Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Šeškauskienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam P. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kretingos r., administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. G., 2015 m. gegužės 27 d., 15.13 val., Plungės r., kelio Šiauliai-Palanga 100,55 km., būdamas neblaivus (nustatytas 2,03 prom girtumas, įvertinus matavimo prietaiso 1,7 procento paklaidą - 2 promilės girtumas), vairuodamas automobilį Škoda Felicija, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadino kelio juostų atitvarus ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas P. G. pripažino administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus pažeidimus, nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be paties pažeidėjo prisipažinimo teisės pažeidimų padarymą patvirtina: pranešimas dėl P. G. nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo; policijos pareigūno M. Z. tarnybinis pranešimas; transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas; P. G. blaivumo testas; liudytojos I. A. paaiškinimas, patvirtinantis administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes; eismo įvykio vietos schema; eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės Škoda Felicija, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei eismo įvykio vietos fotolentelės; administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Atsakomybė už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje nurodytą pažeidimą kyla tada, kai Kelių eismo taisyklių pažeidimas yra padaromas neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens ir kuris nulemia kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) ar kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą.

Atsakomybės taikymui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį pakanka nustatyti, kad asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau pažeisdamas KET reikalavimus iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Surinkti įrodymai patvirtina, kad P. G. būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą bei pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

P. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimus, yra neįgalus, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 32 straipsnis).

P. G. pateikė teismui prašymą paskirti kaip galima švelnesnę nuobaudą. Nurodė, kad sutinka su padarytu pažeidimu, labai galisi. Prašo atsižvelgti į tai, jog automobilį vairuoja jau 36 metus, turi nepilnametę dukrą, kuri gyvena Rūdaičiuose, o mokyklą lanko Kretingoje, buvusi žmona teisių neturi, todėl yra vienintelis, kuris veža dukrą į mokyklą. Šiuo metu gyvena Palangoje, o dirba Rūdaičiuose, susisiekimas tarp Palangos ir Rūdaičių nėra patogus, todėl teisė vairuoti yra būtina laiku atvykti į darbo vietą, juolab, kad dirba sargu ir pagal darbo pobūdį negali į darbą atvykti suderinęs su autobusų tvarkaraščiu. Taip pat nurodo, kad yra II grupės invalidas, todėl automobilis yra priemonė, kuri palengvina jo gyvenimo sąlygas. Yra pasiryžęs lankyti anoniminių alkoholikų susirinkimus bei dėti visas pastangas atsikratyti žalingo įpročio.

Pagal ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-36-2013, 2AT-42-2013).

P. G. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio girtumo, padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą bei pasišalino iš eismo įvykio vietos. Darydamas pažeidimą, P. G. prisiėmė ir galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Asmuo, žinodamas, kad tam tikros administracinės nuobaudos taikymas gali pakenkti jo interesams, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti tokios administracinės nuobaudos taikymą. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą – per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio grubų teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Taigi, nagrinėjamu atveju P. G. deklaruojamas poreikis vairuoti automobilį dėl savo neįgalumo ar pareigos rūpintis savo dukra, darbo reikmėms, nelaikytina išimtine aplinkybe, leidžiančia jam skirti švelnesnę nuobaudą. Kitos nurodytos aplinkybės taip pat neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo. Šių apelianto nurodytų aplinkybių nepakanka prašymui tenkinti ir taikyti ATPK 30¹straipsnyje numatytos administracinės nuobaudos švelninimo galimybę.

Skirdamas nuobaudas pažeidėjui teismas vadovaujasi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 30 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, nustatytą girtumo laipsnį, kuris net penkis kartus viršiją nustatytą leistiną normą, nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Įvertinus aptartus duomenis, jo prašyme nurodytas aplinkybes, manytina, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus P. G. minimalias sankcijose už padarytus pažeidimus numatytas nuobaudas.

Pažeidėjas padarė kelis administracinės teisės pažeidimus, todėl nuobaudos skiriamos už kiekvieną atskirai. Pažeidimų bylas nagrinėja tas pats teismas, todėl galutinai skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 straipsnis),

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę subendrintą nuobaudą P. G. paskirti 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 330 straipsnio 1 dalimi, P. G. laikomas netekusiu specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą-ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6030.

Įrodymą apie sumokėtą baudą privalu per pirmąsias 20 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos pateikti Plungės rajono apylinkės teismui į 1 kabinetą (Laisvės al. 4, Plungė).

Vėliau įrodymas apie sumokėtą baudą turi būti pateikiamas institucijai surašiusiai protokolą, priešingu atveju, pasibaigus baudos mokėjimo bendram 40 dienų laikotarpiui, bauda bus išieškoma priverstinai.

Atsižvelgdamas į patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu teismas ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį.