Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-08-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-730-185/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-10
Bylos Nr.
1S-730-185/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pranas Šimkus
Advokatai
Paulius Svirskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-604-185/2012Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. rugpjūčio 10 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorui Romualdui Valiuliui,

teismo posėdyje, išnagrinėjęs suimtojo E. K. gynėjo advokato Pauliaus Svirskio skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. nutarties, kuria E. K. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

E. K. yra kaltinamas padaręs nusi­kalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio l dalyje už tai, kad 2012 m. sausio l d., apie 00.10 val., viešoje vietoje, būda­mas apsvaigęs nuo alkoholio, Kupiškyje, Technikos g. 9A namo kieme, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. V., M. S. ir E. B., dėl chuliga­niškų paskatų įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, be priežasties, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo L. K. sveikatą, o būtent: E. B. vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam L. K. į veidą, pastūmė ir tokiu būdu pargriovė jį ant žemės. Po to G. V. apipylė nukentėjusįjį šampanu ir spyrė jam į įvairias kūno vietas ne mažiau 3-5 kartų. L. K. pabėgus nuo užpuolikų link Technikos g. 11 namo, E. K. pasivijo nukentėjusįjį, sugriebė už striukės, ne mažiau 4-5 kartų sudavė rankomis į įvairias kūno vietas, pargriovęs ant žemės, ne mažiau 4-5 kartų spyrė į įvairias kūno vietas bei, sugriebęs L. K. už jo drabužių, tampė po žemę. Po to M. S. spyrė L. K. i įvairias kūno vietas ne mažiau 8-10 kartų. Tokiu būdu E. K. su G. V., M. S. r E. B. bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam L. K. odos nubrozdinimus smakre, tarpuakio srityje, pakaušio srityje, abiejų kelio sąnario srityje, poodines aujosruvas apatinėje lūpoje, viršutinėse dantenose, dešiniame žaste, plėštinę žaizdą dešinės pu­sės viršutinio žandikaulio dantenų gleivinėje, dešinio viršutinio žandikaulio alveolinės ataugos lūžį su 1,2 dantų išnirimu. Tokiu būdu E. K. dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė L. K. sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką.

2012 m. kovo 7 d., 15 val. 30 min. E. K. sulaikytas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau) BPK 140 straipsniu. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, kuris buvo tęstas to paties teismo 2012 m. birželio 6 d. ir skundžiama Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. nutartimis. Skundžiamoje nutartyje suėmimo termino tęsimas motyvuotas BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu - įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Panevėžio apygardos prokuratūra bylą atidavė Kupiškio rajono apylinkės teismui 2012 m. birželio 18 d.

Šalies argumentai

E. K. gynėjas advokatas Paulius Svirskis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. nutartį, kuria kaltinamajam E. K. pratęstas kardomosios priemonės - suėmimo terminas. Skunde nurodoma, kad nutartis prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai, kadangi suėmimo terminas pratęstas, nesilaikant BPK numatytų pagrindų ir procedūrų, teismas pažeidė BPK 122 str. 7 d., nustatančią, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tuomet, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50, skelbta Teismų praktika Nr. 22, 1 p.).

Apeliantas nurodo, kad skundžiama nutartimi teismas, pratęsdamas suėmimą pagal BPK 122 str. 1 d. 1 p., iš esmės nurodė tik vieną aplinkybę - kaltinimo sunkumą, daugiau šio suėmimo pagrindo iš esmės neargumentavo. Tokia teismo pozicija, gynėjo manymu, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai, pagal kurią kaltinimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė turėtų būti susiejama su kitomis BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 50 patvirtinta teismų praktika, skelbta Teismų praktika Nr. 22, p. 327). Teismas, tęsdamas suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. pagrindu, privalėjo atsižvelgti į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, amžių ir kt. Teismas neįvertino aplinkybių, kad E. K. mokosi (taigi neturi galimybės įsidarbinti), yra jauno amžiaus, gyvena pastovioje gyvenamoje vietoje su tėvais, taigi yra susaistytas pakankamai stipriais socialiniais ryšiais. Kad E. K. nesirengia bėgti ar slapstytis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo patvirtina įtariamojo elgesys iki suėmimo. O būtent, įtariamajam kitoje byloje yra pareikštas įtarimas dėl sunkaus nusikaltimo. Nuo 2011 m. pabaigos iki jo sulaikymo šioje byloje 2012-03-09 E. K. nebuvo taikytos jokios kardomosios priemonės (byloje dėl teroro akto skirtos kardomosios priemonės teismų buvo panaikintos). Taigi, jis turėjo realią galimybę pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo, tačiau to nepadarė. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad įtariamasis ieškojo būdų neturtinei žalai atlyginti, tačiau dėl jos nebuvo iki galo susitarta, nes nepritarė kiti įtariamieji Tačiau E. K., žinodamas, kad nepavyko susitarti dėl žalos atlyginimo ir nukentėjusysis kreipėsi į policijos pareigūnus, neturėdamas jokių laisvės suvaržymų, taip pat nepasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nors neabejotinai galėjo pasinaudoti galimybe nuo jų pasislėpti.

Skunde taip pat nurodoma, kad kaltinimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė gali būti pakankamas pagrindas skirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) asmeniui, kuris pagrįstai įtariamas nusikaltimo padarymu, bei jį tęsiant tik tam tikrą laiką, tačiau tęsiant suėmimo terminą ilgesnį laiką vien pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė tokį nusikaltimą, nebepakanka. Jei suėmimas tęsiamas ilgesnį laiką, teismas privalo patikrinti, ar byloje prieš asmenį surinkti tikrai svarūs jo kaltės įrodymai (LAT 2004-12-30 senato nutarimu Nr. 50 patvirtina "Teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą apibendrinimo apžvalga; Skelbta: Teismų praktika Nr. 22).

Teismas, tęsdamas suėmimo terminą, rėmėsi tais pačiais argumentais, kaip skiriant suėmimą pirmą kartą, ir jokio įtariamojo kaltės įrodymų svarumo netikrino. O būtent, susipažinus su bylos medžiaga įtarimo pareiškimas pagal BK 138 str. 2 dalį kelia pagrįstų abejonių, kadangi kaltinamųjų ir nukentėjusiojo konfliktas įvyko dėl nukentėjusiojo veiksmų, tai yra, kilo iš asmeninių santykių, dėl ko įtariamojo veiksmai pagal sunkesnę straipsnio dalį kvalifikuoti nepagrįstai.

Minėtos aplinkybės, apelianto manymu, paneigia skundžiamos nutarties išvadas apie E. K. galimą bėgimą (slėpimąsi) nuo teismo, todėl pagal BPK 122 str. 1 d. 1 p. suėmimas E. K. pratęstas nepagrįstai.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam E. K. nutarties priėmimo metu buvo pratęsta pagrįstai. Kupiškio rajono apylinkės teismas skundžiama nutartimi išsamiai motyvavo suėmimo pagrindo, numatyto BPK 122 str. 1 d. 1 p., bei suėmimo sąlygų, numatytų BPK 122 str. 7 d. ir 8 d. buvimą.

E. K. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio l dalyje padarymu. Patikrinus bylos medžiagą, matyti, kad duomenų, leidžiančių manyti, kad E. K. padarė nusikalstamas veikas, pakanka – tai duomenys, esantys nukentėjusiojo L. K., liudytojų R. K., P. P., I. J., D. S., R. R., R. L., S. T., įtariamojo E. K. parodymuose, specialisto išvadoje, daiktų, dokumentų pateikimo protokole, kratos protokole, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole ir kitoje rašytinėje bylos medžiagoje (BPK 121 str. 2 d.). Skunde gynėjas cituoja LAT 2004-12-30 senato nutarimu Nr. 50 patvirtintą Teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą apibendrinimo apžvalgą, kurioje nurodoma, kad jei suėmimas tęsiamas ilgesnį laiką, teismas privalo patikrinti, ar byloje prieš asmenį surinkti tikrai svarūs jo kaltės įrodymai. Be to, gynėjas skunde nurodo, kad įtarimo pareiškimas pagal BK 138 str. 2 dalį jam kelia pagrįstų abejonių, kadangi, jo manymu, kaltinamųjų ir nukentėjusiojo konfliktas įvyko dėl nukentėjusiojo veiksmų, t.y. kilo iš asmeninių santykių. Kaip minėta, byloje surinkta pakankamai E. K. kaltę grindžiančių duomenų ne tik kardomosios priemonės - suėmimo tęsimui, tačiau ir kaltinamojo akto surašymui ir bylos perdavimui teismui. Reikia pažymėti, kad sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus, bylos medžiagoje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Šiuo metu bylą nagrinėja Kupiškio rajono apylinkės teismas, kuris išspręs E. K. kaltės, veikos kvalifikacijos bei kitus klausimus.

BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio l dalyje numatytos veikos, kueių padarymu kaltinamais E. K., priskiriamos apysunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnis), už kurias numatytos griežtesnės, nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmės. Reikia pažymėti, kad už apysunkį nusikaltimą numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki penkerių metų (BPK 122 str. 8 d.). Nors gynėjas tvirtina, kad kaltinimas pagal BK 138 str. 2 dalį turi būti perkvalifikuotas pagal BK 138 str. 1 d., tačiau tiek BK 138 str. 1 d sankcija, tiek BK 138 str. 2 d. sankcija numato griežtesnes, nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmes, taigi, abejais atvejais BPK 122 str. 8 d. numatyta sąlyga pažeista nebūtų.

Gynėjas neigia suėmimo pagrindo, numatyto BPK 122 str. 1 d. 1 p., buvimą, nes, jo manymu, suimtasis yra susijęs tvirtais socialiniais ryšiais, nes mokosi, gyvena pastovioje gyvenamoje vietoje su tėvais. Tačiau šią aplinkybę nusveria pirmosios instancijos teismo paminėtos aplinkybės – nedirba, nevedęs, turi ryšių užsienyje. Skundžiamoje nutartyje atkreiptas dėmesys ir į tai, kad E. K. yra teistas, o tai suponuotų teismo pareigą skirti griežtesnę bausmę. Įvertinus minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl BPK 122 str. 1 d. 1 p. įtvirtinto suėmimo pagrindo buvimo.

Kadangi baudžiamoji byla Kupiškio rajono apylinkės teismui perduota 2012 m. birželio 18 d., teismas iki 2012 m. birželio 6 d. nutartimi dviems mėnesiams pratęsto suėmimo termino pabaigos šios bylos išnagrinėti neturėjo jokios galimybės. Todėl, nesant galimybės BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių tikslų pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, suėmimas kaltinamajam E. K. pratęstas pagrįstai. Pasikeitus bylos aplinkybėms, kardomoji priemonė gali būti keičiama į švelnesnę BPK 139 straipsnyje numatyta tvarka.

Taigi, skunde nurodytais motyvais naikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. nutartį, kuria E. K. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas

NUTARIA:

Kaltinamojo E. K. gynėjo advokato Pauliaus Svirskio skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Pranas Šimkus