Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, nedalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui, išnagrinėjęs administracinę bylą, kurioje Ž. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. Z. nepanaudojo savo, kaip motinos valdžios auklėjant nepilnamečius sūnus E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), dėl ko jie 2015-07-07 d. 06.00 val. įsibrovė į O. S. priklausantį prekybinį kioską, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pavogė įvairių prekių. Be to, jie 2015-07-07 d. 08.00 val. įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ užkandinę, esančią (duomenys neskelbtini), iš kur pavogė prekių už 9,50 Eur.

Ž. Z. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pasirašytinai buvo pranešta surašius ATP protokolą, tačiau ji nurodytu laiku į teismą neatvyko. Gautas jos prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b.l. 3). Įstatymas nereikalauja jos būtino dalyvavimo teismo posėdyje, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant (ATPK 272 str.).

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad dėl vagysčių Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės 2015-11-18 nutarimu buvo nuspręsta nutraukti ikiteisminį tyrimą BPK 3 str. 1 d. 4 p. pagrindu, t.y. dėl to, kad Ž. Z. sūnūs E. Z. ir E. Z. neturi amžiaus, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė (b.l. 5-6). Iš bylos duomenų matyti, kad Ž. Z. kalta prisipažįsta, nuoširdžiai gailisi. Apie tai, kad sūnūs įvykdė vagystę, sužinojo tik pradėjus ikiteisminį tyrimą.

Be Ž. Z. visiško prisipažinimo jos kaltė įrodyta pagal Baudžiamojo proceso kodeksą gautus duomenis: nepilnamečių liudytojų E. Z. ir E. Z. apklausų protokolais, prokurorės nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo.

ATPK 181 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvų valdžios nepanaudojimas užtraukia tėvams įspėjimą. Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, kuriame įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tėvų valdžia privalo būti naudojama, o vaikai privalo būti tėvų auklėjami. Civilinio kodekso 3.159 straipsnio 4 dalis numato, kad už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Ž. Z., būdama vaikų motina, vaikus nepakankamai auklėjo, neskyrė būtino jiems dėmesio, nesidomėjo vaikų laisvaslaikiu, dėl ko vaikai įvykdė svetimo turto vagystę. Taigi vaiko motina Ž. Z. nepanaudojo savo motinos valdžios prieš vaikus. Tai niekaip nesuderinama nei su vaiko teisėmis, nei su motinos pareigomis. Ji kalta ir baustina.

Pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažeidėjai skirtina švelniausia nuboauda – įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ž. Z. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 181 str. 1 d., ir paskirti jai administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.