Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-05-06 · Administracinė byla Nr. I-3011-764/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-05-06
Bylos Nr.
I-3011-764/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Mefodija Povilaitienė (pirm.), Halina Zaikauskaitė, Egidija Smalakienė (pran.)
Pareiškėjas
V. B.
Atsakovas
Vilniaus apskrities viršininko administracijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3011-764/2008Procesinio sprendimo kategorija 1.2, 11.4.2, 61 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gegužės 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Mefodijos Povilaitienės, teisėjų Egidijos Smalakienės (pranešėja), Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant vertėjai V. Marčiulionienei, pareiškėjui V. B. (V. B.), jo atstovui adv. M. Sadovničiui, atsakovės Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovei R. Skirkevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. (V. B.) skundą atsakovei Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. B. su skundu (I t., b. l. 4-5) kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją įtraukti jį į eilę piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje turėtą žemę.

Paaiškino, kad pareiškėjas yra pretendentas atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų I. B. (I. B.) ir M. P. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis Vilniaus mieste valdytus žemės sklypus. Prašymus nuosavybės teisėms atkurti pareiškėjas pateikė 1991 metais. Bendras grąžintinas žemės plotas sudaro 0,3296 ha. Nurodė, kad Vilniaus apskrities valdytojo 1996-05-15 įsakymu „Dėl žemės sklypų Vilniaus mieste suteikimo neatlygintinai“ pareiškėjui buvo neatlygintinai suteiktas 0,20 ha ploto žemės sklypas prie jam nuosavybės teise priklausančios namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nuosavybės teisės nėra atkurtos į 0,1296 ha ploto žemės sklypą. Po minėto Vilniaus apskrities valdytojo įsakymo priėmimo dienos, tai yra nuo 1996-05-14 iki 2003-04-01, pareiškėjas pateikė atsakovei kelis prašymus dėl likusios neatkurtos nuosavybės teisės į minėtą žemės dalį, tai yra 1999-06-22 Vilniaus apskrities viršininkui pateikė prašymą, kuriuo prašė suteikti pareiškėjui naują žemės sklypą šalia jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje; 1999-07-30 Vilniaus apskrities viršininkui pateikė prašymą, kuriuo prašė grąžinti 0,3296 ha natūra; 1999-07-30, 2003-03-04 ir 2005-02-07 Vilniaus apskrities viršininkui pateikė prašymus, kuriuose prašė suteikti naują žemės sklypą šalia jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Mano, jog pareiškėjas visais savo veiksmais išreiškė savo valią, kad pageidauja gauti naują žemės sklypą Vilniaus mieste, kurio iki šiol nėra gavęs. Pažymėjo, kad atsakovės 2007-10-29 raštu buvo informuotas, jog atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-05-15 įsakymu jam neatlygintinai buvo suteiktas 0,20 ha ploto žemės sklypas prie jam nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (namų valdos žemės sklypas), todėl pareiškėjui nepriklauso naujas žemės sklypas Vilniaus mieste. Atsakovė savo poziciją grindžia tuo, kad į jam grąžinto žemės sklypo plotą yra įskaičiuotas buvusio savininko I. B. iki nacionalizacijos turėtas žemės plotas, tai yra 0,1840 ha, ir M. P. iki nacionalizacijos turėto žemės ploto dalis – 160 kv.m (jos bendras turėtas plotas sudaro 0,1456 ha). Pareiškėjui liko negrąžinta dalis M. P. iki nacionalizacijos turėto žemės ploto, tai yra 0,1296 ha. Teigė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos pozicija nėra teisinga, nes, pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. nuostatas, žemės sklypo gavimas neatlygintinai ne nuosavybės teise turėtoje žemėje prie nuosavybės teise priklausančių pastatų (šiuo atveju – prie gyvenamojo namo) neatima teisės gauti naują LR Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą. Pareiškėjas iki šios dienos negavo nė vieno naujo žemės sklypo.

Atsakovė Vilniaus apskrities viršininko administracija su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo V. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (II t., b. l. 62-63) vertina, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją įtraukti jį į eilę piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, yra nepagrįstas. Pareiškėjas turi teisę už likusį (negrąžintą) žemės plotą pasirinkti kitą LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nurodytą kompensavimo būdą. Nurodė, kad pagal suformuotoje nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius dokumentus, pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų J. B. (J. B.) ir M. P. turėtą žemę. Bendras minėtų savininkų turėtos žemės plotas yra 0,3296 ha. Mano, kad, vadovaujantis LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996- 05-15 įsakymu pareiškėjui neatlygintinai buvo suteiktas 0,20 ha žemės sklypas prie jam nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o I. B. turėtos žemės kiekis buvo 0,1840 ha, todėl 0,20 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, V. B. buvo suteiktas įskaitant ir M. P. turėtą žemės kiekį (0,1456 ha). Taigi, atsižvelgiant į paminėtas įstatymo nuostatas bei į tai, kad pareiškėjui buvo neatlygintinai suteiktas 0,20 ha ploto sklypas (bendras perduodamo naudojamo žemės sklypo ir naujo sklypo individualiai statybai plotas negali būti didesnis nei 0,20 ha), todėl pareiškėjas negali pretenduoti į naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste.

Kolegija, išnagrinėjusi skundo ir atsiliepimo motyvus, taip pat proceso šalių paaiškinimus teismo posėdyje, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Vilniaus miesto 2-as apylinkės teismas 1995-02-23 civilinėje byloje Nr. 2⁵ -126-95 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. B. A. turėjo 0,1840 ha ploto namų valdos žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), M. P. turėjo 0,1456 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 15. Pil. V. B. 1991-10-29 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į savo tėvo I. B. A. turėtą žemę, 1991-11-25 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į senelės M. P. turėtą žemę (b.l. 148).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija 1996-05-15 įsakymu Nr. 537-01 vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 5 straipsniu, remiantis Vilniaus miesto valdybos 1994-09-15 potvarkiu Nr. 1804V „Dėl nuosavybės teisių atstatymo pil. V. B.“, suteikė neatlygintinai 2000 kv.m. žemės sklypą prie jam asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini). Sklypo ribos nustatytos Vilniaus miesto valdybos 1996-04-11 sprendimu Nr. 571V (b.l. 8).

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. numato, kad nuosavybės teisės į žemę iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, gali būti atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus ne jų nuosavybės teise turėtoje žemėje, jų naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą prie šių statinių arba teritorijų planavimo dokumentuose numatytą jų naudojamą žemės sklypą kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kt.), išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, bet ne didesnį kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnį kaip 0,3 ha kituose miestuose. Šių perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naudojamų žemės sklypų plotu yra atitinkamai mažinama grąžinamos natūra ar išperkamos žemės plotas.

Šio straipsnio 4 d. numato, kad bendras piliečiui perduoto neatlygintinai nuosavybėn jo naudojamo žemės sklypo ir papildomai perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo plotas neturi būti didesnis už Vyriausybės nustatytą perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai bei kitai paskirčiai tame mieste plotą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-07-23 nutarimu Nr. 920 nustatytus Miestų (rajonų) savivaldybių naujų žemės sklypų, kuriuos kaip atlyginimą piliečiams už nuosavybės teise turėtą žemę, gyvenamuosius namus, jų dalis, butus numatoma perduoti individualiai statybai ir kitai paskirčiai miestuose, dydžius Vilniaus mieste perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo sklypo individualiai statybai dydis gali svyruoti nuo 0,04 iki 0,2 ha.

Apibendrinant byloje nustatytus faktus ir aukščiau išdėstytas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad pareiškėjas negali pretenduoti į naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste likusio 0,1296 ha žemės ploto pagrindu, nes jam Vilniaus miesto valdybos 1994-09-15 potvarkiu Nr. 1804V „Dėl nuosavybės teisių atstatymo pil. V. B.“, suteiktas neatlygintinai 2000 kv.m. žemės sklypas, kurio plotas įstatymų nustatyta tvarka negali būti didesnis nei suteiktasis (0,2 ha) t.y. pareiškėjui grąžintas maksimaliai galimo ploto žemės sklypas prie jam nuosavybės teise priklausančių statinių. Dėl likusio 0,1296 ha pareiškėjo senelei M. P. priklausiusio iki nacionalizacijos turėto žemės ploto kompensavimo Vilniaus apygardos administracinis teismas yra išsamiai pasisakęs 2001-12-27 sprendime (administracinė byla Nr. I2 -1422/2001) (b.l. 145-146), todėl teismas, spręsdamas šį ginčą minėto klausimo nenagrinėja (ABTĮ 58 str. 2 d.), tačiau atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad atsakovas gali parinkti vieną ar kelis atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdus, numatytus Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d.

Reziumuojant tai, kas aukščiau išdėstyta, teismas mano, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą, įpareigojant Vilniaus apskrities viršininko administraciją įtraukti pareiškėją į eilę piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje turėtą žemę.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str., Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjo V. B. (V. B.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkė Mefodija PovilaitienėTeisėjos Egidija SmalakienėHalina Zaikauskaitė