Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-06-11 · Civilinė byla Nr. e2S-850-577/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-11
Bylos Nr.
e2S-850-577/2020
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01083-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Ieškovas
A. K., J. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-850-577/2020Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01083-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.5; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. K. ir J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų A. K. ir J. K. ieškinį atsakovams antstoliui A. B., uždarajai akcinei bendrovei „Medicinos bankas“, uždarajai akcinei bendrovei „EDS Invest 2“ dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami pripažinti negaliojančiu antstolio A. B. 2019 m. balandžio 9 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0042/11/03819; taikyti restituciją natūra ir grąžinti ieškovams nuosavybės teises į žemės sklypą (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įregistruojant jas viešajame registre teisės aktų nustatyta tvarka, panaikinti viešajame registre įrašus apie UAB „EDS Invest 2“ nuosavybės teises į šį turtą; priteisti iš atsakovų ieškovų sumokėtą žyminį mokestį. Ieškovai taip pat prašė atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Teismui pateikė 30 Eur žyminio mokesčio dalies apmokėjimą patvirtinančius duomenis. Nurodė, kad ieškovas yra pensininkas, gaunantis 495,70 Eur per mėnesį dydžio išmoką iš socialinio aprūpinimo skyriaus prie Rusijos ambasados Lietuvoje, iš kurios antstoliai kiekvieną mėnesį nurašo po 20 proc., t. y. 99,14 Eur. Nurodė, kad ieškovė yra bedarbė ir jokių pajamų negauna. Ieškovų šeimos mėnesinės pajamos sudaro 396,56 Eur, o visas vertingas sutuoktinių turtas buvo įkeistas UAB „Medicinos bankas“ naudai ir dabar yra perimtas išieškotojo, todėl ieškovai neturi finansinių galimybių sumokėti 645 Eur žyminį mokestį, nes jį sumokėjus neturės galimybių išsilaikyti savęs ir neturės iš ko pragyventi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi atmetė ieškovų A. K. ir J. K. prašymą atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir įpareigojo ieškovus sumokėti trūkstamą 615 Eur žyminio mokesčio dalį.

3. Teismas pažymėjo, jog prie ieškinio pateiktos pažymos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus nepatvirtina ieškovų teiginių, nei kad ieškovė yra bedarbė, nei kad ji negauna jokių pajamų. Byloje taip pat nepateikta išrašų iš ieškovės turimų banko sąskaitų, duomenų iš viešųjų registrų apie registruotą turtą.

4. Spręsdamas, ar yra pagrindas atleisti ieškovus nuo 95 proc. žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, teismas pažymėjo, kad atsakovams šiuo atveju reiškiamas 25 344 Eur dydžio turtinis ir vienas neturtinis reikalavimai, todėl turi būti užtikrintas bent minimalus atsakovų apsaugos nuo nepagrįsto bylinėjimosi mechanizmas. Atleidus ieškovus nuo visos jų prašomos žyminio mokesčio dalies mokėjimo, būtų paneigti tikslai, kurių siekia įstatymų leidėjas, numatydamas pareigą sumokėti žyminį mokestį. Be to, vertinant žyminio mokesčio dalies sumokėjimo galimybes, aktuali yra ir ieškovų daugeto aplinkybė. Dėl to teismas, įvertinęs ieškovų mokėtino žyminio mokesčio sumą, taip pat tai, kad ieškinį pareiškė du ieškovai, iš kurių vienas yra darbingo amžiaus, į tai, kad iš byloje esančių duomenų negalima spręsti apie ieškovų realią turtinę padėtį, sprendė, kad ieškovai nepagrindė būtinybės atleisti juos nuo dalies mokėtino žyminio mokesčio.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Ieškovai A. K. ir J. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovų prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra registruojami apdraustieji, draudėjai ir išmokų gavėjai, valstybinio socialinio draudimo laikotarpių duomenys ir kt. duomenys (Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų, patvirtintų LRV 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435, 10 ir 14 punktai). Jeigu registre nėra informacijos apie to asmens valstybinio socialinio draudimo laikotarpius ir kitus duomenis, tai jis nei dirba pagal darbo sutartį, nei dirba savarankiškai, t. y. toks asmuo yra bedarbis. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažyma apie ieškovės valstybinį socialinį draudimą nepatvirtina, kad ieškovė nedirba nei pagal darbo sutartį, nei savarankiškai, t. y. kad ji yra bedarbė. Priešingai nei nusprendė teismas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažyma apie ieškovės negautas išmokas patvirtina, jog ieškovė negauna jokių pajamų.

5.2. Tam, kad išsklaidyti bet kokias abejones, ieškovė teikia savo banko išrašą, iš kurio matyti, jog nuo 2014 m. liepos mėn. J. K. negavo jokių pajamų. Taip pat atkreipia dėmesį, kad J. K. 2020 m. gegužės 2 d., t. y. už (duomenys neskelbtini) dienų, sueina (duomenys neskelbtini) metai, t. y. senatvės pensijos amžius. Teismas nepagrįstai įvertino, kad J. K. yra darbingo amžiaus. Faktiškai realių galimybių užsidirbti ji neturi. Ieškovai neturi jokio nekilnojamojo turto, tą patvirtina pridedami Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašai. Nurodytos aplinkybės ir pateikti jas pagrindžiantys įrodymai patvirtina, kad ieškovų finansinė padėtis yra ypatingai sunki – jie abu turi pragyventi iš A. K. gaunamos pensijos, iš kurios antstoliams atskaičius 99,14 Eur, lieka 396,56 Eur. Teismas turi teisę naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.

5.3. Ieškovai yra sutuoktiniai, vedantys bendrą ūkį, todėl jų abiejų pajamos yra tik A. K. gaunamos pensijos dalis, likusi išskaičius antstolių vykdomus išieškojimus. Šiuo atveju negalima vertinti, kad dėl to jog ieškinį pareiškė du ieškovai yra didesnės galimybės sumokėti žyminį mokestį.

5.4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) nenustato nuo kokios dalies žyminio mokesčio mokėjimo gali teismas atleisti. Šiuo atveju ieškovų turtinė padėtis yra labai sunki. Jie neturi jokio vertingo turto, o jų mėnesinės pajamos yra 396,56 Eur per mėn., t. y. mažiau nei po 200 Eur asmeniui per mėnesį. Tai reiškia žemiau skurdo ribos, kuri yra 245 Eur asmeniui. Todėl jiems jau sumokėta 30 Eur žyminio mokesčio dalis yra reikšminga suma, kurios jie tikrai nešvaistytų, siekdami vien tik pradėti nepagrįstą bylinėjimąsi. Jokių aplinkybių, patvirtinančių ieškovų piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis teismas nenustatė ir nutartyje nenurodė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

7. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovų prašymo atleisti juos nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

8. Ieškovai kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus dokumentus – J. K. banko sąskaitos išrašą; Sodros duomenų išrašą (skaičiuoklę), Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašus.

9. Viena ribotos apeliacijos civiliniame procese išraiškos formų – draudimas priimti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus. Kita vertus, pirmiau nurodytas draudimas turi išlygas – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314, 338 straipsniai).

10. Apeliacinės instancijos teismas priima ieškovų su atskiruoju skundu pateiktus papildomus įrodymus, kadangi jie gali būti svarbūs sprendžiant klausimą dėl ieškovų turtinės padėties ir jų prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo pagrįstumo.

Dėl atskirojo skundo esmės

11. Asmens teisė kreiptis į teismą yra įtvirtinta tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmenimis, t. y. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje.

12. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad nacionalinėje teisėje įtvirtintas teismo ,,prieinamumo“ laipsnis turi būti pakankamas asmens teisei kreiptis į teismą garantuoti, atsižvelgiant į teisės viršenybės principą demokratinėje visuomenėje (2015 m. gegužės 19 d. sprendimas byloje Falie prieš Rumuniją, peticijos Nr. 23257/04). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat akcentuojama, jog asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės apribojimai (1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4451/70), tačiau teisės kreiptis į teismą apribojimai negali suvaržyti ar „susilpninti“ asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė. Teisės kreiptis į teismą apribojimai bus suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, tik jeigu jie atitiks teisėtą tikslą ir egzistuos pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (1998 m. liepos 29 d. sprendimas byloje Guérin prieš Prancūziją, peticijos Nr. 25201/94).

13. Nors viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų, nustatytų nacionalinėje teisinėje sistemoje, yra žyminio mokesčio sumokėjimas už teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis), tačiau skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą įgalino įstatymų leidėją proceso įstatyme įtvirtinti žyminio mokesčio mokėjimo lengvatas. Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba jį atidėti (CPK 84 straipsnis). Vertindamas, ar egzistuoja faktinės prielaidos taikyti vieną iš nurodytų žyminio mokesčio mokėjimo išimčių (lengvatų), teismas turi ne tik užtikrinti protingą pusiausvyrą tarp šių institutų tikslų ir teisminės gynybos prieinamumo, bet ir užkirsti kelią nesąžiningiems bandymams išvengti žyminio mokesčio mokėjimo prievolės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-642-302/2020).

14. CPK 83 straipsnio 3 dalyje teismui suteikta teisė, atsižvelgus į asmens turtinę padėtį, iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kartu minėtoje normoje pažymima, kad prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. būtinumą atleisti asmenį nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Turtinę asmens padėtį patvirtina Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Asmuo gali būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti.

15. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad iš byloje esančių duomenų negalima spręsti apie ieškovų realią turtinę padėtį, ir kad ieškovai nepagrindė būtinybės atleisti juos nuo dalies mokėtino žyminio mokesčio.

16. Apeliacinės instancijos teismas, nors pritardamas skundžiamos nutarties išvadai dėl nutarties priėmimo metu ieškovų turtinę padėtį apibūdinančių duomenų trūkumo, atsižvelgdamas į papildomai pateiktus dokumentus, sprendžia, jog įrodymų visuma patvirtina ieškovų nurodytą aplinkybę, jog jų turtinė padėtis yra sunki ir ieškovai neturi galimybės sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio dalį. Iš ieškovų pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad nekilnojamojo turto ieškovai neturi, niekur nedirba, ieškovas A. K. gauna 495,70 Eur per mėnesį dydžio išmoką. Ieškovės J. K. pateiktas banko sąskaitos išrašas, vertinant jį kartu su anksčiau į bylą pateiktomis VSDFV pažymomis, leidžia daryti išvadą, pajamų ieškovė negauna. Be to, iš ieškovo banko sąskaitos išrašo bei antstolio A. B. 2019 m. birželio 20 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas matyti, jog po turto pardavimo vykdymo procese, t. y. nurodymo priėmimo metu, buvo likusi 193 755,56 Eur dydžio skola.

17. Kadangi ieškovai yra sutuoktiniai, nėra pagrindo nesutikti su atskirojo skundo argumentu, kad šiuo atveju ieškovų daugeto aplinkybė neturi įtakos sprendžiant prašymo pagrįstumo klausimą.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog turi būti užtikrintas bent minimalus atsakovų apsaugos nuo nepagrįsto bylinėjimosi mechanizmas, tačiau jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, neatskleidė. Nesant tokių duomenų ir atsižvelgiant į aptartų įrodymų visumą, yra pagrindas tenkinti ieškokvų prašymą dėl atleidimo nuo likusios 615 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

19. Kiti atskirojo skundo argumentai įtakos teismo sprendimo teisėtumui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

20. Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad yra pagrindas tenkinti ieškovų atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškovų prašymas dėl atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo tenkinamas (CPK 83, 320, 338 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų A. K. ir J. K. prašymą tenkinti ir atleisti juos nuo likusios 615 Eur žyminio mokesčio dalies už ieškinį mokėjimo.

Teisėja Jadvyga Mardosevič