilnius-Kaunas-Klaipėda nėra automagistralė 95-me km ir jame prieš KŽ 624 (.„kilometrų ženklas" 95 km) važiuojant Vilniaus kryptimi pėstiesiems eiti skersai kelią nedraudžiama (netgi įrengtas išasfaltuotas 1,4 m pločio takas per skiriančiąją juostą ir toje vietoje pertrauktas metalinis atitvaras, o kitoje (pietinėje) kelio pusėje, jo šlaite įrengti laipteliai nulipti nuo kelio šlaito žemyn ir apie šią vietą informuoja KŽ 127 ir 128 „Pėstieji”), atliktas tyrimas leidžia teigti, kad šio eismo įvykio, užvažiavimo ant pėsčiosios mechanizmas buvo toks: automobilis “Audi A8”, v/n (duomenys neskelbtini) R. Š., važiavo nuo Kauno miesto pusės, sukdamas Vilniaus kryptimi ir įvažiuodamas į pagrindinio kelio Klaipėda-Vilnius 4 m. pločio įsibėgėjimo juostą apie 106,3 km/h greičiu; Vilniaus kryptimi buvo dvi 3,5 m pločio eismo eilės ir minėta įsibėgėjimo įuosta ir judėjimo greitis buvo ribotas iki 90 km/h, o skersai kelią buvo nedraudžiama pereidinėti pėstiesiems, apie ką informavo KŽ 128, pastatytas apie 93 m atstumu prieš minėto perėjimo vietą (žiūr. KP protokolą-planą); buvo tamsus paros metas, lijo lietus, automobilyje buvo įjungtos artimos žibintų šviesos (sutinkamai paties vairuotojo parodymams), kurios kelią į priekį apšvietė tik 60 m, (nustatyta KP pareigūnų, patikrinus įvykio vietoje);

- tuo metu kelią Vilnius-Kaunas nuo eismo kryptis skiriančios juostos pereidinėjo (perbėginėjo) pėsčioji E. B. (21 m. amžiaus mergina), kuriai žengiant į važiuojamąją dalį (skirtą automobiliams važiuoti Vilniaus kryptimi) ir pėsčiąjai judant greitu žingsniu (greičiu 1,83 m/s), ramiai bėgant (greičiu 3 m/s) arba greitai bėgant (greičiu 4,3 m/s), automobilis “Audi A8”, v/n (duomenys neskelbtini), važiuojantis greičiu 106,3 km/h, buvo atitinkamai (145; 88,6; 61,7) m atstume nuo užvažiavimo vietos, ir pėsčioji negalėjo numatyti, kad automobilis techniniu požiūriu tamsiu paros metu artėja dideliu (viršydamas leistiną) greičiu ir, matyt, tikėjosi spėti kirsti kelią anksčiau, negu priartės automobilis ir judėjo skersai kelio;

- atlikti paskaičiavimai rodo, kad kiekvienu atveju (esant visiems trims nurodytiems pėsčiosios greičių tempams), automobiliui “Audi A8” važiuojant leistinu greičiu (90 km/h), pėsčioji būtų kirtusi šio automobilio judėjimo koridorių anksčiau, negu nestabdomas įsibėgėjimo juostoje automobilis būtų priartėjęs prie jos eismo linijos (žiūr. tyrimą);

- automobilio užvažiavimo ant pėsčiosios vieta išilginių kelio matmenų atžvilgiu yra ties pėstiesiems pereiti kelią neprieštaraujama vieta arba 30,2 m atstume prieš KŽ 624 (“Kilometrų ženklas" 95 km) ir įsibėgėjimo juostos viduryje (ne visi išsibarstę daiktai, automobilio grotelės ir pėsčiosios kūnas yra nukritę šioje juostoje) skersinių kelio matmenų atžvilgiu;

- po pirminio kontakto labiausiai išsikišusiomis į priekį automobilio dalimis (bamperiu) į kojas iš dešinės pusės, pėsčioji užkrito ant variklio gaubto, atsitrenkdama į priekinį stiklą ir pakilusi į orą skrido i priekį apie 64 m atstumą, kol nukrito įvykio vietoje fiksuotoje padėlyje;

- automobilio “Audi A8”, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas, kuris važiuodamas greičiu 106,3 km/h = 29,54 m/s (kuriam esant pilnas stabdymo kelias sudaro Ssust = 129 m), esant įjungtoms artimoms žibintų šviesoms ir kelio matomumui į priekį esant tik 50 m, automobilio stabdymui sureagavo tik nutrenkęs pėsčiąją, ir sustojo už 129 m nuo susidūrimo vietos kaitų išmanevruodamas savo vairuojamą automobilį į dešinę apie 2,5 m intervalu įvykio vietoje fiksuotoje padėtyje.

Atliktas tyrimas leidžia kategoriškai teigti, kad pagrindinė ir vienintelė šio eismo įvykio priežastis techniniu požiūriu yra automobilio “Audi A8” įvažiavimas į greitėjimo juostą dideliu greičiu (netgi viršijant maksimalų leistiną normaliomis kelio sąlygomis 90 km/h), kuriam esant pilnas sustabdymo kelias (129 m) daugiau kaip dvigubai viršijo kelio matomumą į priekį esant įjungtoms artimoms žibintų šviesoms, kurios kelią į priekį apšvietė tik 50 m (50 m « 129 m; žiūr. KP įvykio vietos apžiūros protokolą - planą” (I t., 59-77)”.

Specialistė Ona Lukoševičienė teisiamajame posėdyje patvirtino savo išvadą.

Kaltinamojo gynėjo advokato Aido Venckaus iniciatyva teismui taip pat buvo pateikta specialisto išvada. Nors ekspertas Valentinas Mitunevičius ją atliko 2013-02-21, teismui specialisto išvada buvo pateikta tik prieš baigiant įrodymų tyrimą byloje.

“ Eismo įvykio, užregistruoto 2008-10-23, apie 7 val. 15 min., Kauno raj., kelio Vilnius - Kaunas - Klaipėda 95 km, kurio metu automobilis “Audi A8”, v/n (duomenys neskelbtini), vairuojamas R. Š., partrenkė ir mirtinai sužalojo pėsčiąją E. B., mechanizmo esminiai fragmentai buvo tokie:

- R. Š. vairuojamas automobilis „Audi A8" važiavo keliu Vilnius - Kaunas - Klaipėda link Vilniaus, tikėtina šio vairuotojo nurodytu 70-80 km/h greičiu. Ties 95-tu kelio kilometru į važiuojamąją kelio dalį, jam iš kairės pusės, įžengė pėsčioji E. B.. Pėsčiajai nuėjus (nubėgus) važiuojamąja dalimi, tikėtina, apie 7,0 m atstumą nuo kairio važiuojamosios dalies krašto, ji buvo partrenkta automobilio “Audi A8” priekine dalimi ties viduriu, po to užkritusi ant variklio gaubto ir priekinio stiklo buvo nublokšta į priekį (automobilio judėjimo kryptimi). Tikslios pėsčiosios partrenkimo vietos kelio išilginių matmenų atžvilgiu nustatyti negalima, tačiau tikėtina, kad ji galėjo būti partrenkta apie 11,2 m ar didesniu atstumu nuo kilometrų ženklo „95" kryptimi link Klaipėdos, t.y. pėsčioji po susidūrimo buvo „vežama" ant automobilio bei parblokšta 45,0 m ar didesniu atstumu. Automobilis „Audi A8" betarpiškai prieš pėsčiosios partrenkimą ir betarpiškai po jo, nebuvo intensyviai stabdomas, po eismo įvykio jis buvo sustabdytas už nublokštos pėsčiosios apie 38 m atstumu pirmoje eismo juostoje, dešine puse išvažiavęs už važiuojamosios dalies ribų.

Šio eismo įvykio kilimą sąlygojo pėsčiosios E. B. veiksmai, prieštaravę Kelių Eismo Taisyklių 51 p. reikalavimui - tinkamai neįsitikinusi situacijos saugumu, kirto važiuojamąją kelio dalį, sudarydama kliūtį artėjančiam automobiliui „Audi A8", dėl to buvo partrenkta.

Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų leidžiančių spręsti, ar automobilio „Audi A8" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio, atitinkamai ar šio vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir ar šie veiksmai buvo priežastinis ryšys šio eismo įvykio kilimui”.

Aprašęs nukentėjusiosios atstovės ir kaltinamojo gynėjo iniciatyva padarytas specialistų išvadas, teismas konstatuoja, kad ir jose nėra nustatytas kaltinamojo vairuojamo automobilio greitis, buvęs prieš automobiliui susiduriant su žuvusiąja E. B., nėra nustatytas žuvusiosios judėjimo keliu greitis. Kartu teismas pastebi, jog specialistas V. M. savo išvadoje konstatuoja, kad automobilis „Audi A8" betarpiškai prieš pėsčiosios partrenkimą ir betarpiškai po jo, nebuvo intensyviai stabdomas, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų leidžiančių spręsti, ar automobilio „Audi A8", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio, kad žuvusioji iki susidūrimo su automobiliu jau buvo perėjusi 7 metrų ilgio kelio dalį, specialistas ją įvardina “kliūtimi”, taip pat nurodydamas, kad žuvusioji pažeidė Kelių eismo taisyklių 51 p. reikalavimus.

Teismas daro išvadą, kad vertindamas jam pateiktus duomenis, specialistas V. M. negalėjo ir negali daryti išvados apie teisinį atlikto tyrimo vertinimą (Kelių eismo taisyklių pažeidimą, galimai padarytą žuvusiosios E. B.).

Iš eksperimento protokolo matyti, kad 2012-10-17, atlikus eksperimentą tikslu patikrinti kliūties matomumą iš važiuojančio automobilio, panašiomis oro sąlygomis, tuo pačiu metų laiku nustatyta, kad : 1) važiuojant 70-80 km/h greičiu tamsiai apsirengusios pėsčiosios matomumas yra 90 metrų, 2) važiuojant 70-80 km/h greičiu tamsiai apsirengusios pėsčiosios matomumas yra 89,3 metrų, 3) važiuojant 90-100 km/h greičiu tamsiai apsirengusios pėsčiosios matomumas yra 88,4 metrų, 4) važiuojant 90-100 km/h greičiu tamsiai apsirengusios pėsčiosios matomumas yra 88, 98 metrų, 5) važiuojant 105-110 km/h greičiu tamsiai apsirengusios pėsčiosios matomumas yra 68 metrai, 6) važiuojant 105-110 km/h greičiu tamsiai apsirengusios pėsčiosios matomumas yra 74 metrai (I t., b.l.109-112).

Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, į paties kaltinamojo parodymus, kad iki susidūrimo su žuvusiąja momento jis klūties kelyje nematė ir automobilio nestabdė nei iki susidūrimo momento, nei tuoj po to, teismas eksperimento protokolo nevertina kaip įrodymo, kuriuo galima pagrįsti apkaltinamąjį ar išteisinamąjį nyuosprendį.

Iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie AM Kauno meteorologijos stoties rašto matyti, kad Kauno meteorologijos stoties duomenimis įvykio vietoje 2012-10-17, nuo 6.40 val. iki 7.18 val. buvo apsiniaukę, meteorologinis matomumas 20 km. Ištisinio pobūdžio lietus stebėtas visu minėtu laikotarpiu (I t., b.l.114).

Iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie AM Kauno meteorologijos stoties pažymos matyti, kad Kauno meteorologijos stoties duomenimis įvykio vietoje 2008-10-23, 7 val. buvo apsiniaukę, nuo 0 val. iki 7.40 val. lijo vidutinio stiprumo ištisinio pobūdžio lietus (I t., b.l.36).

Aprašęs duomenis apie meteorologines sąlygas, teismas daro išvadą, kad autoįvykio metu lijo lietus, todėl kaltinamasis turėjo vairuoti automobilį, atsižvelgdamas į meteorologines sąlygas; turėjo pasirinkti ne tik leistiną, bet ir mažesnį greitį, kuris užtikrintų eismo saugumą, sulėtinti greitį ir, prireikus, net sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas (Kelių eismo taisyklių 133 str. “Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas”).

Iš Kelių eismo įvykio vietos protokolo, autoavarijos vietos plano, fotonuotraukose užfiksuotos situacijos po eismo įvykio matyti: eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu tiesiame kelio ruože, esant įjungtam kelio apšvietimui. Kelio danga - šlapias asfaltas. Vilniaus kryptimi skirtos važiuoti važiuojamosios dalies plotis yra 11 m. Ją sudaro trys eismo juostos, kurios tarpusavyje atskirtos brūkšninėmis linijomis. Pirmoji eismo juosta yra 4 m pločio, o antra ir trečia - po 3,5 m pločio. Skiriamoji juosta yra 3,5 m pločio. Nuo skiriamojoje juostoje esančio atitvaro iki važiuojamosios dalies yra 1 m atstumas. Dešinėje pusėje, žiūrint Vilniaus kryptimi, yra važiuojamosios dalies praplatėjimas, skirtas sustoti visuomeniniam transportui (stotelė). Praplatėjimas nuo pirmos eismo juostos pradžioje ir pabaigoje yra atskirtas brūkšninėmis linijomis, o ties viduriu - ištisine linija. Dešinėje šalikelėje, prieš visuomeninio transporto sustojimo vietą, yra kelio ženklas Nr. 128 „Pėstieji", įspėjantis apie tai, kad kelio ruože važiuojamąja dalimi (kelkraščiu) skersai arba išilgai kelio vaikšto pėstieji. Nuo šio ženklo 123 m atstumu į Vilniaus pusę, dešinėje šalikelėje šalia stotelės, yra kilometrų ženklas „95“. Už šio ženklo, ties stotelės pabaiga, yra draudžiamasis kelio ženklas Nr. 329 „Ribotas greitis 80“. Kelio ruože iki pastarojo ženklo didžiausias leidžiamas važiavimo greitis yra 90 km/h. Automobilis „Audi A8“ po pėsčiosios partrenkimo stovi už visuomeninio transporto stotelės pirmoje eismo juostoje, dešine puse išvažiavęs už važiuojamosios dalies ribų ir priekine dalimi yra nukreiptas link Vilniaus. Nuo dešinėje šalikelėje esančio ženklo Nr. 329 „Ribotas greitis 80“ iki automobilio užpakalinio dešiniojo rato yra 30 m atstumas. Nuo priekinio ir užpakalinio kairės pusės automobilio „Audi A8“ ratų iki antros eismo juostos atitinkamai yra 2,6 m ir 2,5 m atstumas. Dešinėje šalikelėje, šalia stotelės pradžios, 7 m atstumu nuo antros eismo juostos guli batas Nr. 1. Nuo šio bato 0,2 m atstumu į Vilniaus pusę, matuojant išilgine kelio kryptimi, pirmoje eismo juostoje, yra rankinė. Nuo rankinės iki brūkšninės linijos, skiriančios stotelę nuo pirmos eismo juostos, yra 1,8 m atstumas. Nuo rankinės 1,2 m atstumu Vilniaus kryptimi yra aukščiau minėtas kilometrų ženklas „95“. Pirmoje eismo juostoje, 3,8 m atstumu nuo kilometrų ženklo „95“, yra automobilio apdailos grotelės. Nuo antros eismo juostos iki vieno grotelių galo yra 1,5 m atstumas, o iki kito, arčiau Vilniaus esančio galo yra 1,9 m atstumas. Už apdailos grotelių, pirmoje eismo juostoje, yra 2 m pločio ir 7 m ilgio išsibarsčiusių šukių plotas. Nuo apdailos grotelių iki šukių koncentracijos vietos yra 7 m atstumas. Pirmoje eismo juostoje, už šukių koncentracijos vietos 13 m atstumu ir nuo antros eismo juostos 0,2 m atstumu, yra batas Nr. 2. Už šio bato, pirmoje eismo juostoje, guli kūnas, kuris galva yra nukreiptas į Vilniaus pusę. Tarp bato Nr. 2 ir kūno kojos yra 10 m atstumas. Nuo kūno kojos ir galvos iki brūkšninės linijos, skiriančios stotelę nuo pirmos eismo juostos, atitinkamai yra 1 m ir 0,3 m atstumas. Nuo kūno kojos iki kelio ženklo Nr. 329 „Ribotas greitis 80“ yra 8 m atstumas (1 t., b.l. 10-22).

Iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2008-12-23 rašto Nr. (6.11)2-8184 matyti, kad valstybinės reikšmės magistralinis kelias A1 Vilnius – Kaunas - Klaipėda 95 kilometre nėra automagistralė, todėl vadovaujantis kelių eismo taisyklėmis, jame pėstiesiems vaikščioti nedraudžiama (1 t., b.l. 33).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo, fotonuotraukų matyti automobilio „Audi A 8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė būklė po eismo įvykio. Užfiksuoti apgadinimai: įskilęs priekinis stiklas, deformuotas variklio dangtis, priekinis bamperis, priekinės apdailos grotelės (1 t., b. l. 37-38).

Iš Kauno apskrities priklausomybės ligų centro medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 667 ir specialisto išvados Nr. T-A 3721/08(02) matyti, kad R. Š. kraujyje etilo alkoholio nerasta ( 1t., b.l.47).

Aptartų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstytą nusikalstamą veiką, yra kaltas ir baustinas.

Dėl veikos kvalivikavimo.

Veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d., nustačius aplinkybę, kad kaltinamasis padarė Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimą, dėl kurio žuvo nukentėjusioji E. B.. Kartu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis, kaip aprašyta anksčiau, pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 str. ir tai sukėlė buvo nukentėjusiosios žūtį ir buvo jos priežastimi.

Kartu teismas pastebi, kad nukentėjusioji tamsiu paros metu, lyjant lietui, nors ir esant kelio apšvietimui, kirto važiuojamąją kelio dalį užmiestyje, neturėdama šviesą atspindinčių priemonių. Teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios neatsargumas turėjo įtakos autoįvykiui ir jo pasekmėms, nors ir nebuvo autoįvykio priežastimi.

Dėl bausmės.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių šiuo nuosprendžiu nenustatoma.

Kaltinamasis neteistas, nusikalto pirmą kartą, padarydamas nusikaltimą dėl neatsargumo, būdamas blaivus, jam skirtina bausmės rūšis, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d. sankcijoje, laisvės atėmimas, jos dydį parenkant, atsižvelgus į aptartas aplinkybes. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis neteistas, būdamas blaivus padarė nusikaltimą dėl neatsargumo, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslus galima pasiekti ir be realaus jos atlikimo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. pagrindu atidedant jos vykdymą.

Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis daug kartų buvo baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, į tai, kad 2008-10-16 Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu kaltinamajam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones vienam mėnesiui už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (2 t., b. l. 133-142) bei į tai, kad naują Kelių eismo taisyklių pažeidimą kaltinamasis tame pačiame kelyje padarė, praėjus tik kelioms dienoms po minėto nutarimo priėmimo, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam taikytina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 1 p., 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Dėl civilinių ieškinių.

1. Dėl turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė prašė priteisti iš draudimo bendrovės „Seesam Insurance AS Lietuvos filialas“ 13770 litų turtinės žalos atlyginimui.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš draudimo bendrovės rašto matyti, kad draudimo bendrovė ieškinio nepripažįsta laikydama, kad civilinis ieškinys negali būti tenkinamas dėl senaties. Teismas daro išvadą, kad tik šiuo nuosprendžiu kaltinamasis yra pripažįstamas kaltu, pažeidęs Kelių eismo taisykles, todėl civilinio atsakovo teiginiai dėl senaties termino taikymo atmestini.

Civilinė ieškovė prašė priteisti 13770 litų dydžio turtinės žalos atlyginimą. Ikiteisminio bylos tyrimo metu ji buvo pateikusi 5000 litų dydžio ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos. Iki įrodymų tyrimo teisme pradžios ji padidino civilinį ieškinį ir pateikė ieškinį pagrindžiančius dokumentus, kurie patvirtina toliau nurodomas išlaidas: kapų priežiūrai 352 litai, maitinimo išlaidos 1440 litų, papildomos išlaidos 2178 litai, išlaidos paminklui 2500 litai (iš viso 6470 litai). Teismas daro išvadą, kad civilinė ieškovė tik šiai sumai pagrindė civilinį ieškinį (3t., b.l. 12-14), tokio dydžio (6470 litai) civilinis ieškinys įrodytas, tenkintinas ir priteistinas iš draudimo bendrovės „Seesam Insurance AS Lietuvos filialas“: kaltinamasis buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę.

Civilinė ieškovė prašo priteisti 500 litų už specialisto išvadą (mokėjimo nurodymas, 3t., b. l. 14). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 str., 104 str. pagrindu teismas pripažįsta šią pinigų sumą proceso išlaidomis ir priteisia ją civilinei ieškovei iš kaltinamojo R. Š..

2. Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas konstatuoja, kad bet kurio civilinio ieškovo prašymas priteisti neturtinę žalą paprastai nėra ir neturi būti grindžiamas taip pat, kaip prašymas priteisti turtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pinigais įvertina pats teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str.).

Nukentėjusioji L. B. pareiškė 100000 litų dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, atsakovais byloje yra pripažinti kaltinamasis R. Š. ir draudimo bendrovė „Seesam Insurance AS Lietuvos filialas“. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (11 str., apie išmokas už žalą, padarytą iki 2009 m.) numatytą neturtinę žalą šiuo atveju 1000 eurų ekvivalentą litais (3452 litai).

Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. neturtinę žalą, šiuo atveju nukentėjusiojo patirtą dėl neatsargaus kaltinamojo padaryto nusikaltimo, pinigais įvertina teismas. Jau anksčiau šiame nuosprendyje konstatuota, kad vienas iš civilinių atsakovų, draudimo bendrovė. Iš nukentėjusiosios L. B. parodymų matyti, kad ji anksčiau aptartų duomenų pagrindu prašo priteisti jai iš kaltinamojo ir draudimo bendrovės 100000 litų neturtinei žalai atlyginti dėl nusikaltimu padarytos žalos, kurią ji įvertina 100000 litų.

Teismas yra aprašęs nukentėjusiosios argumentus ir įrodymus, kuriais ji grindžia tokio dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės nusikaltimu padarytos žalos (neteko artimo žmogaus – dukters, dėl to patyrė stresą, jai pačiai pašlijo sveikata).

Aptartų duomenų pagrindu teismas įvertina nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą 50000 litų konstatuodamas, kad nukentėjusioji nebuvo žuvusiosios išlaikoma, o žuvusioji, tamsiu paros metu, lyjant, užmiestyje, nors ir leistinoje vietoje ėjo per kelią neturėdama jokių atšvaitų nei ant rūbų, nei ant rankinės. Nukentėjusiajai priteistini 3452 litai (1000 eurų ekvivalentas) iš draudimo bendrovės „Seesam Insurance AS Lietuvos filialas“ ir 46548 litai iš kaltinamojo R. Š.. Priimdamas tokį sprendimą dėl neturtinės žalos, teismas vadovaujasi teismų praktika, aptarta Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-21 „Teisės normų, reglamentuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga“, Nr. 29 ir sprendimais, priimtais analogiškose bylose, kartu įvertindamas šiame nuosprendyje nustatytas aplinkybes. Nukentėjusiąja byloje pripažinta L. B. nebuvo eismo įvykio dalyvis, įvykio metu niekaip nenukentėjo, ji nebuvo žuvusiosios E. B. išlaikoma, dėl dukters mirties patyrė tik dvasinius išgyvenimus ir dvasinius sukrėtimus, dėl kurių pašlijo sveikata.

Civiliniam ieškiniui užtikrinti laikinai apribotina nuosavybės teisė į R. Š. automobilį „Audi A8“, v/n (duomenys neskelbtini) uždraudžiant jį parduoti ar kitaip perleisti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 116 str.).

Dėl advokato paslaugų apmokėjimo.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. B. prašo priteisti 3500 litų dydžio jos turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Teismas daro išvadą, kad šis prašymas, atsižvelgiant į ilgą atstovavimo trukmę ir procesinių veiksmų, kuriuose dalyvavo nukentėjusiosios atstovė, skaičių, yra pagrįstas pateiktais dokumentais, tenkintinas.

Kol įsiteisės nuosprendis kaltinamajam paliktina kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str. - 307 str.,

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str.5 d., ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. bausmės vykdymą atidėti 1(vieneriems) metams.

Paskirti R. Š. baudžiamojo poveikio priemonę, - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 1 p., 68 str.).

Patenkinti nukentėjusiosios L. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos iš dalies: priteisti L. B. 3452 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt du litus, 1000 eurų ekvivalentas) iš draudimo bendrovės „Seesam Insurance AS Lietuvos filialas“ ir 46548 Lt (keturiasdešimt šešis tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt aštuonis) litus iš kaltinamojo R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini)

Patenkinti nukentėjusiosios L. B. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos iš dalies: priteisti L. B. iš draudimo bendrovės „Seesam Insurance AS Lietuvos filialas“ 6470 Lt (šešis tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt litų).

Priteisti nukentėjusiajai L. B. iš kaltinamojo R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), 3500 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus litų) advokato paslaugoms apmokėti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 106 str. 2 d.).

Civiliniam ieškiniui užtikrinti laikinai apriboti nuosavybės teisę į R. Š. automobilį „Audi A8“, v/n (duomenys neskelbtini) uždraudžiant jį parduoti ar kitaip perleisti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 116 str.).

Kol įsiteisės nuosprendis, palikti R. Š. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.